Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.
Visuomeninio transliuotojo YLE užsakymu bendrovės „Taloustutkimus“ atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 76 proc. respondentų, nors kovo mėnesį narystę palaikančiųjų buvo 60 procentų.
Tyrimas taip pat rodo, kad šis pritarimas nesusijęs su kurios nors partijos palaikymu.
Praėjusią savaitę atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma įstatymų leidėjų – 121 iš 200 parlamento narių – pasisako už stojimą į NATO ir kad tik 10 jam nepritaria.
Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.
Dauguma NATO valstybių rodo paramą šalių priėmimui į Aljansą, bet jų narystei turės pritarti dabartinių 30 gynybinio bloko valstybių parlamentai.
Tik visateisės NATO narės formaliai naudojasi kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta sutarties 5-ajame straipsnyje, kuriame sakoma, kad ataka prieš vieną Aljanso šalį yra laikoma ataka prieš visas.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) gegužės 12 dieną turi išdėstyti savo asmeninę poziciją dėl narystės transatlantiniame aljanse.
Tuo metu Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO.
Daugelio ekspertų nuomone, abi šalys netrukus galutinai apsispręs dėl stojimo paraiškos, kad ją būtų galima pateikti iki NATO viršūnių susitikimo birželį.