Balandžio mėnesį Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas pareiškė, kad Rusija taktinį branduolinį ginklą dislokuos netoli sienos su Lenkija, o jam skirta saugykla bus paruošta liepos 1 d.
Birželio pradžioje Sočyje susitiko du diktatoriai – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir apsišaukėlis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Viena iš pokalbio temų – branduolinis ginklas.
„Viskas vyksta pagal planą. Liepos 7–8 dienomis bus baigti atitinkamų objektų parengiamieji darbai ir mes nedelsdami pradėsime veiklą, susijusią su šių ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje“, – kalbėjo V. Putinas.
Nors A. Lukašenka viešai džiūgavo dėl galimybės priimti šį mirtiną ginklą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nuleido Minsko diktatorių ant žemės. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė S. Šoigu ir Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
„Rusija, dislokuodama nestrateginį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje, neperduoda jo respublikai, jo kontrolė ir panaudojimo teisė išlieka Maskvai“, – pareiškė S. Šoigu.
Anksčiau A. Lukašenka žurnalistams gyrėsi, kad „viską, kas yra Baltarusijos teritorijoje, kontroliuoja Minskas“.
Kovo mėnesio pabaigoje paklaustas, ar bus atsižvelgta į Baltarusijos poziciją dėl branduolinio arsenalo panaudoji (ar, atvirkščiai, jeigu Baltarusija nenorės jo panaudoti) atėjus „valandai X“, A. Lukašenka tikino, kad branduolinis ginklas bus valdomas iš Baltarusijos.
„Nekontroliuojamo ginklo ir panašių dalykų Baltarusijoje nėra ir būti negali. Todėl valdysime viskuo, kas yra Baltarusijoje mes iš čia“, – pareiškė jis.
Tokiu būdu A. Lukašenka prieštaravo anksčiau V. Putino išdėstytoms mintims, kad branduolinė ginkluotė yra tik dislokuojama, o ne perduodama. Tuomet Kremliaus vadovas aiškino, kad taip elgiasi ir JAV, kuri turi savo karinių bazių visame pasaulyje, įskaitant Vokietiją ar Turkiją.
Lietuva supranta grėsmę
Nepaisant to, kas turi galimybę paspausti ginklą paleidžiantį mygtuką, grėsmė Lietuvai nuo to nesumažėja. Tai savo metiniame pranešime akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijos grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui nemažėja. Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje. Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Branduolinio ginklo dislokavimui ruošiasi ir Lietuvos kariuomenė.
„Atitinkamai vertiname, kalbame su mūsų sąjungininkais NATO plotmėje. Peržiūrimos procedūros, reakcijos, bet tai daugiau yra kolektyvinės gynybos plotmėje“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Nevertėtų abejoti, kad taktinio branduolinio ginklo dislokavimas prie vienos iš Aljanso valstybių sienos, ar tai būtų Lietuva, ar tai būtų Lenkija, bus viena iš diskusijų temų liepos viduryje Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Taktika pagal skaičius
Taktiniai branduoliniai ginklai, kartais vadinami mūšio lauko arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, buvo sukurti naudoti mūšio lauke, pavyzdžiui, atremti didžiules įprastines pajėgas, tokias kaip didelės pėstininkų ir šarvuočių formacijas. Jie yra mažesni už strateginius branduolinius ginklus, pavyzdžiui, tarpžemyninių balistinių raketų kovines galvutes.
Nors ekspertai nesutaria dėl tikslių taktinių branduolinių ginklų apibrėžimų, dažniausiai tai nustatoma pagal mažesnės sprogstamosios galios, matuojamos kilotonais, ir trumpesnio nuotolio gabenimo transporto priemones. Taktiniai branduoliniai ginklai būna nuo 1 kilotonos iki maždaug 50 kilotonų, palyginti su strateginiais branduoliniais ginklais, kurių našumas svyruoja nuo maždaug 100 kilotonų iki daugiau nei megatonos. Nors Šaltojo karo metais buvo sukurtos daug galingesnės kovinės galvutės.
Pažymėtina, kad ant Hirosimos numesta atominė bomba buvo 15 kilotonų, todėl kai kurie taktiniai branduoliniai ginklai gali sukelti didelius sugriovimus, sunaikinti šimtus tūkstančių žmonių.. Didžiausios įprastos bombos, visų bombų motinos arba MOAB, kurią JAV numetė, našumas yra 0,011 kilotonų.
Taktinių branduolinių ginklų pristatymo sistemos taip pat paprastai būna trumpesnės, galinčios nešti branduolinę galvutę iki 500 kilometrų, palyginti su strateginiais branduoliniais ginklais, kurie paprastai yra skirti kirsti žemynus.
