Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:52 | Podoliakas: Vakarų ginklai skirti gynybai ir deokupacijai, o ne Rusijos puolimui
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Ukraina partnerių ginkluotę naudoja gynybai ir deokupacijai, o ne Rusijos puolimui.
„Dar kartą apie pagrindinius dalykus mūsų partneriams. Ukraina nepuola Rusijos Federacijos teritorijos. Sąjungininkų suteikta ginkluotė naudojama gynybai, Ukrainos teritorijų deokupacijai ir priešo amunicijos sandėlių naikinimui", – pažymėjo jis.
23:35 | Lenkija yra pasirengusi kas mėnesį vienu metu treniruoti po du kariuomenės batalionus
Lenkija paskelbė ketinanti kas mėnesį vykdyti dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų batalionų karinius mokymus.
Tai per Seimo Nacionalinės gynybos komisijos posėdį sakė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius, praneša „Ukrinform“.
23:20 | Sprogimai Charkivo srityje
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinegubovas praneša, kad srityje griaudi sprogimai.
Skelbiama, kad šioje srityje užfiksuota nuo šešių iki dešimt sprogimų, kol kas apie sužeistuosius ar žuvusius informavija nepateikiama.
23:13 | Nuo karo pradžios rusai iš Ukrainos ištrėmė daugiau nei 16 tūkst. vaikų
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios iš Ukrainos rusai ištrėmė daugiau nei 16 000 ukrainiečių vaikų.
Apie tai skelbia Ukrainos Generalinės prokuratūros Vaikų interesų apsaugos ir kovos su smurtu departamento vadovė Julija Usenko.
Pasak jos, vaikai buvo iškelti į Ukrainos nekontroliuojamą teritoriją, taip pat į Baltarusijos teritoriją.
„Šis skaičius kasdien tik didėja, nes vaikai yra pažeidžiamiausia kategorija“, – sakė ji.
22:43 | Nei juoktis, nei verkt: kare vyrų netekusioms moterims – kailiniai dovanų
Grupelė kare vyrų netekusių moterų dovanų gavo po kailinius. Gavusios tokią dovaną moterys sakė, kad „Turbūt ne visos pagalvojo, kad bus tokia galimybė“.
Apie tai „Twitter“ paskelbė tinklaraštininkas Rustemas Adagamovas.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kailiniais pasidabinusios moterys dėkoja už tokią dovaną.
Jas filmuojantis vyras primena, kad šios dovanos nuo „Maskvos rusų aktyvistų“ ir priduria, kad „tokie momentai parodo, kad mes – viena šeima“.
„Freedom“ skelbia, kad ši „akcija“ vyko laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose.
Вдовам и родственницам погибших на войне мобилизованных из "ЛДНР" подарили по шубе. Женщины счастливы, они не ожидали такого подарка: "Не каждая, наверное, думала, что такая возможность будет". pic.twitter.com/bs7UDNhUVS
REKLAMA— Рустем Адагамов (@adagamov) February 7, 2023
22:05 | Ždanovas: dėl karo Ukrainoje tarparp Putino ir jo aplinkos Putino ir jo aplinkos verda rimti konfliktai
Karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad dėl užsitęsusio karo Ukrainoje Kremliuje verda rimti konfliktai. Pasak jo, padėtis Rusijoje darosi vis labiau nenuspėjama.
„Vėlgi, jei prisimintume gandus, sklindančius pro Kremliaus vartus, tai ten irgi verda konfliktai, ir aš pasakysiu, kad šie yra labai rimti konfliktai tarp Putino ir jo aplinkos“, – sakė O. Ždanovas.
21:37 | Vokietijos gynybos ministras atvyko netikėto vizito į Kyjivą
Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.
Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.
„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) mano kolegai Borisui Pistorius ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O. Reznikovas.
Vokietijos sprendimas suteikti 14 tankų „Leopard“ buvo priimtas po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkų Europoje spaudimo.
Ji taip pat leido kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus iš savo atsargų. Jungtinės Valstijos vėliau pareiškė, kad atsiųs savo tankus „Abrams“, o Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti „Challenger“ modelius.
Ukraina teigia iš viso laukianti 120–140 modernių vakarietiškų tankų, šaliai ruošiantis naujam Rusijos puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis.
