Kalbėdamas apie savo aplinką, vyras neslepia, kad dabar artimųjų rate pastebi vis mažėjantį alkoholio suvartojimą.
„Su džiugesiu galiu pranešti, kad to alkoholio mano aplinkoje yra žymiai mažiau, nei būdavo anksčiau. Kažkaip bent mūsų kolektyve jo vartojama išvis simboliškai, nebent per šventes. Į koncertus mes visada važiuojame blaivūs ir puikiausiai nusiteikę.
Vartoti alkoholio kaip stimulianto, kad koncertas būtų geresnis, mums tikrai nereikia. Tik dėl kitų kolegų nežinau“, – kalbėjo vyras.
Atsisakius svaigiųjų gėrimų vyras pastebėjo, kad panašiai padarė ir jo aplinkos žmonės:
„Turbūt natūraliai, man atsisakius alkoholio, jis iš mano gyvenimo kaip ir išnyko. Galiu pasakyti, kad alkoholio šiuo metu mano aplinkoje būna tik minimaliai, Pavyzdžiui, praeitais metais rengiau savo gimtadienį, buvau nupirkęs tik alaus, šampano – jokių stipriųjų gėrimų gimtadienyje nebuvo.
Žinau, kad kai kurie mano draugai šiaip mėgsta kartais silpnus gėrimus, o aš gėriau nealkoholinį. Kuo dažniau, tuo labiau susimąstau, kad kai pats nevartoju alkoholio, apskritai mažiau atsiduriu aplinkoje, kur jis vartojamas gausiai.“
Nebegeria po vieno įvykio
Atlikėjas pasakojo, kad alkoholio pabandė būdamas penkiolikos metų, ir nuo to laiko jis tapo vis dažnesniu gyvenimo palydovu. „Būdavo įprastas dalykas sulaukus savaitgalio švęsti. Pakliuvus į televiziją ir išgarsėjus, blogi įpročiai tik stiprėjo. Buvo jau tiesiog įprotis – kas rytą išgerti kavos puodelį ir brendžio“, – atviravo Vudis.
Visgi jis tikina, kad jau daug metų visiškai nevartoja svaigiųjų gėrimų ir neslepia, kad toks sprendimas jo gyvenimą pakeitė iš esmės.
„Po vieno gero šventimo, per kažkuriuos Naujus metus nusprendžiau, kad jau gana. Pamenu, kad man pasidarė liūdna, kai pasilikau vienas gerti ir pats priėmiau sprendimą, kad jau užteks. Mačiau, kad gyvenimas krypo ne ta linkme. Pirmieji mėnesiai, pusmetis man buvo sunkesni, bet pamažu visi apsiprato, su manimi solidarizavosi ir aplinkiniai.
Manau, kad žmogui su priklausomybe labai svarbi kompanija, artimųjų palaikymas. Pats žmogus esi kitoks, kai esi blaivus ir nevartoji alkoholio – apima visai kitokios mintys, kitokie darbai ir idėjos.
Pajutau, kad gerokai pasikeičiau kaip žmogus. Tikiuosi, kad neužlipsiu ant šito grėblio dar sykį“, – neslepia pašnekovas.
Priklausomybe pakeitė veikla
A. Martinėnas tikina, kad nustojus vartoti alkoholį atsivėrė visiškai kitokios kūrybinės mintys.
„Geriausius savo kūrinius esu parašęs visiškai blaivas. Turiu savo kūrybinę metodiką, kaip mūzą gaudyti. Kūrybai ir darbams būti blaivam yra vienareikšmiškai geriau, nei būti apsvaigusiam. Kitaip mąstai, kitokios mintys apima, pozityvo yra žymiai daugiau. Atrodo, kad gali atsiverti visai kitas pasaulis. Aš pats esu optimistas, kaifuoju nuo gyvenimo“, – šypsosi jis.
„Labai svarbu suprasti, kad alkoholis yra depresantas. Jokiu būdu ne „antidepresantas“, kaip kad mano žmonės. Jis tave vis klampina, sudaro apgaulingą įspūdį, kad viskas labai smagu, o tik paskui, nepavartojus pamatai, kad apima liūdesys, neviltis. Dažnai žmonės galvoja, kad alkoholis yra nuotaikai pakelti, o iš tiesų viskas atvirkščiai – tik trumpam. Manau, kad geriau pasportuoti, sulčių atsigerti ir neskaudinti nei šeimos, nei artimųjų“, – neslepia jis.
„Prašviesėjus galvai, grauždavo sąžinė ir gėda, žadėdavai sau ir kitiems, kad nuo rytojaus jau tikrai viską mesi. Bet tai yra liga. Tokiam žmogui reikia padėti. Išbristi iš tokio liūno labai sunku. Sunku pripažinti, kad esi alkoholikas.
Galiausiai atėjo supratimas, kad alkoholis man trukdė gyventi, man trukdė dirbti, trukdė kurti ir siekti svajonių. Tada pasiryžau keisti savo gyvenimą“, – sakė A. Martinėnas.
Į taurelę nebežiūrintis Vudis priklausomybę tikina pakeitęs kita veikla – dabar jis aktyviai užsiima sportu, save vis labiau atranda savo mėgstamose veiklose, pomėgiuose.
„Daug sportuoju ir esu darbo-holikas, – šypsosi jis. – Visgi mano šeima dabar skundžiasi ir vis bando ištraukti iš studijos liūno. Esu labai pasinėręs į savo darbą, kūrybą. Bet manau, kad čia geresnis holizmas nei alkoholizmas.“
O ar sunku buvo iš esmės pakeisti savo įpročius? „Sunkiausias buvo tas pirmasis pusmetis. Nes ir pats negalėdavau rasti sau vietos, užplūsdavo visai kitos mintys. Pastebėjau, kad prašviesėdavo galva, kad ateidavo daugiau visokių idėjų. Vien tik pozityvūs dalykai“, –
