Nusivylimą ir paniką kelia viskas: pradedant šaukimais į karo tarnybą ir baigiant nebesuvaldomai augančiomis kainomis. Vienas asmuo pasakojo jaučiantis pyktį, nes ligoninėse nebėra laisvų lovų dėl daugybės iš fronto atvežamų sužeistų rusų karių. Kitas liudijo, kad suirzęs Rusijos elitas bando parduoti savo prabangius atostogų namus, tačiau niekaip nesuranda pirkėjų.
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad po devynių mėnesių Ukrainos pajėgos grasins atsiimti Krymą. Tačiau po sėkmingų puolimų, per kuriuos Ukrainos kariai išstūmė Rusijos pajėgas iš Charkovo regiono šiaurės rytų Ukrainoje ir iš Chersono šalies pietuose, tokie planai nebeatrodo neįmanomi.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinė atstovė Kryme Tamila Taševa turi daug vilčių, kad šis pusiasalis vėl grįš į ukrainiečių rankas. „Taip, žinoma, visiškai įmanoma, kad mes atgausime Krymą“, – „Politico“ sakė atstovė.
„Mūsų tikslas yra atgauti visas mūsų teritorijas, tarp kurių, be abejo, yra ir Krymas“, – kalbėdama iš savo biuro Kyjive sakė T. Taševa. Ši 37-erių Krymo totorė, kurios šeima gyvena pusiasalyje, planuoja kokių veiksmų reikės imtis po Krymo „deokupacijos“ ir kuria teisinius pagrindus, pagal kuriuos bus sprendžiami sudėtingi teisinės sistemos klausimai, kurie gali kilti pereinamuoju laikotarpiu. Nors ji teigia, kad Kyjivas norėtų pusiasalį atsiimti be kovos, bet „karinis būdas galimai yra vienintelis sprendimas.“
„Dabar situacija yra visai kitokia nei 2014 m. Mes daug bendraujame su Krymo žmonėmis, kuriuos vis labiau piktina aukštos maisto kainos ir vaistų trūkumas, – pasakojo atstovė. – Padaugėjo ir karui prieštaraujančių protestų, ypač prasidėjus šaukimui ir dalinei mobilizacijai.“
Paklausta apie antirusiškas partizanų grupes, ji paprasčiausiai atsakė: „Žinoma, kad žmonės tai daro.“ Pasak jos, pagrindinis skirtumas tarp 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, ir dabarties yra tai, kad dabar Ukraina turi stiprias ginkluotąsias pajėgas ir kovoti pasiryžusius lyderius, o tai turi įtakos ir Krymo žmonių nuotaikoms.
Prieš okupantus
V. Putinui Krymas jau kurį laiką yra šventas reikalas – jis yra pavadinęs šį pusiasalį „neatskiriama Rusijos dalimi“ – dėl to Vakarai baiminasi, kad jo užpuolimas gali peržengti svarbią strateginę liniją. Situacijos nelengvina ir branduolinių ginklų panaudojimu grasinantis buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pasidalinęs keistais įspėjimais dėl bet kokio išpuolio prieš Krymą. „Paskutinio teismo diena ateis labai greitai ir skaudžiai. Bus sunku pasislėpti“, – kiek anksčiau šiais metais sakė D. Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Tačiau ukrainiečiai nesileidžia įbauginami. Jie jau nuo rugpjūčio mėnesio taikosi į įvairius Krymo objektus, pavyzdžiui, oro bazes bei karinius laivus.
Tačiau įtampa aukščiausią tašką pasiekė po spalio 8-osios sprogimo, pažeidusio Krymo tiltą – svarbią jungtį tarp Rusijos ir Krymo.
Krymo žmonės pasakoja, kad rusai yra kaip niekad nervingi: jie aktyviai ieško proukrainietiškų asmenų, norėdami išvengti bet kokio tolimesnio sabotažo. Kyjivas niekada oficialiai neprisiėmė atsakomybės už, kaip manoma, sunkvežimio susprogdinimą. Asmenys, su kuriais kalbėjosi „Politico“ negali būti įvardijami siekiant užtikrinti jų saugumą, tačiau tarp jų yra verslininkų, advokatų ir IT sektoriaus darbuotojų.
