„Jei kiltų pavojus stabilumui, KFOR yra pasirengusios įsikišti ir imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų saugią ir patikimą aplinką bei judėjimo laisvę visiems Kosovo gyventojams“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paminėdamas Tarptautines saugumo pajėgas Kosove.
Jis kalbėjo per bendrą su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje.
J. Stoltenbergas kiek vėliau surengė atskirą spaudos konferenciją su Kosovo premjeru Albinu Kurti (Albinu Kurčiu) – tai tebesitęsiančios Belgrado ir Prištinos nesantaikos ženklas.
Serbija atsisako pripažinti Kosovo 2008-aisiais vienašališkai paskelbtą nepriklausomybę, kai ši provincija atsiskyrė per kruviną 1998–1999 metų konfliktą, užbaigtą tik NATO pradėjus bombarduoti serbų pajėgas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa išaugo, o liepos pabaigoje Kosovo šiaurėje, kur gyvena serbų mažuma, kilo naujas smurto protrūkis.
J. Stoltenbergas sakė, kad padėtis ten nuo to laiko „pagerėjo“, ir pabrėžė, kad konstruktyvus dialogas, kuriam tarpininkauja Europos Sąjunga, yra vienintelė išeitis.
„Raginu visas puses elgtis santūriai ir vengti smurto“, – sakė jis.
Ir Serbija, ir Kosovas turi ambicijų vieną dieną įstoti į ES.
Ketvirtadienį A. Vučičius ir A. Kurti ruošiasi susėsti skubių derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Bendrijos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose.
Po jų ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) turi informuoti žiniasklaidą apie dialogo rezultatus.
A. Vučičius žurnalistams sakė, kad šiame raunde tikisi „sudėtingų diskusijų“, tačiau teigė, kad jo šalis „nori išvengti bet kokios eskalacijos ar konflikto galimybės“.
A. Kurti savo ruožtu teigė, kad Kosovo tikslas – prisidėti prie „tvarios taikos“, tačiau taip pat tvirtino, kad „neteisėtos Serbijos struktūros virto nusikalstamomis gaujomis“, kurios pastatė užkardas, trukdančias judėti šiaurinėje Kosovo dalyje.
Kosove tebėra per 3 700 NATO taikos palaikymo pajėgų karių.
