„Reikėtų pažymėti, kad mobilizuotųjų parengimo sistema mūsų šalyje nebuvo visiškai pritaikyta naujiems šiuolaikiniams ekonominiams santykiams. Todėl viskas turėjo būti ištaisyta eigoje“, – Rusijos kanalui RBK sakė V. Gerasimovas.
Anot jo, generalinis štabas, bendradarbiaudamas su Rusijos Federacijos steigiamaisiais subjektais, „dalinės“ mobilizacijos metu, į kariuomenė pakvietė 300 000 piliečių.
Generalinio štabo viršininkas taip pat pridūrė, kad šiuolaikinė Rusija nebuvo patyrusi „tokio karo veiksmų lygio ir intensyvumo“, nes šiandien „praktiškai visi Vakarai kartu kontratakuoja“.
Sausio 11 d. V. Gerasimovas buvo paskirtas vadovauti Rusijos puolimui Ukrainoje.
Norvegijos kariuomenė: Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista 180 000 Rusijos karių
Ukrainoje žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius jau siekia 180 000, o žuvusių ar sužeistų ukrainiečių karių yra 100 000, be to, žuvo 30 000 ukrainiečių civilių, rodo sekmadienį Norvegijos kariuomenės vado paskelbti duomenys.
„Rusijos nuostoliai pradeda artėti prie maždaug 180 000 žuvusių ar sužeistų karių“, – interviu televizijai TV2 sakė Norvegijos gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas, nenurodydamas, kaip šie skaičiai buvo apskaičiuoti.
Su Rusija sieną turinti Norvegija yra NATO narė nuo pat organizacijos įkūrimo 1949 metais.
„Ukrainos nuostoliai tikriausiai viršija 100 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to... yra apie 30 000 [Ukrainos] civilių, žuvusių šiame baisiame kare“, – sakė norvegų generolas.
Maskva ir Kyjivas ištisus mėnesius nėra pateikę patikimų duomenų apie savo nuostolius.
Lapkritį Jungtinių Valstijų kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley sakė, kad žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 000 Rusijos karių ir kad žuvusių ar sužeistų Ukrainos karių skaičius tikriausiai yra panašus.
Šių duomenų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
