Rusų karybos ekspertas Dmitrijus Kornevas primena, kad ginkluotė pirmą sykį buvo pristatyta dar 2018-ųjų kovą, tačiau iki šiol nėra aišku, kada šis itin slaptas ginklas gali būti pasiekti Rusijos kariuomenės dalinius. „Dėl technologinių ypatumų ji dabar išlieka, tikėtina, itin slapta – apie darbus su ja atviruose šaltiniuose nėra jokios informacijos. Vakarų leidiniuose skelbiama, kad buvo atlikti keli prototipų bandymai. Tikėtina, kad iki pačios ginkluotės sistemos sukūrimo dar toloka“, – „Izvestija“ cituojamas ekspertas.
2020-ųjų gruodį propagandinio „Karo-pramonės kurjerio“ publikacijoje nurodoma, kad „Burevestnik“, kurio sprogimo galia galėtų siekti dvi megatonas trotilo, „galėtų pradanginti vieną iš didžiųjų JAV megapolių su visais jo gyventojais“.
Rusijos atsargos generolas-majoras, „Carnegie“ centro karybos ekspertas Vladimiras Dvorkinas tvirtina, kad „Burevestnik“ ir kita ateities ginkluotė „Poseidon“ yra pavojingesnė patiems rusams, negu amerikiečiams.
„Poseidon“ ir „Burevestnik“, manau, labiau pavojingi mums patiems, negu amerikiečiams, ir jokio indėlio į branduolinį sulaikymą, skirtingai nei tradicinė branduolinė triada, neįneša. Tai tik papildomos išlaidos“, – „Business Gazeta“ pasakojo ekspertas.
Apie teorinį tokios raketos pranašumą dar 2019-aisiais pasakojo ir fizikos profesorius R. Schmuckeris.
„Tokios raketos privalumas yra grynai teorinis. Tai – labai ilgas skrydžio laikas dėl branduolinio reaktoriaus. Tačiau techniniai sunkumai yra pernelyg dideli. Būtinas lengvas, kompaktiškas reaktorius, kuris geba įšilti beveik iki jo aktyvios zonos lydymosi – tik tokiu atveju raketa skris. Dėl padidėjusios radiacijos visą šį procesą būtina valdyti nuotoliniu būdu. Tam, kad tokia raketa atsidurtų ginkluotėje, būtina atlikti labai daug bandymų, trunkančių daug valandų, su avarijos rizika. Kur tokiai raketai valandų valandas skraidyti? Virš Rusijos teritorijos? Virš kitų valstybių? Vis tai neatrodo realu. Ne todėl, kad techniškai neįmanoma, o todėl, kad tai praktiškai – beprasmiška. Tai ir yra esminis dalykas.
Amerikiečiai bandymus nutraukė dar 60-aisiais metais ne todėl, kad šią technologiją neįmanoma realizuoti, o todėl, kad jos neįmanoma panaudoti. Tai buvo savotiška epocha: 50-aisiais metais daugelis svajojo apie mini reaktorius, pavyzdžiui, asmeniniuose automobiliuose. Ir tik vėliau atėjo suvokimas. Idėja skamba gerai: skraidyti ilgai, pulti iš užnugario. Įsivaizduokim. Tik priešas atsakys tūkstančiu branduolinių užtaisų. Persvaros jokios nėra: tik ant popieriaus ir tik, jeigu negalvojama iki galo“, – pažymi branduolinės fizikos mokslininkas.
„Burevestnik“ 2018-ųjų pabaigoje pristatė V. Putinas savo metiniame kreipimesi į valdžios atstovus. Karingoje kalboje jis akcentavo „neturinčių analogų technologiją“ ir pademonstravo „nenumušamos“ raketos skrydį iki JAV teritorijos animaciniame filme.
2019-aisiais CNBC, remiantis šaltiniais JAV žvalgyboje, skelbė, kad Severodinsko kariniame jūrų poligone įvykęs sprogimas rugpjūtį iš tiesų buvo „Burevestnik“ bandymas – raketą bandyta paleisti iš jūros dugno.
2018-ųjų lapkritį „The Diplomat“ žurnalistas Ankitas Panda pranešė, kad NATO koduotėje „Burevestnik“ pavadintas SSC-X-9 „Skyfall“.