Birželio pradžioje bandyta padegti autobusų garažą Čekijoje. Tačiau nesėkmingas padegėjo bandymas neatkreipė dėmesio iki tol, kol Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nepasakė, kad labai tikėtina, jog už šio incidento slypi Maskva.
Daug tokių incidentų
Šis kaltinimas sukėlė nerimą saugumo pareigūnams ir vyriausybėms, nes pastaraisiais mėnesiais visoje Europoje įvyko keli panašūs incidentai. Vasarį – padegtas okupacijos muziejus Rygoje (Latvija). Kovą – sudegintas sandėlis Londone (Jungtinė Karalystė). Gegužę – liepsnojo prekybos centras Varšuvoje (Lenkija). Balandį policija Vokietijoje suėmė kelis asmenis, įtariamus planavus sprogdinimus ir padegimus, o Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo antiteroristinį tyrimą po to, kai sulaikė įtariamą sprogdintoją, kuris buvo sužeistas per nepavykusį sprogimą birželį.
Įvairiose Europos šalyse pranešta apie daugybę virtualių įsilaužimo atakų ir šnipinėjimo incidentų. Taip pat buvo užfiksuoti keli įtartini išpuoliai prieš asmenis: Ispanijoje rastas nušautas rusų perbėgėlis, o Lietuvoje gyvenantis Rusijos opozicionierius buvo užpultas plaktuku, skelbia CNN.
Iš pažiūros atsitiktinius išpuolius sieja vienas bendras bruožas: vietos pareigūnų teigimu, visi jie yra susiję su Rusija. Nors atskirai jie gali atrodyti nereikšmingi, kartu šie incidentai, saugumo ekspertų teigimu, yra Rusijos hibridinis karas prieš Vakarus.
Hibridinis karas
„Mums kelia grėsmę ne vien ginklai, bet šios hibridinės priemonės – viskas, pradedant kišimusi į mūsų politinius procesus, pakertant pasitikėjimą mūsų politinėmis institucijomis ir sabotažo veiksmais prieš svarbią infrastruktūrą“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Londono karališkojo koledžo gynybos studijų vyresnysis dėstytojas Rodas Thorntonas sakė, kad buvo pastebėtas su Rusija susijusių atakų modelis.
Sulig kiekvienu Vakarų pagalbos Ukrainai padidėjimu – tiek tiekiant naujus ginklus, tiek įvedant naujas sankcijas Rusijai – Kremlius stiprina savo sabotažą. R. Thorntonas teigė, kad Rusija renkasi sabotažo kampaniją kaip alternatyvą pilno masto karui su NATO, kuris Rusijai būtų pražūtingas.
„Rusijos karinė doktrina jau seniai numato, kad reikia vengti susidurti su NATO mūšio lauke, nes jie žino, kad pralaimėtų. Tai, ką jie daro, yra veiksmai, kurie yra žemiau ginkluoto karo slenksčio, todėl jie neskatina NATO atsako pagal 5 straipsnį, – pridūrė jis. – NATO veikia tik tada, kai visos NATO valstybės narės veikia išvien“.
Svarbiausia sutrikdyti pagalbos srautus
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto Rusijos regiono tyrėja Nicole Wolkov sakė, kad dabar pagrindinis Rusijos tikslas yra sutrikdyti Vakarų karinės pagalbos Ukrainai srautus.
„Šios hibridinės operacijos yra Rusijos karo veiksmų dalis, kuria siekiama suskaldyti Vakarus bei silpninti jų ryžtą teikti pagalbą Ukrainai. Rusija vykdo šias hibridines operacijas prieš NATO ir bando pagerinti savo įprastinius karinius pajėgumus galimam būsimam karui su NATO“, – sakė ji CNN.
Rusijos stebėtojai teigia, kad Maskva jau ne vienerius metus stiprina savo hibridinio karo dalinius. Akivaizdžiausias to ženklas, anot jų, buvo liūdnai pagarsėjusio šnipų vado Andrejaus Averjanovo paaukštinimas į aukščiausius Rusijos armijos karinės žvalgybos (GRU) postus 2020 m.
Įtariama, kad A. Averjanovas vadovavo 2018 m. Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimui nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dabar jis yra GRU vadovo pavaduotojas ir yra ieškomas Čekijoje dėl savo vaidmens sprogimo Vrbeticės mieste. Rusija ne kartą neigė savo dalyvavimą abiejuose įvykiuose.
„Anksčiau jis vadovavo 29155 padaliniui, kuris yra žinomas dėl bandymų organizuoti perversmą Juodkalnijoje. Jo paaukštinimas ir naujo Specialiosios veiklos skyriaus, turinčio naujų įgaliojimų verbuoti savo išteklius sukūrimas yra labai stiprus rodiklis, kad Rusija bando plėsti savo pajėgumus“, – sakė Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo analitinio centro tyrėjas, buvęs Ukrainos gynybos ir užsienio žvalgybos pareigūnas Oleksandras Danyliukas.
Sumokėta už išpuolį
Čekijos policija pranešė, kad įtariamasis padegėjas per neseniai įvykusį incidentą autobusų stotyje buvo 26 metų užsienietis, atvykęs į Čekiją tik prieš penkias dienas. Premjeras P. Fiala teigė, kad šiam vyrui už jo veiksmus buvo sumokėta.
