Ketvirtadienį Rusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai balsavo už gynybos sutartį su Šiaurės Korėja, numatančią „savitarpio pagalbą“, jei kuri nors šalis susidurtų su agresija. Dabar ji bus siunčiama tvirtinti aukštiesiems rūmams – Federacijos Tarybai.
Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos tvirtina, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių šiuo metu yra apmokomi Rusijoje, o Ukraina šią savaitę pareiškė, kad šie kariai atvyko į „kovos zoną“ Rusijos Kursko srityje.
Seulas „reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Rusija ratifikuoja sutartį tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos, kol Šiaurės Korėjos kariai dislokuojami Rusijoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija pridūrė, kad Pietų Korėjos vyriausybė „primygtinai ragina nedelsiant išvesti Šiaurės Korėjos karius ir nutraukti neteisėtą bendradarbiavimą“.
Seulas pareiškė, kad dėl šio žingsnio bendradarbiaus su sąjungininkais, kad „imtųsi tinkamų priemonių“, o šalis, kuri pati yra svarbi ginklų eksportuotoja, siūlo peržiūrėti ilgalaikę politiką, draudžiančią siųsti ginklus tiesiogiai Kyjivui.
Seulas ir Vašingtonas jau seniai tvirtina, kad branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja siunčia dideles ginklų siuntas į Rusiją.
Vienas iš Šiaurės Korėjos atstovų Jungtinėse Tautose (JT) Generalinės Asamblėjos Pirmajame nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo komitete pareiškė, kad šalis nesiunčia nei ginklų, nei karių padėti Maskvai.
Pietų Korėjos ir kitų šalių teiginiai yra nepagrįsti gandai, kuriais „siekiama sumenkinti KLDR įvaizdį“, sakė Rim Mu Songas, pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
„Tai dar viena šmeižto kampanija, kurią sugalvojo Ukraina“, kad gautų „daugiau ginklų ir finansinės paramos iš JAV ir Vakarų šalių“, teigė jis.
Pietų Korėjos atstovas atkreipė dėmesį į internete platinamus vaizdo įrašus, kuriuose Šiaurės Korėjos kariai rusiškomis uniformomis kalba korėjietiškai, tačiau Rim Mu Songas pareiškė, kad „dar kartą visiškai atmeta įtarimus“ dėl karių dislokavimo.
„Provokacija“
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) ketvirtadienį pavadino šį karių dislokavimą „provokacija, keliančia grėsmę pasauliniam saugumui už Korėjos pusiasalio ir Europos ribų“.
Jis taip pat sakė, kad Pietų Korėja peržiūrės savo poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai kare su Rusija, kuriam šalis ilgą laiką priešinosi.
Seulas už milijardus dolerių (eurų) pardavė tankų, haubicų, atakos lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių Lenkijai, svarbiai Ukrainos sąjungininkei.
Birželį Pietų Korėja sutiko perduoti Lenkijai žinias, reikalingas tankų K2 gamybai, o tai, ekspertų teigimu, gali būti esminis žingsnis link jų gamybos Ukrainos teritorijoje.
Pietų Korėjos bendrovė „Hanwha Aerospace“ pasirašė 1,64 mlrd. dolerių (1,52 mlrd. eurų) vertės sutartį su Lenkija dėl raketinės artilerijos.
Penktadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės Korėja priėmė naują nacionalinį himną, siekdama, kaip įtaria ekspertai, apibrėžti save kaip visiškai atskirą nuo Pietų Korėjos ir jai oponuojančią.
Šiaurės Korėja pakeitė savo konstituciją ir Pietų Korėją apibrėžė kaip „priešišką“ valstybę, o praėjusią savaitę susprogdino kelius ir geležinkelius, kurie kadaise jungė abi šalis.