„Mūsų viltys yra labai didelės. Tai tikriausiai suprantama turint omenyje, kas vyksta Ukrainoje ir kokios grėsmės kyla Baltijos regionui bei rytiniam NATO flangui. Pirmiausia, mes tikimės, kad galutiniame tekste labai aiškiai ir stipriai atsispindės, jog Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO sąjungininkių saugumui ir taip pat ne tik NATO narėms, bet ir kitoms šalims, kurios supa Rusiją. Iš kitos pusės mums reikia labai konkrečių sprendimų, kalbant apie saugumo sustiprinimą. Iš tiesų, manau, kad vienas iš svarbiausių teksto elementų turtų būti, kad kovinės grupės ir batalionai turi virsti brigadomis. Kiek žinau, iš eFP šalių, ir pirmiausia iš esminės šalies Vokietijos, yra įsipareigojimas užtikrinti mums papildomas pajėgas ir papildomą techniką, todėl reikia labai stiprios politinės žinios NATO viršūnių susitikime, kad tai būtų įgyvendinta“, – Rukloje kalbėjo G. Nausėda.
Šiuo atveju eFP reiškia Enhanced Forward Presence, arba NATO priešakinės gynybos pajėgas.
„Taip pat noriu paminėti dar vieną mūsų viltį: mums reikia persijungti nuo oro policijos režimo prie oro gynybos režimo. Taigi tam reikia padaryti tam tikrus politinius ir techninius sprendimus, nes dominavimas oro erdvėje yra labai svarbus dalykas, tai parodė Ukrainos patirtis“, – pridūrė prezidentas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad žvelgiant į gynybinių pajėgumų vystymą subalansuotai negalima viso dėmesio skirti tik vienai gynybos rūšiai, pavyzdžiui, tik oro gynybai ar lauko artilerijai.
„Aišku, didžiulė laimė, kad mes esame NATO nariai, tai tikrai mums nereikia išvystyti visų oro gynybos dimensijų išvystyti, nes esame dengiami kitų NATO valstybių, esame dengiami tų valstybių, kurios turi ilgo nuotolio gynybos sistemas, todėl mes prioritetus konstruojame pagal oro gynybos sluoksnius, žiūrime operaciškai, mokomės taktiškai. Detalizuojant, mūsų manevro vienetai yra dengiami trumpo nuotolio ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis, mes taip pat esame įsigiję vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Jūs paklausite, ar jų pakanka. Tai taip, nepakanka, bet tam reikia laiko, reikia resursų, bet yra aiškūs planai ir mes vystysime“, – pasakojo V. Rupšys.
Lankėsi Rukloje
Prezidentas antradienį lankėsi tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas“ Gaižiūnų poligone, Rukloje. Kasmetinės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir jai priklausančių batalionų pratybos šiemet yra dalis plataus masto NATO pratybų, kuriose sąjungininkai kartu atlieka kolektyvinės gynybos užduotis stiprindami Aljanso rytinį flangą.
Šalies vadovas kartu su Lietuvos kariuomenės vadu, generolu leitenantu V. Rupšiu išklausė informaciją apie sąjungininkų pratybų Lietuvoje eigą, apžiūrėjo pratyboms sutelktą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos kariuomenės karinę techniką, susitiko su pratybose dalyvaujančiais kariais.
„NATO pajėgų rytiniame Aljanso flange stiprinimas yra svarbus atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šiose pratybose sutelktos sąjungininkų kovos pajėgos demonstruoja, kokia didele karine galia disponuoja NATO, užtikrindama kolektyvinę gynybą. Lietuva, kaip NATO partnerių pajėgas priimančioji šalis, yra pasiruošusi papildomų NATO pajėgumų dislokavimui“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiemet sutartas papildomas krašto apsaugos finansavimas turi būti išlaikytas. „Remsiu ambiciją, kad naujame partijų susitarime būtų sutarta dėl finansavimo gynybai didinimo iki 3 proc. BVP. Turime būti pasiruošę valstybės gynybai taip, kad agresoriui nekiltų nė mažiausia pagunda išmėginti NATO atsako jėgą“, – sakė prezidentas.
Nausėda: agresorius Ukrainoje viską naikina iš neapykantos
Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kurios sutiko tiekti Rusijos užpultai Ukrainai ginkluotę. Nors kiekiai nebuvo milžiniški, bet tai demonstravo požiūrį, jog užpulta šalis turi teisę gintis nuo agresoriaus, o demokratinės šalys turi pareigą padėti Ukrainai apsiginti. Paklausti, ar šiuo metu Lietuva svarsto galimybę siųsti Ukrainai dar ginkluotės, prezidentas ir kariuomenės vadas sakė, jog situacija pasikeitė, nes dabar ginkluotę Ukrainai tiekia ir kitos partnerės.
„Dabartinė situacija yra tokia, kad praktiškai tas, kas buvo reikalinga Ukrainai, ką derinome su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, kariuomenės vadu, iš mūsų arsenalo yra iškeliavę. Dabar žiūrime papildomas priemones. Jų ekspertai atvyksta į Lietuvą, žiūri, stebi, ką dar galėtume suteikti iš ginkluotės ar amunicijos, kas būtų jiems reikalinga ir galėtų iš karto įdiegti į savo ginkluotąsias pajėgas. Dabar kita esminė mūsų užduotis – žiūrėti ir sinchronizuoti, ką duoda mūsų sąjungininkai, kokią ginkluotę ir kuo mes galėtume prisidėti treniruojant ukrainiečius. Nes mes turime unikalią galimybę kalbėti daugiau jiems suprantama kalba, grynai lingvistiškai, mes esame labai vertingi perteikiant tas žinias, kurias mokame“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasirašė lendlizo projektą Ukrainai, pagal kurį iš esmės palengvino sąlygas amerikietiškų ginklų tiekimui Ukrainai. Tai reiškia, kad ginkluotė Ukrainą pasieks greičiau.
„Lendlizo instrumentas labai gerai pasiteisino Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, tai teisingas kelias, suteikti dar labiau materialią ir apčiuopiamą pagalbą Ukrainai, užpildyti jos poreikius tais pajėgumais, kurie jai būtini. Žinoma, šiandien mes turime galvoti ne tik apie karą, bet ir tai, kas įvyks po karo. Man savo akimis teko stebėti, kaip suniokota Ukraina, kaip baisiai sugriauti ištisi rajonai. Tiesą sakant, atrodo, kad agresorius labai sistemingai ir sąmoningai naikina infrastruktūrą ir tai, kas konvencinio karo aplinkybėmis nėra būtina naikinti, o gal net reikalauja per daug sąnaudų. Bet ar tai neapykanta, ar kiti strateginiai sumetimai, kad šalis atsigautų po karo kaip galima sudėtingiau, verčia juos daryti šiuos nusikaltimus? Aš manau, kad rekonstrukcijos klausimu arba ekonomikos atkūrimo klausimus mums tikrai lemta padaryti labai daug“, – mano G. Nausėda.