B. Pistorius yra sakęs, kad pirmieji tankai „Leopard“ į Ukrainą galėtų atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
21:15 | Zelenskis: dabar didžiausią dėmesį skiriame tam, ką ruošia okupantai
Dabar Ukrainos tarnybos didžiausią dėmesį skiria tam, ką ruošia okupantai, vakariniame pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Keletą kartų susitikau su kariškiais, žvalgybos vadovu. Didžiausią dėmesį skiriame tam, ką ruošia okupantai. Ir tam, kad mūsų kariai turi efektyviai apsiginti visomis kryptimis.
Donecko sričiai ir rytams, kur karščiausia, tokius raginimus paminiu kiekvieną dieną. Pietų daliai sakau rečiau, nors strateginė šių krypčių svarba ne mažesnė. O valstybę stipriname visu perimetru.
Ir šiandien noriu pasidžiaugti dviejų frontų kovotojais – mūsų pasieniečiais, kovojančiais Donbase – už kasdienę narsą ir atkaklumą mūšiuose, už jų rezultatus. Luhansko ir Charkivo pasienio būriai – dėkoju jums, vaikinai!
Dėkoju visiems mūsų gynėjams, kurie saugo mūsų šalies šiaurę! Sumai, Černihivas, Kyjivas, Žitomyro sritis, Voluinė. Operatyvinė ir strateginė grupė „Šiaurė“. Kiekviena kryptis svarbi.
Ačiū visiems, kurie gelbsti gyvybes! Ačiū visiems, kurie kovoja už Ukrainą! Ačiū visiems, kurie padeda. Šlovė Ukrainai!“ – sako V. Zelenskis.
20:56 | Ukrainai dronus tiekusios JAV įmonės gamykloje Latvijoje kilo gaisras
Latvijoje esančioje amerikietiškų dronų gamykloje, kuri yra gaminusi dronus Ukrainos kariuomenei ir NATO sąjungininkams, antradienį kilo gaisras, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.
Latvijos sostinės pakraštyje esančioje JAV įmonės „Edge Autonomy“ valdomoje gamykloje kilusio gaisro vietoje buvo dvi dešimtys policijos automobilių, devynios ugniagesių mašinos ir penki greitosios pagalbos automobiliai.
„Gamybiniame pastate kilo didelės rizikos gaisras, sukėlęs daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ugniagesių tarnyba.
Naujienų agentūra LETA iš Valstybinio priešgaisrinio ir gelbėjimo departamento (VUGD) sužinojo, kad skambutis apie gaisrą gamybos įmonėje buvo gautas antradienį po 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pamatė, kad gamykloje sparčiai plinta atvira liepsna ir kyla daug dūmų.
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė gamina tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, skirtus žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos misijoms, rašoma jos interneto svetainėje.
19:48 | Vokietija: „artimiausiais mėnesiais“ Ukraina gaus bent 100 „Leopard 1“ tankų
Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos gynybos ministerijos antradienį pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Ukraina iš pramoninių atsargų gaus mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“.
Taip pat bus teikiama reikiama logistinė parama ir prasidės mokymai naudotis tankais, kurie yra pažangesnių tankų „Leopard 2“, kurie taip pat buvo pažadėti Kyjivui, pirmtakai, sakoma bendrame pareiškime.
19:41 | Šiaurės šalys prisijungė prie raginimo uždrausti Rusijai dalyvauti olimpinėse žaidynėse
Penkių Šiaurės šalių olimpiniai komitetai antradienį pareiškė nepritariantys tam, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
„Mes tvirtai laikomės savo pozicijos neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose“, rašė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos komitetai bendrame pareiškime.
„Padėtis dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, – sakoma pareiškime. – Dabar netinkamas laikas svarstyti jų grįžimo klausimą; tokia yra mūsų pozicija.“
Jie teigė, kad nori „dar kartą patvirtinti savo tvirtą paramą Ukrainos žmonėms ir reikalavimui siekti taikos“.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, taip sukeldamas sukėlė priešišką reakciją.
Reaguodama į šį pareiškimą Ukraina nurodė, kad apsvarstys galimybę boikotuoti olimpiadą. Tą patį padarė ir Estija.
