Putinas šiuo metu užima trečiąją vietą, jeigu skaičiuotume Rusijos valdovus nuo XX a. Nikolajus II valdė 23 metus, J. Stalinas – 31 metus, nors absoliučią valdžią jis gavo gerokai vėliau. Taigi absoliučioje išraiškoje V. Putiną galėtume laikyti antruoju po paskutinio Rusijos caro.
Peržvelgus Rusijos ar Sovietų Sąjungos istoriją, V. Putinas nėra ilgaamžiškumo valdžioje rekordininkas.
Pasaulinė istorija
Britų karalienė Elizabeth II šių metų vasarį minėjo iš kojų verčiančią datą: savo valdymo 65-metį. 91-erių Elžbieta sumušė visus įmanomus ir neįmanomus britų monarchijos rekordus. Nė vienas prieš ją valdęs monarchas ar monarchė nevaldė taip ilgai, kaip ji.
Tačiau net ir jai nepriklauso pasaulinis ilgaamžiško valdymo rekordas. Istorijoje yra pasitaikę ir atvejų, rodos, iš fantastikos srities. Pavyzdžiui, šeštosios faraonų dinastijos atstovas Pepis II soste išbuvo 94 metus. Tiesa, istoriškai pavyksta patvirtinti tik daugiau nei 60 metų, tačiau istorikų teigimu, Egiptas tuo metu patyrė nuosmukį, kurį galėjo iššaukti ir faktas, kad Pepis pergyveno savo palikuonis-sosto paveldėtojus, o tai nulėmė valstybės stagnaciją.
Tiksliai žinoma, kad Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, taip pat žinomas kaip „Karalius Saulė“, soste išbuvo 72 metus, ir tai yra rekordas per visą Europos monarchijos istoriją.
2016-aisiais miręs Tailando karaliui Ramai IX šiek tiek pritrūko iki savo prancūzų kolegos rezultato pagerinimo: jo valdymas truko 71 metus.
Ivanas Rūstusis – 50 metų ir 105 dienos
Vienas iš žinomiausių Rusijos valdytojų, Ivanas IV Vasiljevičius, ne tik aplenkė visus carus, generalinius sekretorius ir prezidentus pagal žmonų skaičių (istorikai suskaičiuoja iki 8 žmonų), tačiau ir pagal valdžios ilgaamžiškumą. Jis vienintelis Rusijoje peržengė 50 metų ribą.
Tiesa, šį rezultatą pripažįsta ne visi istorikai. Nominaliai Ivanas IV valdovu tapo 3 metų, tačiau caru vainikuotas buvo tik 1547 metais. Maža to, 1575-1576 metais caras, eksperimentavęs su valstybine santvarka, netikėtai „Visos Rusios didžiuoju kunigaikščiu“ paskelbė tūlą Simeoną Bekbulatovičių. Kai kuriems istorikams tokios aplinkybės leidžia išbraukti šiuos laikotarpius iš Ivano Rūsčiojo valdymo laiko.
Bet kokiu atveju, visuotinai yra sutarta laikyti, kad būtent šis valdytojas yra absoliutus valdymo Rusijoje rekordininkas.
Ivanas III – 43 metai ir beveik 7 mėnesiai
Ivanas III Vasiljevičius, vadinamas Ivanu Didžiuoju, rusų istorikų teigimu, suvaidino lemiamą vaidmenį kovoje su Aukso Orda. 1480-aisiais chanas Achmatas taip ir nesurizikavo stoti į mūšį su Maskvos didžiojo kunigaikščio kariauna – istorijoje šis momentas yra vadinamas „Sustingimu prie Ugros upės“.
Ivanas III, vietos istorikų teigimu, atliko milžinišką darbą kuriant Rusijos valstybingumą. Jam valdant vyko spartus žemių aplink Maskvos kunigaikštystę „surinkimas“, buvo padėtas naujos valstybinės ideologijos pagrindas, teisinė bazė. Vedęs Sofiją Paleolog, paskutinio Bizantijos imperatoriaus giminaitę, davė pagrindą neformaliam Rusijos pretendavimui į imperijos statusą.
Petras Didysis – 42 metai, 9 mėnesiai ir 1 diena
Petras I pradėjo savo valdymo epopėją būdamas 10-ies kartu su broliu Ivanu Aleksejevičiumi ir regente jų seserimi Sofija. Vis tai, žinant tų laikų valdymo subtilybes, aišku, netrukdo priskirti tų metų Petrui Didžiajam.
Jis iš tiesų daug spėjo: atvėrė šalį Baltijos jūros regione, sukūrė laivyną, įkūrė naują sostinę – Sankt Peterburgą ir iš esmės pavertė regioninę valstybę į Europos lygio imperiją. Petras I yra laikomas vienu efektyviausių Rusijos valdovų per visą jos istoriją.
Vladimiras Raudonoji Saulutė – daugiau nei 37 metai
Kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius, Rusios krikštytojas, yra rekordininkas tarp visų Senosios Rusios valdytojų. Tapęs Kijevo kunigaikščių 18-os metų, Vladimiras valdė beveik keturis dešimtmečius, per tą laikotarpį sugebėjęs šalį pakrikštyti ir iš pagonybės pereiti į krikščionybę.
Kunigaikštis, pradėjęs savo gyvenimą dar pagoniu, gali lengvai lygintis su jau minėtu Ivanu Rūsčiuoju pagal žmonų skaičių ir net lenkia pastarąjį pagal vaikų skaičių. Beje, šis faktas galimai ir nulėmė vėlesnę brolžudišką kovą dėl sosto.
