Rusijos samdiniai iš privačios karinės bendrovės „Vagner“, po misijos Ukrainos rytuose ir Sirijoje, nuo 2018-ųjų užduotis vykdo Sudane, CAR, o artimiausiu metu gali išvykti ir į Libiją, BBC pasakojo vienos iš privačių karinių bendrovių PKB karys, vos prieš kelis mėnesius grįžęs iš Sirijos.
„Dabar 80 žmonių Sudane ir trečioji kuopa CAR, – pasakoja leidiniui Nikolajumi pavadintas smogikas. – Prieš kelias savaites žmonės pradėjo rinkti komandiruotei į Libiją, tačiau vėliau atšaukė ir pasakė niekur nevažiuoti, laukti tolimesnių nurodymų“.
Sirijoje mokėsi vaikyti mitingus
BBC pašnekovas taip pat tvirtina, kad „Vagner“ samdiniai vis dar veikia Sirijoje – saugo įvairius objektus: „Vasarą septintoji „Vagner“ kuopa tris mėnesius praleido komandiruotėje bazėje už 70 kilometrų nuo Deir ez Zoro, tobulino įgūdžius su skydais ir lazdomis vaikant mitingus. Nebuvo nei karinių užduočių, nei saugojimo, kam visus dėl to reikėjo vežti į Siriją, niekas nesuprato“.
Leidinio pašnekovas neslėpė, kad dalyvavo Čečėnijos kare, vėliau – teistumas ir kariavimas „Donecko liaudies respublikos“ gretose. Saugojo apsišaukėliškos respublikos vadovą Aleksandrą Zacharčenką, tačiau buvo priverstas grįžti į Rusiją po to, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Dabar dirba apsaugos darbuotoju.
Uždarbis
Vyras savo tapatybės nenorėjo atskleisti, nes dar tikisi sudalyvauti „PKB Vagner“ misijose: „Viena vertus, tai labai geras uždarbis, net jeigu kovinių misijų nėra, 150 tūkst. rublių (2 tūkst. eurų) į rankas gauni. Kita vertus, nėra ir stabilumo: grįžę po vasaros komandiruotės Sirijoje iki šiol sėdi be darbo, pinigus jau išleido, ir keli jau prašėsi priimami dirbti į apsaugą“.
„Komandiruočių“ į Ukrainą metu atlyginimas siekė 80 tūkst. rublių (1 065 eurų), 300 tūkst. (apie 4 tūkst. eurų) už patirtus sunkius sužalojimus, kompensacija artimiesiems mirties atveju – 2 mln. rublių (26 640 eurų). Vėliau, karinės misijos Sirijoje metu, kompensacija išaugo iki 5 mln. rublių (66 600 eurų).
Kaip paskraidžius pusę metų neaišku kur grįžti atgal
Nikolajus tvirtina, kad patekus į Krasnodare įsikūrusią „Vagner“ bazę, tapti PKB nariu užtenka 3 dienų. Pirmąją yra patikrinamas fizinis pasirengimas: 3 kilometrų bėgimas ir prisitraukimai.
Antroji diena – medicininių tyrimų atlikimas. Šioje stadijoje itin daug vyrų atkrenta dėl hepatito, skelbia BBC. Naujokams taip pat tenka atlikti ir narkotikų vartojimo tyrimus.
Trečiąją dieną savanoriai pildo anketas, kuriose nurodo savo artimųjų kontaktinius duomenis, kam išmokėti kompensaciją, jeigu komandiruotės metu tektų numirti. Anketose taip pat yra privaloma nurodyti visų socialinių tinklų slaptažodžius. Vėliau savanoriai bendrauja su saugumo darbuotojais. Jeigu būsimasis karys kelia įtarimų, jis būna siunčiamas papildomam tyrimui poligrafu.
Išskrendant iš Rostovo oro uosto visi kariai yra griežtai patikrinami ir keliauja kaip civiliai „turistai“. Tiesa, kur jie keliauja, nėra aišku, nes užsienio kelionių pasuose pažymima tik išvykimo vieta. Sirijoje niekas jokio spaudo nededa. BBC kalbėjusio Nikolajaus teigimu, jis „išskrido iš Rostovo, kažkur skraidė pusę metų, o vėliau nusileido Maskvos oro uoste“.
„Vagner“ istorija
Ginkluotos grupuotės, žiniasklaidoje gavusios „PKB Vagner“ pavadinimą, pirmą sykį į dienos šviesą išlindo 2014-aisiais Ukrainos rytuose, o vėliau ir Sirijoje. Vėliau įvairios žiniasklaidos priemonės atliko ne vieną tyrimą, kalbino PBK karius.
Remiantis žiniasklaidos informacija, per 4 metus „Vagner“ veikė ir Afrikos šalyse – nuo Sudano iki CAR. Būtent CAR liepos 30-ąją žuvo rusų žurnalistai Orchanas Džemalis, Aleksandras Rastorgujevas ir Kirilas Radčenka, ten išvykę kurti filmą apie rusų samdinių veiklą.
Teisiškai jie neegzistuoja
Privačių karinių bendrovių veikla Rusijoje yra nelegali, netgi baudžiama už „samdinio darbą“. Lapkričio 20-ąją Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas eilinį sykį pareiškė, kad Rusijos valdžia neplanuoja įteisinti PKB, kad suteiktų jiems legalų statusą.
Kariams ir jų artimiesiems tai reiškia papildomas problemas. Neturint jokių socialinių garantijų, jiems tenka pasikliauti darbdavių geranoriškumu. Jie taip pat negali pretenduoti į jokias kariuomenėje tarnaujančiųjų gaunamas privilegijas.
Siejama ši grupuotė yra visų pirma su Sankt Peterburgo verslininku Jevgenijumi Prigožinu. Bendrovės „Konkord“ savininkas, restauratorius, žinomas „Putino virėjo“ pravarde, J. Prigožinas savo ryšius su grupuote neigia.
Pats nežinodamas vadovavo armijai
Vienos iš tokių privačių karinių bendrovių direktorių BBC žurnalistams pavyko aptikti ir net su juo pakalbėti.
Bendrovės „SMK“, kurios vardu buvo pasirašinėjamos į karštuosius taškus vežamų karių sutartys paskutiniu direktoriumi nurodytas Denisas Pribylovas tik iš BBC žurnalistų sužinojo darbus, kuriuos jo vardu darė kiti.
Iš Luhansko į Sankt Peterburgą atvykęs D. Pribylovas susigundė skelbimu „reikia fiktyvaus direktoriaus“. Sutikęs už pinigus „pavaikščioti pas notarus, pavažinėti šen bei ten, kažką pasirašyti“, jis įsisuko į fiktyvios bendrovės veiklą. Įtraukė ir žmoną, kurią vėliau po teismus užtampė mokesčių inspekcija.
„Prie manęs nesikabino, bet žmoną papurtė neblogai“, – aiškino jis.
Apie tai, kad iki 2012-ųjų jis faktiškai vadovavo privačiai kariuomenei iš žurnalistų sužinojęs vyras pernelyg dėl to nepergyveno.
Daugiau nerimo jam sukėlė tai, kad prieš porą metų netikėtai išsiaiškino vis dar „vadovaujantis“ kažkokioms bendrovėms: „Aš net nežinojau apie tai. Aš maniau, kad visos kontoros, kurias kūriau, yra uždarytos. Pasirodo, kad ne, kabo! Pradėjau tikrinti: iš tiesų, dar 7 bendrovės. Kaip jas uždaryti, kur eiti iškėlus rankas?“