Kadangi mažo našumo branduolinių ginklų sprogstamoji jėga smarkiai didesnė nei vis galingesnių įprastinių ginklų, JAV kariuomenė sumažino savo priklausomybę nuo jų. Didžioji dalis likusių atsargų, apie 150 gravitacinių bombų B61, yra dislokuota Europoje. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija visiškai panaikino savo taktines atsargas. Pakistanas, Kinija, Indija ir Šiaurės Korėja turi keletą taktinių branduolinių ginklų tipų. Manoma, kad Izraelio nedeklaruotame branduoliniame arsenale taip pat yra taktinių ginklų.
Rusija pasiliko daugiau taktinių branduolinių ginklų, kurių yra apie 2000, ir labiau jais rėmėsi savo branduolinėje strategijoje nei JAV, daugiausia dėl mažiau pažengusios įprastinės Rusijos ginkluotės ir pajėgumų.
Rusijos taktinius branduolinius ginklus gali dislokuoti laivai, lėktuvai ir sausumos pajėgos. Dauguma jų yra dislokuotos oras-žemė raketose, trumpojo nuotolio balistinėse raketose, gravitacinėse bombose, kurias pristato vidutinio nuotolio ir taktiniai bombonešiai arba karinio jūrų laivyno priešlaivinės ir priešpovandeninės torpedos. Šios raketos dažniausiai laikomos rezerve centriniuose Rusijos sandėliuose.
Rusija atnaujino savo pristatymo sistemas, kad galėtų gabenti tiek branduolines, tiek įprastas bombas. Didelį susirūpinimą kelia šios dvigubo pajėgumo pristatymo sistemos, nes Rusija panaudojo daugelį šių trumpojo nuotolio raketų sistemų, ypač „Iskander-M“, kad bombarduotų Ukrainą.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra daug destruktyvesni nei įprasti jų analogai net esant tokiai pačiai sprogstamai energijai. Branduoliniai sprogimai yra 10–100 mln. kartų galingesni už cheminius sprogimus ir palieka mirtiną radiacijos nuosėdą, kuris užterštų orą, dirvožemį, vandenį ir maisto atsargas, panašiai kaip 1986 m. Černobylio branduolinio reaktoriaus sunaikinimas.
Ar bet koks branduolinis ginklas gali būti taktinis?
Skirtingai nei strateginiai branduoliniai ginklai, taktiniai ginklai nėra orientuoti į abipusiai užtikrintą sunaikinimą per didžiulius atsakomuosius veiksmus arba branduolinį skėtinį atgrasymą, siekiant apsaugoti sąjungininkus.
Nors taktiniai branduoliniai ginklai nebuvo įtraukti į ginklų kontrolės susitarimus, vidutinio nuotolio ginklai buvo įtraukti į dabar nebegaliojančią Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (1987–2018 m.), kuri sumažino branduolinių ginklų kiekį Europoje.
Tiek JAV, tiek Rusija sumažino savo bendrą branduolinį arsenalą atitinkamai nuo maždaug 19 000 ir 35 000 Šaltojo karo pabaigoje iki maždaug 3 700 ir 4 480 2022 m. sausio mėn.
Pagrindinis klausimas yra, ar taktiniai branduoliniai ginklai yra labiau „tinkami naudoti“ ir dėl to gali sukelti plataus masto branduolinį karą. Teoriškai branduolinės valstybės greičiausiai naudotų taktinius branduolinius ginklus kilus rimtam konfliktui, priešingai nei strateginius ginklus.
Tačiau bet koks taktinių branduolinių ginklų panaudojimas paskatintų gynybines branduolines strategijas. Tiesą sakant, tuometinis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas 2018 m. pareiškė: „Nemanau, kad yra toks dalykas kaip taktinis branduolinis ginklas. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas bet kuriuo metu gali pakeisti strateginį žaidimą".
JAV kritikavo Rusijos branduolinę strategiją, kuria siekiama deeskaluoti eskalavimą, kai taktiniai branduoliniai ginklai gali būti naudojami siekiant atgrasyti nuo karo išplitimo, įtraukiant NATO.
Nors tarp ekspertų nesutariama, Rusijos ir JAV branduolinės strategijos daugiausia dėmesio skiria atgrasymui, taigi apima didelio masto atsakomąsias branduolines atakas, kai pirmą kartą panaudojamas branduolinis ginklas.
Tai reiškia, kad Rusijos grasinimas panaudoti branduolinius ginklus kaip atgrasymo priemonę nuo įprastinio karo kelia grėsmę veiksmams, kurie pagal branduolinio karo doktriną iškviestų atsakomąjį branduolinį smūgį, jei būtų nukreiptas į JAV ar NATO.