„Dauguma šių žmonių yra tik įgaliotiniai, kuriems moka GRU – nėra apmokyti vykdyti tokio pobūdžio operacijų. Šie asmenys gali būti vertinami kaip rusų vykdomas testavimo mechanizmas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kur yra Vakarų kritinės nacionalinės infrastruktūros silpnosios vietos“, – teigė O. Danyliukas.
Ekspertas pridūrė, kad Rusijos saugumiečiai nevengia pasitelkti nusikaltėlių darbui atlikti, pasinaudodami savo ryšiais su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.
„Iš tikrųjų nerimą kelia tai, kad šiais tinklais naudojasi taip pat daugybe potencialiai smurtinių organizacijų, radikalių grupuočių, kraštutinių dešiniųjų grupuočių, kraštutinių kairiųjų grupuočių“, – sakė jis.
Kibernetiniai nusikaltimai ir dezinformacija
Dauguma iki šiol atskleistų atakų buvo palyginti nedidelės apimties, o tai rodo, kad Rusija siekia išgąsdinti gyventojus.
„Siekiama palaužti piliečių valią ir palaužti paramą Ukrainai. Jei jūs ramiai gyvenate savo šalyje ir staiga įvyksta teroristiniai išpuoliai, o visa tai siejama su jūsų šalies parama Ukrainai, tai daro spaudimą jūsų paramai Ukrainai“, – sakė saugumo tyrėja Olga Lautman, kuri specializuojasi organizuoto nusikalstamumo ir žvalgybos operacijose Rusijoje tyrimais.
Pasak tyrėjų, daugelį išpuolių lydi dezinformacijos kampanija, kuria siekiama nukreipti kaltę nuo Rusijos.
Būtent taip nutiko po nepavykusio padegimo išpuolio Prahoje, rodo Čekijos „Elfų“ tyrimai – savanorių aktyvistų grupės tyrimai. Ši grupė stebi, analizuoja ir kovoja su Čekijos internetinėje erdvėje pasirodančiomis dezinformacijos kampanijomis.
Grupė teigė, kad jos stebėtos dezinformacijos kampanijos bandė sumenkinti išpuolius ir diskredituoti Čekijos vyriausybę. Kiti tyčiojosi iš faktų, teigdami, kad išpuolis paveikė „tik“ kelis autobusus.
Atrodo, kad dezinformacijos kampanijos vyksta kartu su kibernetinėmis atakomis. Pastaraisiais mėnesiais kelios Europos šalys patyrė didelių įsilaužimų. Suomijos ir Estijos valdžios institucijos teigė, kad GPS signalas buvo nuolat trikdomas, todėl buvo sutrikdyti skrydžiai.
Tačiau R. Thorntonas sakė, kad šie incidentai greičiausiai yra tik pradžia.
„Dabar Rusijos kibernetiniai agentai tikrina kibernetinio saugumo sistemų silpnąsias vietas, diegia kenkėjišką programinę įrangą, aiškinasi, kur ir kaip atakuoti, ir to nedaro dabar. Jie lauks didžiosios dienos, kai jų prireiks“, – sakė jis.
Rusijos nuvertinimas
NATO jau kelis mėnesius perspėja apie nekonvencines Rusijos atakas prieš Vakarus, sakydama, kad Maskva šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis, kišimusi į rinkimus, dezinformacija ir sabotažu bando destabilizuoti bloką ir susilpninti jo ryžtą padėti Ukrainai.
Tačiau iki šiol Europos vadovai nebuvo linkę tiesiogiai rodyti pirštu į Kremlių. Pasak O. Lautman, pastaraisiais metais Maskva įgijo drąsos, nes retai kada buvo traukiama atsakomybėn.
2014 m. JAV ir kai kurios Europos šalys Rusijai taikė ribotas sankcijas dėl jos veiksmų Ukrainoje. Tačiau tik 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarai iš tikrųjų ėmė taikyti sankcijas Rusijai.
R. Thorntonas sakė, kad NATO nenorėjo dėl Skripalių apnuodijimo tiesiogiai kaltinti V. Putino ir Rusijos valstybės, nes tai gali sukelti eskalacijos ir pastūmėti Rusiją tapti „visiška priešininke“.
Žmonės, vadinami silovikais (įtakingiausi Rusijos vyrai), kurie į valdžią atėjo per sovietų ir Rusijos saugumo tarnybų gretas, Vakarų ir Rusijos santykius vertina kaip „nulinės sumos žaidimą“. Tai reiškia, kad Rusija gali būti stipri tik tada, jei Vakarai ir NATO bus silpni.
„Rusija visada buvo priešiškai nusiteikusi Vakarų atžvilgiu“, – teigė R. Thorntonas.
O. Lautman sutiko ir pridūrė, kad dabartinės valdžios neapykanta Vakarams iš dalies kyla iš įvykių po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai žlugus Rusijos ekonomikai Vakarai turėjo ją gelbėti.
Mintis, kad Rusijos agresija baigsis galiausiai žlugus V. Putinui, yra „didžiausia Vakarų klaida“, sakė ji ir prognozavo, kad vėlesni lyderiai ir toliau laikys Vakarus priešu, kol šalis neatsisakys Rusijos imperializmo idėjos, o tai nebus lengva.
