„Raiffeisenbank“ analitikai, remdamiesi „Rosstat“ duomenimis, paskaičiavo, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, sumenko maždaug 0,5 procento. Neigiamas rezultatas – pirmas nuo 2022-ųjų vidurio.
„Techninė recesija – dviejų iš eilės neigiamos dinamikos ketvirčių, atmetus sezoniškumą – šiais metais yra gana tikėtina“, – perspėja „Raiffeisenbank“ ekspertai.
„Bloomberg Economics“ analitikai šiuo klausimu konkretesni, prognozuodami 0,6–0,8 proc. BVP susitraukimą pirmąjį ketvirtį, o recesijos tikimybę vadina „didele“.
Tuo tarpu Rusijos valdžia vis dar tikisi, kad krizės pavyks išvengti, bet pastarųjų metų ekonomikos raidos pobūdis buvo toks, kad šias viltis sunku pateisinti.
Ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas, neseniai kalbėdamas Valstybės Dūmoje (parlamento žemutiniuose rūmuose), perspėjo apie ekonomikos „peršalimo“ riziką ir išreiškė viltį, kad centrinis bankas „laiku“ nuleis bazines palūkanas iš daugiau nei du dešimtmečius neregėtų aukštumų.
Dabartinėmis pinigų politikos sąlygomis nedaug kas Rusijoje gali sau leisti skolintis. Be to, indėlių palūkanos suteikia didesnę grąžą nei daugelio rūšių ekonominė veikla, tad investuoti į verslo plėtrą tokioje situacijoje tiesiog nėra prasmės.
Savo nuomonę dėl to neseniai išsakė ir Rusijos prezidentas.
„Viena pagrindinių Rusijos ekonomikos dabartinių problemų yra didelė infliacija. Tai sunki užduotis – reikia ir slopinti infliaciją, ir neužšaldyti pačios ekonomikos“, – sakė Vladimiras Putinas.
Pasak jo, ekonomikai reikia „minkšto nusileidimo“.
Tuo tarpu analitikai pažymi, jog nėra jokios sensacijos tame, kas dabar vyksta Rusijos ekonomikoje. Pasak jų, dabartinę padėtį nulėmė logika, pagal kurią Rusijos ekonomika vystėsi karo sąlygomis.
Po nuosmukio pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais prasidėjo atsigavimas, tačiau šis ciklas bemaž baigėsi iki 2023-iųjų vidurio, ir tai rodo „Rosstat“ duomenys. Kita vertus, su karo pramone susiję sektoriai ir toliau augo užtikrintai, bet likusi ekonomikos dalis stagnavo ir pridėtinės vertės nedidino. Darbdaviai buvo priversti kelti atlyginimus, kad darbuotojai neišeitų į sparčiai besiplečiančias karinės įmones, kurias valstybė pradėjo dosniai finansuoti. Pajamų augimas, kurio nepalaiko padidėjusi civilinių prekių gamyba, išsuko infliacijos spiralę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
