Praėjusį savaitgalį J. Prigožinas surengė neilgai trukusį sukilimą prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę, taip į itin nepatogią padėtį pastatydamas Kremlių.
„Prigožinas dėl didelių pinigų išklydo iš kelio“, – sekmadienį savo savaitinėje televizijos laidoje sakė Rusijos valdžios propagandos ruporu vadinamas populiarus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas.
„Jis manė, kad gali mesti iššūkį gynybos ministerijai, pačiai valstybei ir asmeniškai prezidentui“, – kalbėjo jis.
D. Kiseliovo teigimu, „Wagner“ operacijos Sirijoje ir Afrikoje suteikė J. Prigožinui nebaudžiamumo jausmą, kurį vėliau sustiprino jo pajėgų sėkmė mūšio lauke Rytų Ukrainoje.
Nepateikdamas jokių įrodymų, jis nurodė, kad „Wagner“ gavo daugiau kaip 858 mlrd. rublių (apie 9 mlrd. eurų) valstybės lėšų.
Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad valdžios institucijos visiškai finansavo šią sukarintą grupuotę.
Nuo 2022-ųjų gegužės iki to paties mėnesio 2023-iaisiais „Wagner“ iš Rusijos valstybės gavo daugiau kaip 86 mlrd. rublių (900 mln. eurų), sakė V. Putinas.
Rusijos įstatymai draudžia privačias samdinių grupes.
Dėl Vašingtono ir Briuselio sankcijų daugelį metų J. Prigožinas veikė šešėlyje, tačiau 2022-ųjų vasarį V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, jis atsidūrė dėmesio centre.