Bendrame Šiaurės ir Baltijos šalių atsakingų už sportą ministrų pasitarime antradienį buvo aptarta šalių pozicija dėl TOK sprendimo leisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti Olimpinėse varžybose po neutralia vėliava.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sporto ministrai praėjusią savaitę kartu kreipėsi į tarptautines sporto šakų federacijas ir TOK, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos atletų į tarptautines varžybas.
Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas sakė, kad net 40 šalių gali atsisakyti dalyvauti Paryžiuje, jei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai bus leista varžytis.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo anksčiau antradienį pareiškė nepritarianti rusų dalyvavimui kitų metų žaidynėse, jei karas Ukrainoje vis dar tęsis.
19:22 | Karo ekspertas pasidalijo įžvalgomis apie naują rusų puolimą: prasidės iki vasario 24 dienos
Karo ekspertas Oleksandras Musijienka teigia, kad Rusijos pajėgos naują puolimą planuoja įvykdyti iki vasario 24 dienos, karinės invazijos į Ukrainą metinių proga.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba teigė, kad naujas rusų puolimas tikėtinas iš trijų krypčių – Donecko, Luhansko ir Zaporižios, tačiau karo ekspertas sakė, kad okupantams niekur nebus lengva.
„Luhansko kryptimi labai karšta, ten nuolat vyksta karinės operacijos. Bet priešui niekur nelengva... Ukrainos pajėgos laikosi, o priešas atitraukia jėgas“, – sako jis.
Pasak eksperto, naujas puolimas iš tiesų galėtų įvykti iki 2023 metų vasario 24-osios, plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, o gal net anksčiau. Jis sako, kad taip pat gali atsirasti papildomų puolimo krypčių. Pasak jo, galima pridėti Charkivą, Kupjanščiną, tikėtinas judėjimas Lymano kryptimi.
„Nebus lengva ir Zaporižios kryptimi. Ten rusų kariai faktiškai vykdė žvalgybą mūšyje prieš 2 savaites, bet atsitraukė. Ištyrė vietas, kur mūsų gynyba gali būti silpnesnė, kad galėtų pro ją prasibrauti. Tai buvo pasiruošimas puolimui“, – mano ekspertas.
19:13 | Žiniasklaida: Vokietija patvirtino 178 tankų „Leopard 1“ perdavimą Ukrainai
„Der Spiegel“ skelbia, kad Vokietijos vyriausybė patvirtino 178 tankų „Leopard 1“ pristatymą Ukrainai.
19:08 | Vokietijos gynybos ministras atvyko netikėto vizito į Kyjivą
Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.
Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.
„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) mano kolegai Borisui Pistorius ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O. Reznikovas.
Vokietijos sprendimas suteikti 14 tankų „Leopard“ buvo priimtas po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkų Europoje spaudimo.
Ji taip pat leido kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus iš savo atsargų. Jungtinės Valstijos vėliau pareiškė, kad atsiųs savo tankus „Abrams“, o Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti „Challenger“ modelius.
Ukraina teigia iš viso laukianti 120–140 modernių vakarietiškų tankų, šaliai ruošiantis naujam Rusijos puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis.
B. Pistorius yra sakęs, kad pirmieji tankai „Leopard“ į Ukrainą galėtų atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
18:54 | Vyriausybė: po žemės drebėjimo Ukraina į Turkija siunčia 87 gelbėtojus
Ukraina antradienį pranešė, kad po žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje žuvo tūkstančiai žmonių, į Turkiją siųs kelių dešimčių gelbėtojų komandą.
Kyjivas į Turkijos Respubliką siųs „jungtinę Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paieškos ir gelbėjimo komandą, kurią sudarys 87 žmonės“, įskaitant 10 skrydžio įgulos narių, skelbiama Ukrainos vyriausybės interneto svetainėje.
18:36 | Lietuva perdavė Ukrainai priešlėktuvines patrankas L70
Lietuva Ukrainai perdavė dešimtis priešlėktuvinių pabūklų L-70 su amunicija ir Ukrainos instruktoriams surengė mokymus, kaip elgtis su šiais ginklais.
Apie tai paskelbė Lietuvos gynybos ministerija .