„Po to kilo panika, – sakė vienas IT specialistas. – Nuo tada pareigūnai ir kariai pradėjo perkelti savo šeimas atgal į Rusiją. O turtingieji bando parduoti savo turtą, kurio vertė siekia nuo 500 tūkst. iki milijono dolerių, tačiau rinka yra negyva.“
„Dėl sankcijų daug žmonių prarado savo darbus, o kainos, ypač maisto, išaugo iki nesuvokiamų aukštumų. Nėra ir labai daug pasirinkimo. Jeigu prieš vasarį per mėnesį uždirbdavai apie 1 000 dolerių, dabar tau reikia mažiausiai 3 000, kad gyventum taip, kaip gyvenai prieš tai. O kaip tai padaryti, kai turizmo sektorius yra nebegyvas“, – sakė jis. Vietiniai gyventojai yra įniršę, kad jie negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nes pusiasalio ligoninės yra užpildytos per mūšius Chersone ir Donecke sužeistais Rusijos kariais.
Pasak pašnekovų, situacijai prastėjant, pradeda formuotis partizaninės grupuotės. „Mano patriotų grupė gerai pažįsta vieni kitus: mes daugybę metų kartu studijavome ir dirbome, todėl pasitikime vieni kitais. Mes ruošiamės ir suprantame, kad mūsų veiksmų efektyvumą gali užtikrinti tik slaptumas“, – sakė buvęs bankininkas, kuris tikina vadovaujantis septynių asmenų grupelei.
Įkvėpta Krymo tilto sprogdinimo jo grupė planuoja surengti išpuolius prieš karinius objektus su paprastais sprogmenimis, pagamintais iš amonio salietros ir dyzelino.
„Aplink yra daugybė provokatorių, o ir rusai yra labai nervingi, todėl liekame budrūs. Žinome kitas partizanines grupes, tačiau su jomis nekomunikuojame saugumo sumetimais, – tikino vyras. – Turime susitarimą su policijos vadu, kuris supranta, jog Rusija pralaimi ir yra sunerimęs: prireikus, jis duos mums prieigą prie savo arsenalo, mainais už tai, kad vėliau jį užstosime“, – pridūrė kovotojas.
Nėra aišku, ar tokios grupės iš tiesų kelia rimtą grėsmę rusams, o „Politico“ negali patvirtinti visų būsimų diversantų teiginių. Tačiau į atsargą išėjęs buvęs JAV armijos Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas teigia tikėjęsis, kad anksčiau ar vėliau Kryme pradės formuotis tiek Kyjivo remiamos, tiek savarankiškos partizanų grupės.
„Buvo galima tai nuspėti. Tiek apie vietinius, tiek apie į Krymą infiltruotus diversantus. Prisiminkite, kad ukrainiečiai tą patį darė su Vokietijos vermachtu per visą Antrąjį pasaulinį karą. Jie turi sabotažo ir sukilimų tradiciją“, – sakė B. Hodgesas.
„Nenorėčiau būti vairuotoju kokiame nors konvojuje šia teritorija važiuojančiame sunkvežimyje iš Rusijos. Manau, kad atėjus laikui imtis ryžtingų veiksmų, pastebėsime vietinių partizanų ir infiltruotų diversantų išpuolių derinį“, – pridūrė generolas.
„Krymas yra Ukraina“
Paskutinės Ukrainos pergalės Šiaurės Rytų ir Pietų Ukrainoje įkvepia kalbas Kyjive apie Krymo atsiėmimą. Šiuos pareiškimus dar labiau sustiprino rusų atsitraukimas iš Chersono, esančio už 130 km nuo paties šiauriausio pusiasalio taško – tai reiškia, kad ukrainiečių raketos gali pasiekti vis tolimesnius taikinius Kryme.
Užėmęs Krymą Kremlius turėjo ambicijų paversti jį spindinčiu kurortu, panašiu į Sočį, arba parodyti jį kaip Prancūzijos Rivjeros varžovą Juodojoje jūroje. Netrukus prasidėjo daugiabučių statybos, vystyti planai paversti Sevastopolį svarbiu Rusijos kultūros centru. Kitais metais turėjo būti pabaigtas statyti operos teatras, muziejus ir baleto akademija. Nuo 2014 m. į pusiasalį atsikėlė maždaug 800 000 rusų. Bet karas sutrikdė statybų planus.
