Tiesa, čia pat analitikai priduria, kad yra tikimybė, jog kelis mėnesius vėluojanti amerikiečių pagalba leido rusams pasirengti.
Pasak ISW analitikų, Ukraina pirmą kartą panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS dar 2023 m. spalio 17 d., kai smogė Berdiansko ir Luhansko aerodromams.
Ukrainos pajėgos tuo metu tikriausiai siekė sutrikdyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas iš oro. Tačiau tuo metu Ukraina neturėjo pakankamo skaičiaus ATACMS raketų.
Pavojus rusų sraigtasparniams
Pasak ISW analitikų, ATACMS raketų versijos su kasetiniais šaudmenimis leidžia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms veiksmingiau smogti aerodromams ir dideliu mastu sunaikinti ten esančius orlaivius ir kitus objektus. Tokie veiksmai gali paskatinti Rusijos karius nukreipti orlaivius toliau nuo fronto linijos. Tačiau didžiausią žalą raketos padarys sraigtasparniams, nes jų skrydžio nuotolis yra trumpesnis, prognozuoja analitikai.
ISW analitikų teigimu, dabar Rusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai naudoja orlaivius smūgiams planinėmis bombomis palei visą fronto liniją, taigi lėktuvų perkėlimas toliau nuo fronto linijos gali turėti mažai įtakos bombos skrydžio trukmei.
Be to, kaip pažymima ISW, ATACMS raketos gali atakuoti Rusijos amunicijos sandėlius užnugario zonose. Tuomet okupacinių pajėgų vadovybė rinksis tarp esamų sandėlių stiprinimo ir tolesnio jų išsklaidymo. Tačiau, kaip pastebi analitikai, yra tikimybė, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos pasiruošė tokiam įvykiui.
Analitikų nuomone, ginkluotųjų pajėgų smūgiai Rusijos logistikos ar aviacijos priemonėms giliuose užnugario rajonuose turės operatyvinę reikšmę. Be to, tam reikia, kad Gynybos pajėgos sėkmingai koordinuotų oro atakas su antžeminėmis operacijomis.