Viena vertus, sprendimą suduoti branduolinį smūgį neabejotinai priimtų pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o po išpuolio prieš Ukrainą prognozuoti jo veiksmus tapo beprasmiška.
Kita vertus, jei sprendimas panaudoti branduolinius ginklus vis dėlto bus priimtas, atsiras keletas priežasčių, dėl kurių jis negalės būti įgyvendintas.
Karo eiga nepasikeistų
„2022 m. rudenį buvo momentas, kai, maniau, kad buvo reali rizika dėl branduolinio ginklo panaudojimo“, – sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.
Tokių smūgių taikiniai galėtų būti vienoje vietoje sutelktos didelės priešo formuotės arba dideli amunicijos ir įrangos sandėliai, tačiau tokius taikinius būtų sunku rasti, sakė vienas iš pagrindinių JAV branduolinių ginklų tyrėjų Michaelas J. Frankelis.
Naudojant taktinį branduolinį smūgį fronto linijoje, jis gali sukurti proveržio zoną tik nedidelėje teritorijoje – ne didesniame kaip 1-1,5 km atstume.
Tačiau kaip M. Frankelis pažymi, šiuo atveju kyla mažiausiai dvi problemos: pirma, vadovybei tektų siųsti karius į užterštą teritoriją, antra, sėkmingam proveržiui reikėtų didelės grupuotės, kurią būtų sunku surinkti dėl karių trūkumo.
Pasak Rusijos strateginių branduolinių pajėgų projekto vadovo Pavelo Podvigo, reikėtų suprasti, kad branduolinis smūgis gali būti taktinis arba strateginis ne tik priklausomai nuo užtaiso galingumo, bet ir nuo panaudojimo vietos bei tikslo.
Pavyzdžiui, 1945 m. ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio numestų amerikiečių bombų galingumas buvo 15 ir 21 kilotonos, t. y. pagal galingumą šiuos smūgius galima priskirti prie taktinių (iki 100 kilotonų).
Tačiau JAV turėjo strateginį tikslą – suduoti stiprų psichologinį smūgį priešui ir priversti jį pasiduoti.
Dėl tokių atakų žūsta dešimtys tūkstančių civilių, todėl manoma, jog Rusijos vadovybė tikriausiai nėra pasirengusi tokiam žingsniui.
Vakarai suduotų atsakomąjį smūgį
2022 m. rudenį Jungtinės Valstijos pagrasino Rusijai katastrofiškomis pasekmėmis, jei ši panaudotų branduolinius ginklus Ukrainoje.
Pasak laikraščio „New York Times“ šaltinių, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija buvo aptarę galimybę suduoti kelis smūgius įprastine ginkluote prieš Rusijos karinius objektus, pavyzdžiui, ten, iš kur rusai paleido branduolinę raketą.
Be to, buvo aptarta galimybė, kad JAV aprūpintų Ukrainą atsakomiesiems smūgiams reikalingais ginklais.
„JAV vadovaujamos NATO atsakomasis smūgis būtų sunaikinęs visas Rusijos konvencines pajėgas, kurias aptikome ir identifikavome mūšio lauke Ukrainoje ir Kryme, taip pat visus laivus Juodojoje jūroje“, – sakė buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas.
Vakarų raketų smūgiai Rusijos daliniams Ukrainoje galėtų iš esmės pakeisti karo eigą, sakė Prahoje įsikūrusio analitinio centro „European Values Center“ direktorius Jakubas Janda.
Net jei JAV nepanaudos savo branduolinių ginklų atsakydamos į galimą branduolinį smūgį Ukrainai, eskalacijos rizika išlieka, rašoma „Bulletin of the Atomic Scientists“.
Galingos atakos vakarietiškais ginklais reikštų, kad į konfliktą įsitrauktų JAV ir NATO. Tokiu atveju galima tikėtis Rusijos atsako į NATO karinius objektus Europoje ir net Jungtinėse Valstijose iš povandeninių laivų Atlanto vandenyne.
„Konvencinis atsakas yra perspektyvus politikos variantas, kuriuo siekiama išlaikyti tam tikrą eskalacijos kontrolę, kartu pripažįstant būtinybę atsakyti į Rusijos smūgius Ukrainai“, – rašė analitikai.
Rusija prarastų savo sąjungininkus
Skaudžiausias momentas Rusijai būtų, jei ji prarastų Kinijos paramą, nes šios šalies vadovybė viso karo metu priešinosi galimam branduolinių ginklų panaudojimui.
Paskutinį kartą taip nutiko pasikeitus Rusijos branduolinei doktrinai, kai Pekinas paragino visas puses nusiraminti, laikytis santūriai ir ieškoti būdų deeskaluoti padėtį.
Anot „Financial Times“ šaltinių, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas privačiame pokalbyje taip pat perspėjo V. Putiną nenaudoti branduolinių ginklų.
Beveik visus šiuolaikinius elektroninius komponentus, skirtus raketų ir kitų ginklų gamybai, Rusija dabar gauna iš Kinijos, primena buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjo pavaduotojas Jamie Shea.
