Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Liz Truss neatmetė „jokių galimų sankcijų“ tikimybės, įskaitant ir Londone daug turto įsigijusių Rusijos oligarchų aktyvų įšaldymo. Įstatymų projektas, kuris numato sankcijų praplėtimą dėl Rusijos veiklos Rytų Europoje bus pateiktas svarstymui jau artimiausiomis dienomis.
Apie planus nutaikyti ribojimo priemones „bet kuriai Kremliaus interesus atstovaujančiai bendrovei“ L. Truss užsiminė „Sky News“ eteryje. Jos teigimu, „Putino aplinkos“ verslo elitas ir gamyklos, kurios „vysto Rusijos režimo interesus“, „nebeturės kur pasislėpti nuo sankcijų“.
Atsakydama, ar numatoma imtis Rusijos oligarchų turto konfiskacijos Londone, L. Truss pareiškė, kad „svarstomi visi siūlymai“. Kol kas nėra aišku, kas ir kokiu mastu patektų į sankcijų sąrašus.
„Svarbiausia šiuo atveju – ginti laisvės ir demokratijos principus. Tai gerokai svarbiau už einamuosius ekonominius klausimus“, – akcentavo besikeičiančią politinę žinutę Didžiosios Britanijos URM vadovė.
„Bloomberg“ praneša, kad nepaisant ketinimų taikyti griežtas sankcijas, kol kas nėra aišku, kokiu būdu jos gali paveikti Rusijos milijardierius. Primenama, kad su korupcija Rusijoje siejami oligarchai Didžiojoje Britanijoje yra įsigiję apie 2 mlrd. vertės nekilnojamo turto.
2018-aisiais Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui buvo atšaukta „investuotojo viza“, tačiau tai jam netrukdo ir toliau valdyti futbolo klubą „Chelsea“ bei vystyti nekilnojamo turto projektus. Netrukus jis įgijo Izraelio bei Portugalijos pilietybes.
Keičiasi sankcijų taktika: pajus daugiau rusų
JAV taip pat keičiasi nuomonė į tai, kokias sankcijas reiktų taikyti, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją prieš kaimynines valstybes. Pastaruoju metu valdžios atstovai akcentuoja, kad „galimi įvairūs variantai“, neatmetant ir sankcijų Rusijos bankams, su Kremliaus politiką finansuojančioms bendrovėms, paskoloms ir investicijoms.
Naujos JAV numatomos sankcijos Rusijai gali „suteikti skausmo“ visiems rusams: nuo milijardierių iki vidurinės klasės, skelbia „The New York Times“. Vašingtono sankcijos, jeigu jos būtų įvestos kariuomenės panaudojimo atveju, sukeltų stiprią infliaciją, vertybinių popierių biržos griūtį ir kitus finansinės panikos požymius Rusijai.
JAV yra paruoštas griežtų ekonominių sankcijų Rusijai paketas jeigu būtų įgyvendintas Ukrainos puolimas. Naujosios priemonės kardinaliai keičia Vašingtono požiūrį į sankcijų Kremliui prieigą, rašoma „The New York Times“. Jeigu amerikiečių sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos už Krymo ir dalies Donbaso teritorijų okupaciją, buvo nukreiptos į artimiausią Vladimiro Putino aplinką ir labai nedaug lietė eilinius Rusijos gyventojus, tai naujosios priemonės „bus skausmingos“ visiems rusams: nuo milijardierių iki vidurinės klasės.
Anksčiau JAV ir kitose Vakarų šalyse buvo manoma, kad sankcijų politika neturėtų liesti visų Rusijos gyventojų, rinktasi „tikslinių“ sankcijų metodą. Tokiu atveju buvo apribojama vienokia ar kitokia įmonių bei pavienių asmenų veikla, dažniausiai griežtai susijusi su Rusijos išpuoliu.
Jeigu bus aktyvuotas numatytų sankcijų paketas, tai Rusija susidurtų su dar didesne infliacija, kuri pastaruoju metu ir taip kankina visą pasaulį, vertybinių popierių biržos griūtimi ir kitais finansų sferos panikos požymiais.
Šįkart taikomos priemonės atsilieptų visai Rusijos ekonomikai ir ženkliai paveiktų paprastų rusų gyvenimus, kuriems tai pasireikš daugiausiai maisto ir kitų prekių kainų augimu, o taip pat rublio nuvertėjimo pasekmėmis.
Rusija netektų galimybės skolintis tarptautinėse rinkose, nebus įmanoma prekiauti valstybės skolos vekseliais, importuoti aukštųjų technologijų produkciją pramonei, o artimiausios Rusijos prezidento V. Putino aplinkos aktyvai užsienyje bus įšaldyti.
Vien sankcijos bankų sektoriui ir tiesioginėms investicijoms pridarys apie 1,5 trln. dolerių žalos.
NYT kalbinti ekspertai perspėja, kad tokio masto sankcijos Rusijai yra rizikingos ir Europos didžiųjų šalių ekonomikoms, ar net globaliai finansinei sistemai, todėl potencialiai gali nukentėti ir kitos valstybės.
Jokia šalis anksčiau nebandė taikyti tokio lygio sankcijų tokio dydžio finansinėms institucijoms ar ekonomikai, kokios yra Rusijoje.
Maskva taip pat gali atsakyti sumažindama energijos resursų tiekimą, pasinaudoti kibernetiniais išpuoliais prieš JAV ir ES infrastruktūrą. Todėl šiuo metu sprendžiama, kaip suformuoti tokias sankcijas, kurios leistų maksimaliai stipriai smogti Rusijai ir kuo mažiau paliestų Vakarų šalių ekonominius pajėgumus.
Vokietija stabdo „Nord Stream 2“ veiklą
Vokietija taip pat, skirtingai vyraujančiai nuomonei, nepasižymi nuolaidžiavimais Rusijai. Net nepaisant to, kad aktyvių karo veiksmų Ukrainoje Kremlius dar nepradėjo, strateginės reikšmės dujotiekis „Nord Stream 2“ vis dar nėra paleidžiamas.
Paskutinė naujiena iš Berlyno dėl „Nord Stream 2“: iki birželio mėnesio vargu ar pavyks sertifikuoti jau pastatytą dujotiekį, nes „jokių tolimesnių žingsnių nebuvo atlikta“.
Vokietijos federalinės tinklų agentūros vadovas Jochenas Homannas atmetė sprendimą dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus sertifikavimo iki birželio mėnesio, nepaisant to, kad buvo sukurta antrinė įmonė, rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Reikalavimas pasirinkti trečiosios šalies tarpininką yra vienas iš esminių ES pusės nurodymų „Gazprom“, siekiant išvengti piktnaudžiavimų monopoliu. Rusų bendrovė bando „išspręsti“ šį teisinį reikalavimą pasinaudodama specialiai tam įkurta bendrove, o toks sprendimas netenkina ES atstovų.
Tiek Vokietijos aukščiausios valdžios atstovai, tiek ir JAV prezidento administracija ne sykį yra pažymėję, kad apie jokį „Nord Stream 2“ veiklos pradėjimą negali būti kalbos, jeigu Rusija panaudotų karinę jėgą Ukrainoje.
Vakarų šalys jau pradėjo kurti Europos aprūpinimo dujomis planą, jeigu Rusija staiga nuspręstų riboti energijos resursų tiekimą ES šalims.
DIENOS PJŪVIS. Ar nesudrebės Vakarų vienybė prieš Rusijos ginklų žvanginimą:
