70 metų N. Sarkozy bus pirmasis pokario Prancūzijos vadovas ir pirmasis buvęs Europos Sąjungos (ES) šalies vadovas, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis bus kalinamas Paryžiaus „La Sante“ kalėjime.
N. Sarkozy, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, buvo nuteistas rugsėjo pabaigoje dėl to, kad jis leido savo artimiems padėjėjams bendrauti su dabar jau mirusiu Libijos diktatoriumi Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu), kad gautų neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus.
Kalėjimas tikriausiai imsis papildomų priemonių kalinčio N. Sarkozy saugumo užtikrinimui. N. Sarkozy gali būti kalinamas pažeidžiamų kalinių skyriuje arba laikomas vienutėje.
Anksčiau pirmadienį jis atvyko į finansų prokuratūrą Paryžiuje, kad daugiau sužinotų apie būsimą įkalinimą.
Jis atvyko automobiliu su tamsintais langais ir po 45 minučių vėl išvažiavo nieko nekomentavęs, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
AFP fotografas matė jį grįžtantį namo.
N. Sarkozy neigia kaltinimus.
Buvęs prezidentas nedelsdamas apskundė rugsėjį paskelbtą nuosprendį, o artimiausiais mėnesiais tikimasi teismo proceso dėl to.
Paryžiaus apeliacinis teismas jį turi surengti per 18 mėnesių.
Įkalinimo metu jo advokatai gali prašyti apeliacinio teismo paleisti jį į laisvę.
„Išskirtinio sunkumo“ nusikaltimai
Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai 2005-aisiais sudarė susitarimą su M. Kadhafi, kad po dvejų metų neteisėtai finansuotų N. Sarkozy pergale pasibaigusią prezidentinę kampaniją.
Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadhafi buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Libiją 1988-aisiais susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio Škotijoje, o 1989 metais – dar vieną lėktuvą virš Nigerio ir pražudžius šimtus keleivių.
Teisėja Nathalie Gavarino (Natali Gavarino) pareiškė, kad nusikaltimai yra „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė N. Sarkozy skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
Teismo nutartimi N. Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamo sąmokslo.
Tačiau tai neatitiko prokurorų išvados, kad jis buvo neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas.
Jis buvo išteisintas dėl atskirų kaltinimų Libijos viešųjų lėšų pasisavinimu, pasyvia korupcija ir neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu.
Teisiniai nesklandumai
N. Sarkozy nuo pat savo prezidentavimo pradžios susidūrė su daugybe teisinių problemų.
Pernai šalies aukščiausiasis teismas patvirtino jo apkaltinamąjį nuosprendį ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą, susijusį su bandymu 2014 metais paveikti teisėją.
N. Sarkozy turėjo tris mėnesius dėvėti elektroninę apykoję, po to buvo lygtinai paleistas.
Atskiroje byloje jis gavo vienų metų laisvės atėmimo bausmę – šešis mėnesius su dar šešiais mėnesiais lygtinai – už neteisėtą savo 2012 metų kampanijos finansavimą.
Jis pateikė galutinį skundą Prancūzijos aukščiausiajam teismui, kuris sprendimą turėtų paskelbti kito mėnesio pabaigoje.
Jis susidūrė su pasekmėmis ne tik teismo salėje, bet ir neteko Garbės legiono ordino – aukščiausio Prancūzijos apdovanojimo – po apkaltinamojo nuosprendžio dėl kyšininkavimo.
Nepaisant teisinių nesklandumų, politikas, kuris eidamas pareigas save vadino „hiperprezidentu“, vis dar turi didelę įtaką ir populiarumą tarp Prancūzijos dešiniųjų ir, kaip žinoma, reguliariai susitinka su prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