„ Naujausia Lietuvos karinė parama Ukrainai – kelios dešimtys priešlėktuvinių pabūklų L-70 su amunicija. Pastarąsias dvi savaites Ukrainos instruktoriai Lietuvoje dalyvavo šių patrankų valdymo mokymuose. Grįžę į savo šalį jie paruoš dar daugiau ukrainiečių operatorių.
Iš viso šiemet Lietuva planuoja apmokyti apie 1600 Ukrainos karių. Suteiktos žinios padės Ukrainai atremiant Rusijos karinę agresiją ir tęsiant karių mokymą ilguoju laikotarpiu. Lietuva toliau rems Ukrainą ir visomis kitomis įmanomomis priemonėmis tiek, kiek tai bus reikalinga“, – rašoma ministerijos pranešime.
18:12 | Karo ekspertas įspėjo apie naują Putino tikslą: rusai kaupia raketas ir išteklius galingam smūgiui
Ukrainos karo ekspertas Vladislavas Selezniovas teigia, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kaupia raketas ir kitus išteklius, kad galėtų surengti galingus smūgius prieš Ukrainos miestus, skelbia UNIAN.
Pasak karo eksperto, galimas okupantų taikinys gali būti traukiniai su karine technika, kuriuos Ukraina gaus iš partnerių.
„Visas pasaulis žino, kad artimiausiu metu Ukraina gaus šarvuočius, ginklus ir amuniciją. Akivaizdu, kad visa technika daugiausia bus gabenama geležinkelio linijomis. Manau, kad šį kartą mūsų geležinkelio mazgai, tiltai per Dniprą kris per rusų raketų apšaudymus. Putino kariuomenė šiuo metu kaupia raketas ir kitus išteklius, siekdama kuo labiau suintensyvinti raketų atakas tuo metu, kai ginklai ir karinė įranga bus perkeliama į Ukrainą“, – paaiškino jis.
Anot V. Seleznevo, Rusijos karių išpuoliai prieš Ukrainos energetikos objektus V. Putinui nedavė norimo rezultato. Ukrainiečiai sugebėjo prisitaikyti prie naujų realijų.
„Naujos masinės ukrainiečių emigracijos bangos nebuvo. Ukrainiečiai prisitaikė prie naujų realijų. Greičiausiai Putino raketos bus nukreiptos būtent į geležinkelių infrastruktūros objektus, tiltus, perėjas. Putinas kaupia resursus, kad galėtų atlikti galingą, masinį raketų smūgį ir sustabdyti Vakarų partnerių techninės pagalbos tiekimą“, – pabrėžė ekspertas.
17:52 | Lavrovas pažadėjo pagalbą kovoje su džihadistais Vakarų Afrikoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažadėjo Kremliaus pagalbą Vakarų Afrikos Sachelio ir Gvinėjos įlankos valstybėms, susiduriančioms su žiauriu ir daugelį metų trunkančiu džihadistų sukilimu.
„Kova su terorizmu, žinoma, yra kitų regiono šalių problema“, – sakė S. Lavrovas per vizitą Malyje, kuriam Rusija jau teikia karinę pagalbą.
„Ketiname jiems padėti įveikti šiuos sunkumus. Kalbu apie Gvinėją, Burkina Fasą, Čadą ir apskritai Sachelio regioną ir net Gvinėjos įlankos pakrantės valstybes“, – teigė jis.
17:33 | Ukrainoje apšaudyta ligoninė, kilo gaisras
Rusijai apšaudant civilinius objektus Ukrainoje, kilo gaisras šalies šiaurės rytuose esančio Vovčansko ligoninėje, buvo apgriauti penki daugiabučiai, antradienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos valdžia taip pat praneša, kad rusai telkia pajėgas rytiniuose rajonuose rengdamiesi, kaip manoma, netrukus prasidėsiančiam puolimui. Kyjivas naujo Rusijos puolimo tikisi maždaug per Maskvos invazijos pradžios metines.
Gaisras Vovčansko dviejų aukštų ligoninėje kilo vėlai pirmadienį, dėl apšaudymo, pranešė ukrainiečių regioninės gelbėjimo tarnybos.
Per apšaudymą mieste kilo ir daugiau gaisrų, sakoma internete paskelbtame Charkivo srities tarnybų pranešime.
