Viso per ateinančius ketverius metus valstybės programai „Informacinė visuomenė“ skirs ne mažiau nei 211,1 mlrd. rublių (apie 2,4 mlrd. eurų).
Portalas „It’s My City“ pasidomėjo Rusijos valdžios oficialiai skiriamomis lėšomis propagandinei žiniasklaidai. Pavyzdžiui, 2021 metais yra numatyta skirti 52,3 mlrd. rublių, 2022 – 52,9 mlrd. rublių, o 2023 ir 2024 – po 53,4 mlrd. rublių. Ankstesnių 4 metų išlaidos siekė 177,1 mlrd. rublių, o pirminis „televizijos ir radijo programų bei elektroninių žiniasklaidos priemonių vystymo planas“ turėjo būti beveik pusantro karto mažesnis.
Rusijos valdžia planuoja, kad padidinus finansavimą pavyks išauginti jai priklausančių žiniasklaidos priemonių auditorijos skaičių.
2020-aisiais RT finansavimui iš biudžeto buvo skirta 18,1 mlrd. rublių (apie 203 mln. eurų).
Pinigus naudoja propagandai skleisti
2019-ųjų pavasarį skelbtame Didžiosios Britanijos tyrime apie RT ir „Sputnik“ veiklą Londono Karališkojo koledžo Politikos instituto ekspertai Gordonas Ramsay ir Samas Robertshaw pateikė išvadą, kad iš 2641 straipsnio apie Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos ir Ukrainos vidaus politiką net 2157-ame (81,7 proc.) vyravo neigiamas naratyvas, siejamas su politine tų šalių disfunkcija.
Teigiama, kad devalvuojant demokratinius procesus Europoje, bandoma nuslėpti nedemokratišką Rusijos sistemos pobūdį ir taip „įteisinti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino galią. Be to, Kremliaus kišimasis į Europos reikalus yra skirtas tam, kad susilpnintų politines partijas ir grupes, kurios priešinasi Kremliaus politikai ir reikalauja sankcijų paskelbimo. Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos parama dažniausiai yra nukreipta į populistines partijas ar protesto judėjimus Europoje. Pavyzdžiui, aktyviai palaikytas „geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje.
