Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai. Jie pažymi, kad Rusija ir Iranas siekia Rusijoje statyti bepiločių iranietiškų orlaivių gamyklą. Kiek anksčiau tokia gamykla pradėjo veiklą Tadžikistane.
Ekspertų teigimu, Kremlius, apeidamas tarptautines sankcijas, gali panaudoti savo reikšmingus ekonominius ryšius su Tadžikistanu per Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją ir Eurazijos ekonominę sąjungą, kad „išplautų“ bepiločių orlaivių komponentus arba karui Ukrainoje pirktų dronus.
Didžiosios Britanijos tyrimų grupės „Conflict Armament Research“ (CAR) duomenimis, 82 proc. Ukrainoje rastų rusų panaudotų iranietiškų dronų Shahed-131, Shahed 136 ir Mohajer-6 turėjo lustus, puslaidininkius ir kitus komponentus iš Jungtinių Valstijų.
Tuo pačiu metu dauguma Vakarų kompanijų, kurių komponentai buvo rasti Irano dronuose, nuo karo pradžios neigė tiesioginį komponentų pardavimą Rusijai, Iranui ar Baltarusijai.