Iš ligoninės buvo evakuoti aštuoni civiliai, gaisras užgesintas, niekas nenukentėjo, nurodė pareigūnai.
17:06 | Ukrainos saugumo tarnyba įvardijo prioritetines užduotis: veikti iš anksto ir kovoti su kolaborantais
Naujai paskirtas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas, sakydamas kalbą Aukščiausioje Radoje teigė, kad pagrindiniai tarnybos uždaviniai yra veikti iš anksto bei kovoti su visų lygių kolaborantais, skelbia „Ukrinform“.
V. Maliukas pažymėjo, kad žino apie grėsmių, su kuriomis susiduria valstybė per plataus masto karą, lygį ir savo, kaip specialiosios tarnybos vadovo, atsakomybę.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas – vykdyti prezidento nurodymus ir keisti požiūrį į darbą. Mes ne tik sulaikome priešą, bet ir veikiame iš anksto. Kuriame naują ir modernų valstybės saugumo modelį – atsižvelgdami į karo patirtį“, – pabrėžė jis.
Tarp prioritetinių saugumo tarnybos darbų jis įvardijo tarnybos valymą, kovą su kolaborantais, priešo bendrininkais ir visų lygių išdavikais.
„Tam iš specialiųjų tarnybų reikia kompleksinio požiūrio – kai kiekviena veiklos sritis vystosi vienodai kokybiškai ir tolygiai“, – pabrėžė V. Maliukas.
Jis taip pat informavo apie tai, kas buvo nuveikta šiose srityse per pastaruosius šešis mėnesius. Konkrečiai kalbama apie kontržvalgybos ir karinės kontržvalgybos performatavimą, itin sudėtingas Specialiųjų operacijų centro „A“ kovotojų vykdomas užduotis, tyrėjų ir kibernetinių specialistų darbo rezultatus.
„Šiandien negaliu atskleisti visų rimtų specialiųjų operacijų, kuriose dalyvauja mūsų kovotojai, detalių, tačiau jie yra karščiausiuose karo taškuose. Per nepilnus metus šešiems iš jų buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas. Keturi, deja, po mirties... Turime daugiau nei 500 valstybinių apdovanojimų. Dauguma jų – „Už drąsą“ ir Bohdano Chmelnickio ordinai. Šie žmonės atlieka itin sunkias ir nepaprastai svarbias užduotis“, – pabrėžė naujasis vadovas .
„Visam pasauliui parodėme, koks yra ukrainietiškas charakteris. O dabar turime suvienyti jėgas ir susigrąžinti savo teritorijas! O kaip tarnybos vadovas padarysiu viską dėl pergalės“, – pabrėžė Maliukas.
16:27 | Žiniasklaida: Vokietijoje pradėti haubicų bandymai
Vokietija pradėjo bandyti artilerijos įrenginį RCH155, kurio pirmasis užsakovas bus Ukraina.
Apie tai praneša Ukrinform, remdamasi Vokietijos leidiniu „Welt“.
„Bandymai jau prasidėjo, pirmasis klientas bus Ukraina“, – rašoma straipsnyje.
16:10 | Nausėda parengiamojoje EVT sesijoje ragino sutarti dėl sankcijų paketo Rusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu vykusioje parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje ragino kuo greičiau sutarti dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai ir griežtinti sankcijas Baltarusijai.
„Neturi likti jokių galimybių Rusijai ir Baltarusijai apeiti sankcijas, vienaip ar kitaip išvengti jų poveikio. Sankcijų efektyvumas yra būtinas siekiant maksimalaus jų poveikio. Siūlau ieškoti mechanizmų, kurie padėtų tai užtikrinti“, – sakė G. Nausėda, cituojamas Prezidentūros pranešime.
15:54 | Penki sprogimai okupuotame Mariupolyje
Antradienio popietę laikinai okupuoto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio Primorsko rajone nuaidėjo penki stiprūs sprogimai. Apie tai skelbia miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo „Ukrinform“.
„Penki garsūs sprogimai iš eilės Mariupolio Primorsko rajone. Mūsiškiai praneša, kad jie nuaidėjo jūrų uosto teritorijoje. Būtent ten neseniai okupantai dislokavo karinę įrangą ir priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.
