Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad degalų kainos auga beveik kasdien.
„Litras dyzelino jau kainuoja 1,9 euro, kai kuriose degalinėse dar daugiau. Kai įsigijau dyzelinį automobilį, manau, kad sutaupysiu. Tačiau dabar matau, kad teks išleisti daugiau.
Be to, degalų stengiuosi nusipirkti didesnį kiekį, turiu tik vieną kanistrą, tačiau ir jį prisipildau, ne tik automobilio baką. Juk kainos keičiasi ir auga kasdien“, – sakė vilnietis.
Kitas vyras prisiminė pandemijos pradžią.
„Tada degalų kainos buvo rekordinėse žemumose, dabar jos dvigubai didesnės. Matyt, kol situacija Ukrainoje bus sudėtinga, tol kainos ir augs. Daugiausiai degalams išleidžiu vasarą, tikiuosi, kad kainos per šiuos kelis mėnesius stabilizuosis“, – vylėsi vyras.
Energetikos ministerija irgi pastebėjo, kad prasidėjus karui Ukrainoje degalų kainos ėmė sparčiai kilti.
Minsterijos duomenimis, nuo vasario 24 d. Lietuvos degalinėse kuro kaina ūgtelėjo kai kur beveik dešimtadaliu, nors, ministerijos vertinimu, objektyvių priežasčių tokiam augimui šiuo metu nėra.
„Mūsų žiniomis, degalinėse iš pradžių vis dar buvo prekiaujama anksčiau didmeninėje rinkoje mažesne kaina įsigytais degalais, tad kyla klausimų dėl kainų augimo pagrįstumo bei skaidrumo. Kyla abejonių, ar degalinių tinklai nepiktnaudžiauja susidariusia padėtimi, didinami degalų kainas būtent tuo metu, kai prasidėjus karui Ukrainoje didelis skaičius vairuotojų nusprendė pilnai užsipildyti kuro bakus ir išaugo degalų paklausa“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Degalinių atstovas: degalų kainos kyla kone kasdien
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sakė, kad prasidėjus karui naftos kaina iš karto pakilo, degalai pabrango.
„Pirkėjai taip pat sureagavo į naujienas apie karą Ukrainoje, todėl užplūdo degalines. Žmonės pirko daug degalų. O degalinės ne visada gali jų taip paprastai ir greitai pasipildyti. Logistikos grandinė yra planuojama iš anksto, sugalvojus ir nuvažiavus ne visada gali gauti degalų nusipirkti.
Lygiai tokią pačią situaciją turėjo ir bankai. Žmonės ėmė gryninti pinigus bankomatuose ir juose ėmė trūkti grynųjų, bankai nespėjo jų pripildyti“, – sakė degalinių sąjungos vadovas.
Jis pasakojo, kad stebi kuro kainas ir jos skirtingose degalinėse skiriasi.
„Pavyzdžiui, viename miestelyje yra dvi degalinės ir kainos jose skiriasi. Vadinasi, viena degalinė atsivežė naują partiją degalų, kurie yra jau brangesni. Todėl ji ir turi keisti kainodarą.
Dabar degalų kaina rinkoje per dieną pakyla vidutiniškai po 8 centus. Ką daryti degalinėms? Jos negali nedidinti kainų“, – teigė V. Šukys.
Ekonomistas: normalu, kad augant paklausai kaina kyla
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad jeigu gyventojai išpirko visus degalus, natūralu, kad kaina kyla.
„Naftos biržoje kaina taip pat didėja. O bandymas kaltinti verslininkus kainų pakėlimu ne visai atitinka šiandienos dvasią. Dabar ieškoti kaltų ne laikas ir ne vieta.
Degalinės dirba su pelno marža, kuri siekia apie 1 proc. ilguoju periodu. Taip, kartais šis procentas yra didesnis. O kartais tas procentas eina į minusą. Neveltui degalinės dar turi ir parduotuves iš kurių kartais uždirba daugiau nei iš degalų pilstymo“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, dabar bandoma rasti kaltus dėl degalų kainų kilimo keliais centais, kurie iš esmės nieko nekeičia.
„Buvo žmonių, kurie pasidavė emocijai, masiškai pirko degalus, ėmė pinigus iš bankomatų. Todėl normalu, kad baigėsi grynieji bankomatuose ar degalai degalinėje.
Šiandien reikėtų kiek įmanoma būti ramesniems. Žmonės jaučia įtampą, tačiau geriausias vaistas yra daryti tai, ką žmonės daro visą laiką – eina į darbus, į degalines užsuka kada baigiasi degalai, o pinigų iš bankomatų išsiima irgi tada, kai to reikia“, – patarė M. Dubnikovas.
Siūlo mažinti PVM ir akcizus
Anot V. Šukio, naftos rinka iš karto sureagavo į JAV pareiškimą, kad jos nebepirks rusiškos naftos.
„JAV pildosi savo naftos rezervą. Paklausa didesnė už pasiūlą. Tačiau jau ir anksčiau tai esame matę. JAV visada buvo didžiausia naftos vartotoja. Ir kai tik ji vykdo savo rezervo papildymą visą laiką naftos kaina pasaulyje kildavo.
Tačiau neramina, kad OPEC dar nepateikė jokios pozicijos. O tai yra viena galingiausių naftos gavėjų organizacijų, kuri reguliuoja kainas. Jie gali reguliuoti ir naftos pasiūlą ir kainą. Kovo mėnesį OPEC valstybės turėtų susitikti, matysime, ką šios šalys nutars. Tačiau OPEC partnerė yra Rusija, tad nežinome, ko tikėtis“, – komentavo V. Šukys.
Todėl pasak degalinių sąjungos vadovo, Lietuvos valdžia turėtų imtis priemonių, kad degalai atpigtų.
„Vyriausybė ne degalines turėtų kaltinti dėl aukštų kainų, bet ieškoti būdų, kaip mažinti degalų kainas. Vienas tokių būdų yra PVM lengvata. Taip pat kuro kainas atpigintų ir akcizų ar biologinio priedo kiekio mažinimas degaluose. Jeigu visas šias priemones panaudotume, degalai galėtų atpigti jau apie 0,10 euro“, – skaičiavo V. Šukys.
Anot jo, visi šie būdai padėtų pažaboti infliaciją.
„Be to mūsų degalų akcizai yra netgi didesni nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis“, – sakė degalinių sąjungos vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu dyzelino kainos jau viršijo benzino kainas.
„Nafta yra žaliava, jos kaina yra vienokia, o jau naftos produktų, pavyzdžiui benzino ir dyzelino kainos kitokios. Jas daugiausiai lemia pasiūla ir paklausa. O dyzelino degalinės Lietuvoje parduoda daugiau nei benzino. Kitose šalyse jau ir anksčiau benzino kaina buvo mažesnė nei dyzelino.
Lietuvoje paskutiniu metu gyventojai buvo skatinami naudoti benziną, buvo teigiama, kad šis kuras yra ekologiškesnis. Dabar tie gyventojai, kurie nusipirko benzininius automobilius, išlošė“, – pastebėjo V. Šukys.