Rusijos kalėjimų priežiūros institucijos direktoriaus Aleksandro Kalašnikovo siūlymas „pritraukti nuteistuosius darbui statybose“ vietoje dėl pandemijos išnykusių darbo migrantų per stebuklingai trumpą laikotarpį gavo palaiminimą iš valdžios. Netrukus buvo sulauktą ir pirmųjų „užsakymų“ darbo jėgai iš valstybinių bendrovių.
„Kommersant“ duomenimis, Rusijos geležinkeliai jau birželį sulauks „pirmosios 600 žmonių partijos“ Baikalo–Amūro magistralės platinimui. Pradėjo ją 1930-1940 statyti būtent sovietų kaliniai. Tuomet per specialiai NKVD GULAG sistemoje sukurtą Baikalo – Amūro magistralės lagerį perėjo apie 2 mln. žmonių.
Nuteistųjų pasitelkimo statybose praktika „veikė Sovietų Sąjungoje“, „turi ji vietą savo egzistavimui ir dabar“, praėjusią savaitę pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnullinas.
Statybų ministerijos atstovas Nikita Stasišinas pranešė, kad pirmiausiai nuteistųjų darbo jėgą planuojama panaudoti didžiųjų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.
Skiriamos milžiniškos lėšos
Kompleksinis infrastruktūros vystymo planas, – vienas iš esminių ir pačių brangiausių iš numatytų 13 nacionalinių Kremliaus projektų. 2021-2023 m. biudžete jam skirta 1,6 trln. rublių. Brangiau atsieis tik nacionalinis projektas „Sveikatos apsauga“ – 2,36 trln. rublių per tris metus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskyrė savo pavaldiniams atrinkti finansavimui infrastruktūrines statybas, o praėjus dar keliems mėnesiams vyriausybė išsirinko šešis projektus, kurių bendra vertė – 895 mlrd. rublių. Ten yra ir Baikalo – Amūro magistralės, Transsibiro magistralės, Rusijos geležinkelių centrinio transporto mazgo, Maskva-Kazanė greitkelio atnaujinimo darbai, komunalinės infrastruktūros statybos regionuose.
Dar 2 trilijonus rublių valdžia planuoja skirti gubernatoriams šių parinktiems statybų projektams.
Rusijos žiniasklaida jau pradėjo GULAGų reabilitaciją
A. Kalašnikovas, kuomet siūlė savo idėją, primygtinai tikino, kad Federalinės bausmių vykdymo tarnybos siūlymas – „visiškai ne GULAGas“, Rusijos žiniasklaida jau pradėjo ruošti savo skaitytojus darbo lagerių reabilitacijai. „Šimtams tūkstančių paprastų žmonių Stalino GULAGai tapo socialiniu liftu ir bilietu į gyvenimą, rašoma gegužės 23-iosios „RIA Novosti“ straipsnyje.
Ten pat rašoma ir tai, kad NKVD sistemoje „egzistavo ir pavyzdinio turinio lageriai, kur buvo daugmaž normalus gyvenimas, lyginant su sunkiomis sąlygomis, kuriose turėjo gyventi tuomečiai bėdžiai“.
Apgaulinga nauda
Ekonomistai pažymi, kad kaip ši sistema bebūtų vadinama, apie projektų, kuriems pasitelkiama kalinių darbo jėga, efektyvumą sunku ką ir kalbėti. „Ką reiškia „neužtenka darbo jėgos“? Tai reiškia, kad niekas iš laisvų žmonių už tą atlyginimą, kurį jie siūlo, ten važiuoti nenori“, – paaiškino ekonomistė Tatjana Michailova.
Tačiau toks pigumas yra apgaulingas, aiškina ji: „Visų pirma, darbo kokybė ne ta. Aišku, kad pagaliais genami žmonės dirba gerokai prasčiau. Antra, kad nuteistieji būti išlaikomi, reikalinga infrastruktūra, reikia apsaugos. Mums tik atrodo, kad tai pigu, kad mes sutaupėme, o iš tiesų tai labai brangiai valstybei kainuoja“.
Kovo pabaigoje Rusijos teisingumo ministras Konstantinas Čuičenka pranešė apie jo tarnybos ketinimus gerokai sumažinti kolonijų gyventojų skaičių – iš dabartinių 480 tūkst. iki 250-300 tūkst. iki 2030 metų. Planuojama, kad pasiekti tokių įspūdingų rodiklių pavyks didelę dalį nuteistųjų perkėlus į pataisos centrus.
„Iki 2024 metų pataisos centruose ir izoliuotuose vietose, kurios funkcionuoja kaip pataisos centrai, būtina ženkliai padidinti vietų nuteistųjų priverstiniams darbams, o iki 2030-ųjų – visiškai užtikrinti turimą poreikį“, – pareiškė K. Čuičenka.
Pasak ministro, dabar apie 188 tūkst. nuteistųjų turi teisę keisti laisvės atėmimo bausmę į priverstinius darbus pataisos centruose.