Jis pridūrė, kad po sprogimų danguje virš miesto pasirodė daugybė Rusijos pajėgų karinių lėktuvų.
15:35 | Pasieniečiai numušė rusų lėktuvą Su-25 virš Bachmuto
Danguje virš Bachmuto, miesto Rytų Ukrainos Donecko srityje, Ukrainos pasieniečiai numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25.
Rusijos pajėgų lėktuvui buvo patikėta iš oro pridengti pėstininkus, kurie veržėsi į ukrainiečių gynybos liniją, praneša Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Vienas pasieniečių būrys pradėjo šaudyti rankine oro gynybos sistema ir numušė Rusijos kovinį lėktuvą Su-25. Lėktuvas užsidegė ir nukrito nuo raketos smūgio, piloto likimas kol kas nežinomas“, – rašoma tarnybos pranešime, skelbia UNIAN.
14:57 | Ukrainos žvalgyba: rusai ruošia naują mobilizacijos bangą
Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis praneša, kad naujam puolimui Ukrainoje Rusija artimiausiais mėnesiais planuoja mobilizuoti iki pusės milijono papildomų karių.
Pasak V. Skibickio, „Rusija ketina mobilizuoti 300 000–500 000 žmonių, kad galėtų 2023 metų pavasarį ir vasarą vykdyti puolimo operacijas Ukrainos pietuose ir rytuose“, rašo CNN, cituodamas vieną V. Skibickio interviu.
„Tie 500 000 yra mobilizuojami papildomai prie 300 000, kurie buvo mobilizuoti pernai spalį, – teigė V. Skibickis. – Tai įrodo, kad Kremlius neketina baigti šio karo. Rusijos puolimas gali įvykti Donecko ir Luhansko srityse ir galbūt Zaporižios srityje. Rusijos kariai eis į gynybą Chersono srityje ir Kryme. Ši nauja mobilizacijos banga tęsis iki dviejų mėnesių“.
Rusijos pareigūnai nuolat neigia, kad planuojama dar viena mobilizacija. Tačiau gruodį vykusioje Rusijos kariuomenės vadų konferencijoje gynybos ministras Sergejus Šoigu pasiūlė per trejus metus sustiprinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. karių nuo dabartinių 1,15 mln.
14:32 | Paryžiaus merė nepritaria rusų dalyvavimui olimpiadoje, kol vyksta karas Ukrainoje
Paryžiaus merė Anne Hidalgo nepritaria, kad 2024-aisiais šiame mieste įvyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvautų Rusijos sportininkai, kol tęsiasi karas Ukrainoje, antradienį pranešė jos biuras.
Ji pakeitė savo poziciją po to, kai praėjusį mėnesį pareiškė mananti, kad Rusijos atletai olimpiadoje galės dalyvauti „po neutralia vėliava“, siekiant išvengti „galimybės varžytis atėmimo“.
13:57 | Lavrovas lankosi Malyje, siekdamas užmegzti glaudesnius ryšius
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ankstų antradienį atvyko į Malį derėtis su chuntos lyderiais, prašančiais Maskvos pagalbos kovojant su islamistų sukilimu, kuris, nepaisant ilgus metus trukusių kovų, tebevyksta.
S. Lavrovą, kuris pirmadienį lankėsi Irake, Malyje pasveikino jo kolega Abdoulaye Diopas. Abu vyrai jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.
Šis vizitas, truksiantis mažiau nei 24 valandas, bus trečioji jo kelionė į Afriką nuo liepos mėnesio ir yra dalis siekio išplėsti Rusijos buvimą žemyne, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą praėjusiais metais ji patyrė didelę tarptautinę izoliaciją.
13:13 | Taliną ir Maskvą palieka Rusijos ir Estijos ambasadoriai
Estijos ir Rusijos, kurių diplomatiniai santykiai dėl Maskvos karo Ukrainoje yra įtempti, ambasadoriai antradienį palieka savo postus Maskvoje ir Taline.