„Rusijos karinė kampanija vis labiau priklauso nuo Kinijos. Jei ji sustabdys tiekimą, Maskvos gebėjimas kariauti Ukrainoje bus smarkiai apribotas. Todėl vargu ar įmanoma, kad Rusija panaudotų branduolinius ginklus Ukrainoje be Pekino pritarimo ar sutikimo“, – sakė J. Shea.
Kita svarbi Rusijos sąjungininkė, Indija, taip pat nepritarė branduolinio ginklo panaudojimui Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pažymėjo, kad Kinijos ir Indijos pozicija padėjo atgrasyti V. Putiną nuo taktinio branduolinio smūgio.
Indija padeda Maskvai apeiti Vakarų apribojimus prekybai nafta – Rusija degalus tiekia „šešėliniu laivynu“. Taip pat šią vasarą Indija tapo didžiausia rusiškos naftos importuotoja.
Rugsėjį kartu su Kinija dar 11 šalių pasirašė pareiškimą, raginantį susilaikyti nuo branduolinių ginklų naudojimo, įskaitant Turkiją, Braziliją, Pietų Afriką ir Indoneziją.
Rusija užterštų savo teritoriją
Palyginti su avarijomis atominėse elektrinėse, radioaktyvioji teritorijos tarša panaudojus taktinius branduolinius ginklus nėra tokia didelė.
Pagrindiniai jos smogiamieji veiksniai yra smūginė banga ir šviesos spinduliuotė, aiškino vienas iš Rusijos branduolinės fizikos specialistų, pageidavęs išlaikyti anonimiškumą.
Tuo metu Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos darbuotoja Olena Pareniuk paaiškino, kad Černobylyje užteršimo kiekis prilygo šimtams Hirosimos ir Nagasakio bombardavimų: „Vieną kartą sprogo branduolinė bomba, nusėdo dulkės, tada pažiūrėjome, kas ten nutiko su radionuklidais atokiose vietovėse, nuvykome į epicentrą, įvertinome pasekmes, ir viskas. Po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje reaktorius degė devynias dienas. Černobylyje išmestų radionuklidų kiekis prilygsta keliems šimtams Hirosimos ir Nagasakio bombardavimų.“
Nepaisant to, priklausomai nuo branduolinio užtaiso sprogimo vietos (ant žemės ar ore) ir vėjo stiprumo, užterštos dalelės siaurame sektoriuje gali pasklisti daugiau nei 100 kilometrų.
Todėl užteršimo zonoje gali atsidurti ne tik okupuotos žemės, bet ir Rusijos teritorijos, kurios yra apgyvendintos.
Taktinis branduolinis smūgis žemės paviršiuje yra daug pavojingesnis nei sprogimas ore. Tokiu atveju užteršiamas dirvožemis, o radioaktyviosios dalelės gali patekti į vandens telkinius.
Po vienintelio istorijoje branduolinio ginklo panaudojimo Hirosimoje ir Nagasakyje radiacijos lygis ten sumažėjo per kelis mėnesius, ir žmonės jau pradėjo grįžti į sugriautus miestus.
Ukraina galėtų imtis atsakomųjų veiksmų
Kol kas Ukraina neigia Rusijos pranešimus apie Ukrainos pajėgų smūgius Kursko atominei elektrinei. Per puolimą Kursko srityje Ukrainos kariuomenė net nebandė užimti atominės elektrinės, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau jei Rusija smogs Ukrainai branduoliniais ginklais, negalima atmesti smūgių Rusijos branduoliniams objektams.
Rusijos teritorijoje yra devynios branduolinės jėgainės, kuriose karo metu skraidė ukrainiečių bepiločiai orlaiviai. Keturios iš jų yra Smolenske, Kurske, Novovoroneže ir Rostove.
Arčiausiai fronto linijos yra Kursko atominė elektrinė, dvigubai didesnė už Černobylio.
Kursko AE gali būti pažeidžiama atakomis iš oro, nes jos reaktorių nedengia apsauginiai gaubtai. Be to, elektrinėje nėra apsaugos sistemų, privalomų modernesnėms elektrinėms, sakė branduolinės fizikos specialistas Andrejus Ožarovskis.
Reaktoriai pažeidžiami ne tik raketų ir bepiločių orlaivių su dideliu kiekiu sprogmenų, bet ir didelio kalibro artilerijos sviedinių, todėl A. Ožarovskis Černobylio avarijos pasikartojimo pavojų vadina realiu.
„Senuosiuose Kursko AE energijos blokuose yra vadinamojo Černobylio tipo reaktoriai – be kietojo gaubto, o visa tai panardinta į grafito kubą. Tokia konstrukcija yra labiau pažeidžiama išorinių atakų“, – sakė rusų branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Anpilogovas.
Kursko AE pažeidžiamumą pastebėjo ir Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi, apsilankęs elektrinėje prasidėjus Ukrainos kariuomenės operacijai Kursko srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