Jekaterina Didžioji – 34 metai, 4 mėnesiai ir 8 dienos
Grynakraujė vokietė Sofija Augusta Frederika Anhalt-Zerbst, užėmė Rusijos imperijos sostą po 1762-ųjų perversmo ir davė rusams tiek, kiek iki jos nesugebėjo pasiekti daugelis rusų valdytojų.
Jekaterinos „aukso amžiaus“ metu Rusija užgrobė teritorijas tiek vakaruose, tiek ir pietuose, įskaitant Ržečpospolitos padalijimą ar Krymo prijungimą, atliko valstybės valdymo reformą ir galutinai įsitvirtino kaip Europos galios valstybė.
Paradoksalu, tačiau visuomenėje Jekaterina yra dažniau minima ne kaip valstybės lyderė, o kaip itin pikantišku seksualiniu gyvenimu pasižymėjusi valdovė.
Michailas Fiodorovičius Romanovas – 32 metai, 4 mėnesiai ir 20 dienų
Pirmasis iš Romanovų carų dinastijos, tačiau kažkokiais įspūdingais pasiekimais nepasižymėjęs valdovas.
Jo valdymo metu teko reguliuoti santykius su Lenkija ir Švedija, prijungė prie Rusijos Užbaikalės, Jakutijos žemes. Jo valdymo metu Rusija gavo prieigą prie Ramiojo vandenyno. Pasižymėjo kaip neblogas administratorius, kvietęs vokiečių inžinierius dirbti valstybės tarnyboje ir įvedęs griežtesnę centralizuotos valdžios kontrolę.
Josifas Stalinas – 30 metų, 11 mėnesių ir 2 dienos
Josifas Džugašvilis – neabejotinas pocarinės Rusijos periodo rekordininkas. Čia reikėtų paminėti, kad yra kelios nuomonės dėl to, nuo kokio momento galima skaičiuoti stalininį valdymą: tam tikrais atvejais jis gali būti šiek tiek trumpesnis.
Tironas nusileidžia čia paminėtiems vadovams, tačiau Antrajame pasauliniame kare Vokietiją kartu su sąjungininkais nugalėjęs J. Stalinas gerokai lenkia juos pagal savo įtaką valstybės istorijai.
Leonidas Brežnevas – 18 metų
Šis asmuo pastaruoju metu dažniausiai būtent ir buvo minimas dėl to, kad pagal valdžios ilgaamžiškumą jį neseniai aplenkė V. Putinas.
Nors L. Brežnevo valdymo metu ir toliau gyvavo totalitarinis režimas su viena valdančia partija, tačiau jis Rusijoje nėra laikomas odioziškiausiu valdytoju per sovietų istoriją. „Aišku, nuodėmių pas L. Brežnevą buvo pakankamai, tai ir įsiveržimas į Čekoslovakiją, ir Afganistanas, ir disidentų persekiojimas, tačiau vis tik yra skirtumų. L. Brežnevas nekūrė totalitarinės sistemos, jis ją paveldėjo ir bandė performuoti, paversti patrauklesne, nors jam ir nesigavo. O Putinas sukūrė sistemą, suformavo ją pagal savo poreikius, pagal savo atvaizdą ir būdą. Kaip Stalinas“, – savo tinklaraštyje teigia rusų žurnalistas Vasilijus Sažinas.
Vladimiras Putinas: 20 ir daugiau?
V. Putinas dar prieš šių metų prezidento rinkimus teigė, kad „numirti valdžioje nesiruošia“. Lyginant su minėtais valdovais ar net su savo kolega iš Kazachstano Nursultanu Nazabajevu, kuris šalį valdo jau 27 metus, net ir užbaigęs trečiąją kadenciją, jis atrodytų gana kukliai.
Nepaisant ekonominio pakilimo, kurį rusai spėjo pajusti pirmųjų V. Putino valdymo kadencijų metu, vėliau atėjusi sankcijų dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje banga bei kritusios naftos kainos nulėmė Rusijos nuosmukį. Antroji buvusio KGB agento valdymo pusė kol kas nerodo požymių, nurodančių šviesią ateitį: sankcijos Rusijai yra tik stiprinamos, tarptautinė izoliacija auga, o patys rusai begali džiaugtis tik „stojimu nuo kelių“.
V.Putino bandymas vienu metu ir deklaruoti tariamai demokratinę valdymo formą, tuo pat metu okupuojant kaimyninių valstybių teritorijas, ir žiniasklaidos bei svarbiausių šalyje verslo atmainų faktinį nacionalizavimą, tuo pačiu, propagandos, teisėsaugos spaudimo ir fiktyvių rinkimų pagalba, panaikinant bet kokią galimą opoziciją šalyje, įeis į istoriją kaip vienas iš sudėtingiausių laikotarpių Rusijai.
Beje, kai kurie politologai ir ekspertai pažymi, kad tikimybė, jog V. Putinas nesulauks savo kadencijos pabaigos ne tokia ir menka. „Aš nesu visiškai tikras, kad visus šešerius metus Putinas išliks valdžioje. Šiandien akivaizdu, kad „juodoji gulbė“ (ekonominis terminas, reiškiantis sunkiai prognozuojamą įvykį, kuris turi lemtingas pasekmes) jau skrydyje. Aš manau, kad jeigu toks įvykis, kaip „Zimniaja višnia“ (gaisras Kemerove, kurio metu žuvo 64 žmonės), įvyktų Maskvoje, šią inauguraciją tektų vykdyti gerokai labiau saugomoje aplinkoje, jeigu ji ir išvis įvyktų“, – leidiniui „Current Time“ pasakojo buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis.