Sausio viduryje Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Estijos ambasadorių Margusą Laidre, kuriam buvo pareikštas griežtas protestas dėl estų valdžios institucijų veiksmų, o vasario 7 dieną jam buvo liepta išvykti iš Rusijos.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tuomet pareiškė, kad Talinas laikysis abipusiškumo principo. Tai reiškia, kad Rusijos ambasadorius vasario 7-ąją taip pat turi palikti Estiją, BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
„Estija atkreipė dėmesį į Rusijos sprendimą savo diplomatinį atstovavimą pažeminti iki laikinojo reikalų patikėtinio. Estijos santykiai su Rusija yra grindžiami pariteto principu, nuo kurio mes nenukrypsime. Tai reiškia, kad Rusijos ambasadorius Taline išvyks tuo pačiu metu kaip ir Estijos ambasadorius, vasario 7-ąją“, – sausį teigė U. Reinsalu.
„Rusijos žingsniai netrukdo mums toliau teikti visapusišką paramą Ukrainai, kuri jau beveik metus kovoja už savo suverenitetą ir mūsų bendrą saugumą. Mes ir toliau remsime Ukrainą, kai Rusija planuoja plataus masto išpuolius, ir raginame kitas panašiai mąstančias šalis padidinti pagalbą Ukrainai“, – pridūrė jis.
13:01 | DB: rusai nepajėgs apsiginkluoti per kelias savaites
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija naujausioje savo žvalgybos ataskaitoje skelbia, jog „labai tikėtina, kad Rusija nuo 2023 m. sausio pradžios bandė iš naujo pradėti dideles puolimo operacijas Ukrainoje“.
„Jos veiklos tikslas beveik neabejotinai yra užimti likusias Ukrainos kontroliuojamas Donecko srities dalis“, – konstatuoja britų žvalgai.
Nepaisant to, britai atkreipia dėmesį, kad Rusijos pajėgoms pavyko užimti tik kelis šimtus metrų teritorijos per savaitę.
„Taip yra beveik neabejotinai todėl, kad Rusijai dabar trūksta amunicijos ir manevrinių vienetų, reikalingų sėkmingam puolimui. Vyresnieji [karo] vadai tikriausiai rengia planus, kuriuose savo per mažus ir per mažai patyrusius dalinius spaudžia pasiekti nerealius tikslus, patys jausdami politinį ir profesinį spaudimą.
Rusijos lyderiai greičiausiai ir toliau reikalaus didelės pažangos [Ukrainoje]. Vis dar mažai tikėtina, kad Rusija artimiausiomis savaitėmis sugebės sukaupti pajėgas, reikalingas iš esmės paveikti karo baigtį“, – ataskaitoje rašo britų žvalgyba.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 7 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 7, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/WPxtRJO9h3
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/a9JW1mHMLT
12:27 | Ukrainos karius lietuviai apmokė naudoti pabūklą ir vykdyti karo policijos operacijas
Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius kovoti naudojant švedišką priešlėktuvinį pabūklą L70 ir vykdyti karo policijos operacijas, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Kaip skelbiama pranešime, Karinės oro pajėgos paruošė priešlėktuvinio pabūklo L70 operatorius, kurie geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą.
Po mokymų su koviniais šaudymais, Ukrainos kariai galės naikinti priešo lėktuvus, sraigtasparnius, nuotoliniu būdu valdomus orlaivius penkių kilometrų atstumu bet kokiomis oro sąlygomis.
11:55 | Ukrainos parlamentas pritarė kandidatūroms į VRM ir SBU vadovus
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį pritarė Ihorio Klymenkos kandidatūrai į Vidaus reikalų ministerijos vadovus.
Pastaruoju metu I. Klymenka laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Jas jis perėmė praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvus ministrui Denysui Monastyrskiui.
Nuo 2019 metų I. Klymenka vadovavo Ukrainos policijai, buvo vidaus reikalų viceministras.
Be kita ko, Ukrainos parlamentarai patvirtino Vasylio Maliuko kandidatūrą į Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš balsavimą sakė: „Atsižvelgdamas į tokį rezultatą ir plataus masto karo išbandymą, manau, kad jo (V. Maliuko) paskyrimas yra visiškai pagrįstas.“
V. Maliukas nuo vasaros, kai iš pareigų buvo atleistas Ivanas Bakanovas, buvo laikinasis SBU vadovas.
11:12 | Rusijoje liepsnoja „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla
10:36 | Kremlius įsakė visoje Rusijoje įrenginėti slėptuves nuo bombų – „The Moscow Times“
10:00 | Sankcijų spraga: Rusijos naudojamuose dronuose – detalės iš JAV
09:36 | Danilovas: Rusija „maldauja“ derybų
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė, kad Rusija esą jau „maldauja“ derybų su Ukraina.