Aukščiausieji Ukrainos pareigūnai erzina Rusiją, teigdami, kad Krymas greitai vėl atsidurs Ukrainos kontrolėje. Galbūt dar šiemet, o galbūt kitų metų pradžioje. V. Zelenskis prie šios temos grįžta dažnai. Spalį jis Europos ir Amerikos parlamentarams sakė: „Mes, be jokios abejonės, išlaisvinsime Krymą.“ Jo vyriausiasis patarėjas Andrijus Jermakas per praeitą mėnesį vykusį Halifakso tarptautinio saugumo forumą „Politico“ žurnalistams sakė: „Esu užtikrintas, kad Krymo grąžinimas įvyks.“
Ukrainos pareigūnai „Politico“ teigė, kad įsiveržimo į Krymą labiausiai bijo Vakarų Europos lyderiai. JAV vyriausiasis generolas, jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininkas Markas Milley abejoja Ukrainos gebėjimu karinės operacijos metu atgauti šį pusiasalį, užsimindamas, kad taip būtų persistengta. Lapkričio 16 d. Pentagono surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė: „Tikimybė, kad karinė Ukrainos pergalė, suprantama kaip rusų išstūmimas iš visos Ukrainos, įskaitant ir Krymą, įvyks greitu metu, yra nedidelė.“
Tačiau Baltieji rūmai neatsiima prezidento Joe Bideno vasario 26 d. išsakytų teiginių, atskleidžiančių tikrąją Vašingtono poziciją: „Mes dar kartą patvirtiname aiškią tiesą: Krymas yra Ukraina.“
Spaudimo didinimas
Ukrainos pajėgos didina savo veiklos Kryme ir jo apylinkėse intensyvumą. Spalį ir lapkritį buvo smogta Sevastopolyje tiek oro, tiek jūriniais dronais Rusijos karinio jūrų laivyno pagrindinėje Juodosios jūros bazėje dislokuotiems Rusijos karo laivams. Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas po vienos iš atakų socialiniuose tinkluose skelbė, kad pora dronų buvo sustabdyti. Vėliau jis pridūrė, kad Rusijos karo laivai nuskandino dar tris dronus.
Kyjivas nepaskelbė jokio komentaro apie šį išpuolį, bet nelabai seniai vyriausieji Ukrainos saugumo pareigūnai patvirtino Izraelio žiniasklaidos pranešimus, kad Kryme per Ukrainos surengtus dronų išpuolius žuvo 10 karinių patarėjų iš Irano. „Jūs neturėtumėte būti ten, kur jūrų neturėtų būti“, – kalbėdamas su „The Guardian“ teigė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Ukrainiečių teigimu, technikai ir operatoriai iš Irano padėjo rusams su Teherano tiekiamais ginkluotais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136“.
Panašu, kad išpuoliai, ypač įvykdyti jūriniais dronais, kelia nerimą Rusijos kariuomenei. Spalio mėnesio atakoje buvo pasitelkta pustuzinis radijo bangomis valdomų jūrinių dronų su vandens motociklų varikliais. Manoma, kad kai kurie beveik šešių metrų ilgio bepiločiai orlaiviai apgadino du laivus, minų tralerį ir, svarbiausia, fregatą „Admirolas Makarovas“. Lapkričio 18 d. ukrainiečiai pakartojo tokį išpuolį ir atakavo karo laivus pietinio Rusijos miesto prie Juodosios jūros – Novorosijsko – uoste.
Vienas Krymo gyventojas „Politico“ pasakojo, kad išpuoliai su dronais, atrodo, privertė Rusų karinio laivyno vadus permąstyti jų laivų pozicijas: „Keletas Rusijos karo laivų dar visai neseniai dažnai pasirodydavo pakrantėje prie mano namų. Aš stebėdavau juos ir vos jie iššaudavo raketas, aš susisiekdavau su savo šeimos nariais kituose Ukrainos miestuose, perspėdamas juos, kad į jų pusę lekia raketa. Tačiau dabar šie karo laivai atsitraukė. Čia jie buvo per daug pažeidžiami.“
Pasak Andrijaus Černijako iš pagrindinio Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato, rusai stiprina ir savo gynybą, ypatingai Džankoj rajone – šiaurinėje Krymo stepės dalyje prie Sivašo įlankos.
Buvęs generolas B. Hodgesas nesutinka su generolu M. Milley. Jis teigia, kad puolimas yra įmanomas: „Aš tikiu, kad jie labai stengsis pradėti puolimą dar sausio mėnesį.“
„Iki tol jie ir toliau izoliuos Krymą bandydami atakuoti Krymo tiltą, taip pat sausumos jungtį su pusiasaliu, kuri prasideda Rostove ir eina Azovo jūros pakrante per Mariupolį ir Melitopolį. Ukrainiečiai ketina apšaudyti šį tiltą ir sausumos kelią, taip pritaikydami dar aštuonioliktojo amžiaus apgulties taktiką“, – pridūrė B. Hodgesas.
Pasak jo, apgulties taktiką turėtų papildyti ryžtingas aukštųjų technologijų ginklų panaudojimas. „JAV karinis laivynas įdėjo daug pastangų kurdamas nepilotuojamas jūrų sistemas, todėl mane žavi tai, ką su jomis daro ukrainiečiai“, – sakė atsargos generolas.
Jis spėja, kad ukrainiečiai, sulaukę tinkamų sąlygų, bandys įsiveržti per sąsmauką. „Tai taps jų ryžto ir logistikos išbandymu“, – sako B. Hodgesas.
