„Visiškai suprantame, kaip šiandien kenčia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia“, – kalbėdamas Kristaus Išganytojo katedroje Maskvos centre sakė ROB vadovas.
„Suprantame, kad Jo Palaiminties metropolitas Onufrijus ir episkopatas turi elgtis kiek įmanoma išmintingiau, kad apsunkintų savo tikinčiųjų gyvenimo“, – pridūrė Kirilas, pirmąkart viešai komentuodamas penktadienį paskelbtą Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (MP+UOB) sprendimą.
Jis pridūrė, kad „padangių piktybės dvasios“ nori suskaldyti Rusijos ir Ukrainos stačiatikius, bet jiems tai nepavyks.
Penktadienį MP+UOB paskelbė nutraukianti ryšius su Maskva dėl Rusijos puolimo Ukrainoje ir pareiškė tampanti „visiškai autokefaline“. Toks žingsnis laikomas istoriniu iššūkiu Maskvos patriarchato dvasinei viršenybei.
Anksčiau MP+UOB teigė liekanti ištikima patriarchui Kirilui, uoliai remiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą vasario 24 dieną pasiųsti pajėgas į Ukrainą.
75 metų patriarchas, vienas iš V. Putino režimo stulpų, pasisako už konservatyvias religines vertybes ir skatino Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus.
Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragino tikinčiuosius pakilti į kovą prieš Maskvos „išorinius ir vidaus priešus“.
Dėl Kremliaus puolimo Ukrainoje Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios padėtis darėsi vis netvirtesnė.
Šimtai jos kunigų pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino Kirilą stoti prieš religinį tribunolą dėl Maskvos pradėto karo.
2018 metais ROB prarado kontrolę daugelyje parapijų Ukrainoje po istorinės schizmos, didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam ortodoksų patriarchatui.
Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.