„Putinas kelia užduotį visiškai užimti Luhansko ir Donecko sritis, tame nėra jokios paslapties. Be to, jie dabar bando suprasti, kad neturi galimybių pasiekti tų (tikslų), kuriuos užsibrėžė užgrobti mūsų šalį. Štai kodėl šiandien jie maldauja [derybų]. Jie bando suburti visą būrį derybininkų.
Dabar jie daug dirba su tam tikromis grupėmis, kad pradėtų derybas. Jau ir Brazilija, ir dar daugybė kitų bando tarpininkauti, sakydami „pabandom susitarti, kad kažkaip išspręstume šitą klausimą“, – tvirtino O. Danilovas.
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, Ukraina kelia keturis, jo teigimu, gana paprastus reikalavimus Rusijai:
- Pasitraukti iš visų dabar laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų;
- Patraukti atsakomybėn per tribunolą tuos žmones, kurie pradėjo karą, žudo vaikus, senolius, moteris, neturinčias nieko bendro su kariniais reikalais;
- Užtikrinti Ukrainos saugumo garantijas;
- Prisiimti atsakomybę.
O. Danilovas pažymėjo, kad „sutikti su teroristų sąlygomis yra visiškai nepriimtinas dalykas“. Jis patikino, kad Ukraina nesileis į derybas, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks įgyvendinti iškeltų sąlygų.
„Šis absurdas, kuris vyksta šiandien, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Tam reikia padaryti galą“, – kalbėjo O. Danilovas.
08:54 | Rusijos biudžeto pajamos sausį smarkiai sumažėjo – finansų ministerija
Rusijos finansų ministerija pirmadienį pranešė, kad sausį į biudžetą surinkta 35 proc. mažiau pajamų, palyginti su tuo pačiu 2022-ųjų mėnesiu – paskutiniu mėnesiu prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
Ministerija taip pat nurodė, kad sausį biudžeto deficitas siekė 1,77 trln. rublių (23,9 mlrd. JAV dolerių), arba apie 60 proc. visiems metams planuoto deficito.
Pajamos iš naftos ir dujų – dviejų kertinių Rusijos ekonomikos atramų – susitraukė 46 proc., palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu.
08:13 | Kadyrovas grasina „denacifikuoti“ Lenkiją po Ukrainos: „Asmeniškai turiu tokį ketinimą“
07:46 | Oro pavojus
Nuo antradienio ryto dalyje Ukrainoje, daugiausiai rytiniuose ir pietiniuose regionuose, aidi oro pavojaus sirenos.
07:15 | ES rengiasi galimam V. Zelenskio vizitui ketvirtadienį
Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.
Ukrainos lyderis pakviestas susitikime Briuselyje „dalyvauti asmeniškai“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė EVT pirmininko atstovas. Jis pridūrė, kad saugumo sumetimais „tolesnė informacija nebus teikiama“.
Šaltinis Europos Parlamente sakė, jog yra „neeilinės plenarinės sesijos ketvirtadienį, vasario 9-ąją, dalyvaujant Volodymyrui Zelenskiui, tikimybė“.
Du atskiri šaltiniai EP, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, patvirtino tokį kvietimą Ukrainos prezidentui.
27 ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus planuojamame viršūnių susitikime.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ruošiantis Rusijos puolimui ir nuvilnijus korupcijos skandalams, Ukrainos gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą pakeis karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, pareiškė vienas aukšto rango įstatymų leidėjas.
► „Financial Times“ šaltinio Ukrainos ginkluotose pajėgose teigimu, Kyjivas gavo „labai patikimų žvalgybos duomenų“ apie Rusijos Federacijos ketinimą pradėti naują puolimą per artimiausias 10 dienų.
► Norvegijos vyriausybė pirmadienį paskelbė planuojanti 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai ir papildomą pagalbą kitoms karo paveiktoms šalims.
