Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Apie rusų samdinius Afrikoje pasaulis ėmė garsiau kalbėti prieš porą metų – kai Rusijos kruvino karo fone išryškėjo Prigožino pavardė. O jo įkurtos „Wagner“ grupės žudikai ne tik padėjo Putinui griauti Ukrainos miestus, bet ir stiprinti Maskvos įtaką Afrikos Sahelio regione.
„Teisingumo ir laimės Afrikos tautoms. Dorojamės su ISIS, Al Qaeda ir kitais banditais“, – praėjusių metų rugpjūtį sakė Jevgenijus Prigožinas.
Buvęs „Wagner“ vadeiva taip kalbėjo likus porai dienų iki mirties. Atsikratęs jo Putinas priglaudė „Wagner“ operacijas Afrikoje po Rusijos gynybos ministerijos sparnu ir pavadino Afrikos korpusu.
Kaltina kariaujant svetimą karą
O dabar, panašu, ir pačiai Maskvai kelią Afrikoje perbėgo juoda katė. Prieš kelis mėnesius Rusijos samdiniai Malyje patyrė skaudžiausią iki šiol smūgį: pasalą surengę tuaregų sukilėliai sunaikino bene 80-imt „Wagner“ samdinių.
„Tai buvo labai netikėta rusams, nes jie manė, kad tai pakankamai saugi operacija. Jie manė, kad tai bus lengvi mūšiai“, – pabrėžė tarptautinių santykių analitikas Jedrzejus Czerepas.
„Wagner“ samdiniai kariauja Malio valdžią perversmu užgrobusios karinės chuntos pusėje. Todėl ir tapo sukilėlių taikiniu.
„Mes neturime problemos su Rusija, tai Rusija įsikišo į ne savo problemą. Tai sena problema, tai politinis konfliktas, neturintis nieko bendra su tuo, ką sako Malio valdžia, ir nesusijęs su terorizmu“, – tikino Tuaregų aljanso atstovas Mohamed Elmaoulound Ramadane.
Į svetimas problemas Rusija įsikišo ir Nigeryje, kuriame perversmas įvyko prieš metus, ir Burkina Fase, ir kitose Sahelio regiono šalyse. Kremlius parėmė visus šiuos perversmus, įleido savo įtakos nagus į regioną, žadėdamas pagalbą kovojant su teroristais.
O vietiniai, patikėję rusais, vijo lauk amerikiečių ir prancūzų karių bazes ir dabar dėl to kenčia. Mat Sahelio regione dar labiau įsisiautėjo ne tik teroristai, bet ir patys vietiniams saugumą žadėję rusų samdiniai.
„Taikymosi į civilius lygis pasiekė aukštumas. Malyje situacija tapo blogesnė, nei vadovaujant Prigožinui“, – kalbėjo Afrikos konfliktų ekspertas Laddas Serwatas.
„Viskas sugadinta. Situacija tose šalyse smarkiai pablogėjo po karinių perversmų“, – tvirtino istorikas, arabistas Pieteris Van Ostaeyenas.
Daugėja migrantų
Statistika kelia šiurpą. Nuo 2021 m. džihadistų išpuolių skaičius Burkina Fase, Malyje ir Nigeryje išaugo dvigubai. Jei prieš trejus metus teroristai surengdavo iki 130, tai dabar per 220 atakų kiekvieną mėnesį.
„Jei pažvelgtume į Malį, Burkina Fasą ir Nigerį – tose šalyse šie metai gali tapti mirtingiausi“, – įsitikinęs Afrikos karinių konfliktų ekspertas Henis Nsaibia.
Labiausiai kenčiančiame Burkina Fase terorizmo aukų skaičius šiemet išaugo 68 procentais – iki 1,9 tūkst. žuvusiųjų. Tai – ketvirtadalis viso pasaulio teroro aukų.
„Prancūzams teko išvykti, amerikiečiams teko išvykti ir belgams teko išvykti. Vieninteliai, kas bando užpildyti spragas, bet, iš tiesų, tik pablogino reikalus – tai buvusi „Wagner“ grupė“, – pridėjo P. Van Ostaeyenas.
Paprastai tariant, įsileidę apginti visus žadančius ginkluotus rusus, afrikiečiai pasimovė ant Maskvos kabliuko. Ir tai toli gražu ne tik Afrikos problema, bet ir visos Europos. Pasaulis ne izoliuotas – dalyje Afrikos siaučiant įvairiems žudikams, vietiniai emigruoja ten, kur saugiau.
„Jei tęsis tokia situacija, kokią turime dabar, tikėtis migracijos sumažėjimo negalime. Konfliktai vis dažniau kartojasi ir tai gali paspartinti migraciją“, – tvirtino Raudonojo kryžiaus atstovas Insa Moussa Ba Sane‘as.
Jungtinės Tautos šiemet suskaičiavo 60 proc. išaugusį Sahelio regiono migrantų į Europą srautą. Jei pernai iš Burkina Faso, Čado, Malio, Mauritanijos, Nigerio, Nigerijos ir Senegalo į Europą per pirmą pusmetį atvyko 10,7 tūkst. migrantų, tai per pirmus šių metų 6 mėnesius, jų jau 17,3 tūkst.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
