ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui viešint Maskvoje su retu vizitu Rusija paskelbė laikanti nepageidaujamais asmenimis tris diplomatus iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos, esą dalyvavusius sausio 23-iąją vykusiuose „neteisėtuose protestuose“ solidarizuojantis su A. Navalnu.
Vakarų šalys griežtai smerkė A. Navalno suėmimą sausio viduryje ir jo šalininkų masinių demonstracijų griežtą malšinimą, taip pat antradienį Maskvos teisimo paskelbtą sprendimą, jog 44 metų kovos su korupcija aktyvistas turės praleisti pataisos kolonijoje dvejus metus ir aštuonis mėnesius.
Maskva apie diplomatų išsiuntimą paskelbė praėjus vos kelioms valandoms po J. Borrellio susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti santykių.
Užsienio reikalų ministerija nepaaiškino, kaip išsiunčiami diplomatai yra susiję su protestai, tik pabrėžė, jog Rusija tikisi iš užsienio diplomatinių darbuotojų, jog jie „griežtai laikysis tarptautinės teisės normų“.
Rusija piktinosi Vakarų palaikymu A. Navalnui, iškiliausiam prezidento Vladimiro Putino oponentui, ir kaltino Europą bei JAV kišantis į jo vidaus reikalus.
„Mūsų santykiai išties pasiekę sudėtingą momentą“, – per derybas S. Lavrovui sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad ryšiai patiria didelį spaudimą, o A. Navalno byla nustūmė juos į naujas „žemumas“.
Abu diplomatijos vadovai išreiškė viltį, kad ES ir Rusija gali tęsti bendradarbiavimą kai kuriose srityse, įskaitant kovą su koronaviruso pandemija, bet žinia apie diplomatų išsiuntimus vargu ar padės sumažinti įtampą.
Penktadienį paskelbtame pranešime J. Borrellis nurodė sužinojęs apie sprendimą išsiųsti tris Europos diplomatus per susitikimą su S. Lavrovu.
J. Borrelis „griežtai pasmerkė šį sprendimą ir atmetė kaltinimus, kad jie užsiėmė su užsienio diplomatų statusu nesuderinama veikla“, nurodė jo atstovas Peteris Stano.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Rusijos sprendimas yra „nepagrįstas“; jį taip pat pasmerkė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Švedijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis sprendimas yra „visiškai nepagrįstas“ ir perspėjo pasiliekanti teisę „tinkamai atsakyti. Lenkija sakė, kad diplomatų išsiuntimas gali vesti prie „tolesnio dvišalių santykių krizės paagilėjimo“.
J. Borrellis tapo pirmuoju nuo 2017 metų Rusiją aplankiusiu ES diplomatijos vadovu. Bendrijos ir Maskvos ryšiai ir anksčiau buvo smarkiai pašliję dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.
A. Navalnas – vėl teisme
Santykiai dar labiau pablogėjo pastaraisiais mėnesiais, kai trys Europos laboratorijos nustatė, jog A. Navalnas rugpjūtį buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga „Novičiok“.
Opozicionierius kaltina dėl savo apnuodijimo Rusijos specialiąsias tarnybas ir V. Putiną, nors Kremlius tokius kaltinimus kategoriškai atmeta.
A. Navalnas buvo išskraidintas gydyti į Vokietiją. Sausio 17-ąją jis buvo sulaikytas viename Maskvos oro uoste, vos sugrįžęs į savo šalį.
Kremliaus kritikas buvo apkaltinas pažeidęs 2014 metais vienoje byloje dėl sukčiavimo jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. Antradienį teismas priėmė sprendimą, kad lygtinė bausmė turi būti pakeista realiu įkalinimu ir pasiuntė A. Navalną į koloniją dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Penktadienį jis vėl buvo atvežtas į teismą dalyvauti posėdyje kaltinimų, esą opozicionierius apšmeižė vieną Antrojo pasaulinio karo veteraną. Už tai jam gali būti skirta dar dveji metais laisvės atėmimo.
Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki vasario 12 dienos.
A. Navalnas, turintis teisininko išsilavinimą, kaltinamas viename Kremliaus šalininkų vaizdo įraše matomus žmones, įskaitant minėtą 95 metų karo veteraną, birželį paskelbtoje „Twitter“ žinutėje pavadinęs „šalies gėda“ ir „išdavikais“.
Teisme A. Navalnas ir jo advokatai sakė, kad ši byla yra politiškai motyvuota ir priemonė jį nutildyti.
„Tiesa – mano pusėje“
„Kiekvienam aišku, kad tiesa – mano pusėje“, – A. Navalnas sakė stovėdamas stikliniame kaltinamųjų narve vieno Maskvos teismo salėje.
J. Borrellio vizitas sulaukė kritikos kai kuriose Europos sostinėse, nerimaujančiose, kad Maskva šią viešnagę pateiks kaip Briuselio noro normalizuoti santykius įrodymą. Kai kurios ES narės ragino paskelbti Rusijai naujų sankcijų.
Kremlius penktadienį taip pat pasmerkė Jungtinių Valstijų „agresyvią ir nekonstruktyvią retoriką“.
„Jau esame sakę, kad nepriimsime tokio pobūdžio globėjiškų pareiškimų“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono „nuolaidžiavimo dėl Rusijos agresyvių veiksmų, kišimosi į mūsų rinkimus, kibernetinių atakų ir jos piliečių nuodijimo laikas baigėsi“ ir kad Amerikos pareigūnai imsis veiksmų prieš Maskvą dėl A. Navalno ir kitokio „kenkėjiško“ elgesio.
