Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Joje teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą pasikeitus saugumo situacijai regione Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie Aljanso reikšmingai padidintų regiono saugumą ir apginamumą.
Taip pat dokumentu Seimas išsako lūkestį, kad Suomijai ir Švedijai nusprendus prisidėti prie NATO, ratifikavimo procesas valstybių parlamentuose vyks sklandžiai ir greitai, žada greitą Lietuvos sprendimą.
Suomija ir Švedija yra NATO partnerės, nors oficialiai Aljansui nepriklauso. Diskusijas dėl prisijungimo prie NATO šalių politikai pradėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, stiprėjant baimėms dėl karinio saugumo.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) asmeninę poziciją dėl narystės NATO ketina paskelbti gegužės 12 dieną, Švedijos valdantieji socialdemokratai partijos sprendimą žada gegužės 15 dieną.
Daugelio ekspertų nuomone, abi šalys netrukus galutinai apsispręs dėl stojimo paraiškos, kad ją būtų galima pateikti iki NATO viršūnių susitikimo birželį.
