Rusija prisitaikė prie įvairių Vakarų valstybių įvestų sankcijų. O ir ekonomika toli gražu nesugriuvo, iš tikrųjų ji yra 1 proc. didesnė nei invazijos išvakarėse, skelbia CNN.
Padidino karinio transporto ir amunicijos gamybą
Tačiau ilgojo laikotarpio ekonomikos perspektyvos kur kas blogesnės. Karas iškrepia ekonomiką ir didžiuliu tempu siurbia išteklius karinei gamybai.
Rusijos valstybinė gynybos bendrovė „Rostec“ per metus beveik penkis kartus padidino šarvuotų transporto priemonių gamybą, teigia bendrovės pirmininkas Sergejus Čemezovas. Panašiai išaugo ir bepiločių orlaivių gamyba.
„50 kartų padidinome šaunamųjų ginklų ir MLRS (daugkartinio paleidimo raketų sistemų) amunicijos gamybą“, – sakė S. Čemezovas V. Putinui per susitikimą Kremliuje pernai gruodį.
Tačiau daiktų kūrimas tam, kad jie būtų sunaikinti mūšio lauke, nėra kelias į ekonominę sėkmę.
Dauguma Azijos šalių ir toliau bendradarbiauja su Rusija
Nuo 2022 m. vasario mėnesio Vakarų vyriausybės siekia sumažinti Rusijos pajamas iš energijos ir naudingųjų iškasenų eksporto, atimti iš jos technologijas ir finansus ir taip sumažinti jos galimybes kariauti.
Šiame procese jos įvedė sankcijas daugiau nei 15 tūkst. Rusijos subjektų ir asmenų, kaip rodo „Atlantic Council“.
Tačiau sankcijoms reikia laiko, kad jos duotų rezultatų. Vis dar yra daug klientų, kuriems Rusija geriausiai parduoda naftą ir kitas prekes. Didelė dalis Azijos šalių neprisijungė prie sankcijų, o pasak už Rusijos energetikos klausimus atsakingo ministro pirmininko pavaduotojo Aleksandro Novako, Indijai ir Kinijai dabar tenka 90 proc. Rusijos naftos eksporto.
Sankcijų Rusija bando išvengti
Vystantis karui, keitėsi ir Rusijos metodai, kaip išvengti sankcijų.
Bandydamos apriboti Rusijos pelną iš naftos, Didžiojo septyneto (G-7) šalys paskelbė, kad Vakarų laivais galima naudotis tik tada, kai naftos kaina yra mažesnė nei 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį. Taigi Rusija sukūrė naują laivybos tinklą, kad galėtų apeiti apribojimus ir toliau pardavinėti naftą Indijai ir Kinijai.
Pasaulinėms naftos kainoms 2023 m. pabaigoje mažėjant, mažėjo ir Rusijos pajamos, tačiau vien lapkričio mėnesį jos vis tiek sudarė 15,2 mlrd. dolerių (daugiau nei 14 mlrd. eurų).
Sankcijų poveikį stebintis analitinis centras „Atlantic Council“ mano, kad Rusija 71 proc. savo naftos eksporto gabena per augantį laivyną–vaiduoklį, kurio nuosavybės ir registracijos duomenys yra užmaskuoti.
Neskaidri prekybinė laivyba
Vakarų pareigūnai ieško būdų, kaip kovoti su Rusijos bandymu apeiti apribojimus. Spalio mėnesį JAV Iždo departamentas skyrė sankcijas Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotoms bendrovėms už tai, kad jos vežė Rusijos naftą, parduodamą viršijant viršutinę kainos ribą.
Tačiau neskaidriame prekybinės laivybos pasaulyje viską sukontroliuoti yra sudėtinga.
Be to, Atlanto taryba pažymi, kad dauguma Rusijos bankų turi prieigą prie SWIFT – pranešimų siuntimo paslaugos, kuri jungia finansų įstaigas visame pasaulyje – ir gali vykdyti tarptautinius sandorius bei atsiskaityti už tarptautinius mokėjimus. Dėl sankcijų nuo šios platformos buvo atjungti tik kai kurie bankai.
Bando pirkti per tarpines šalis
Analitinis centras taip pat apskaičiavo, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį Rusija per mėnesį importavo kovinių ir dvejopo naudojimo technologijų už daugiau kaip 900 mln. dolerių (beveik 830 mln. eurų).
Neseniai tai pareiškė Jungtinės Karalystės nacionalinė nusikalstamumo agentūra: „Rusija bando įsigyti JK sankcijomis apmokestinamų prekių per tarpines šalis... naudodamasi sudėtingomis tiekimo grandinėmis ir alternatyviais tiekimo keliais, kad įsigytų sankcijomis apmokestinamų produktų“.
Laikraštis „Financial Times“, išanalizavęs oficialius Rusijos duomenis, nustatė, kad uždarius galimybę įsigyti tiksliųjų įrankių iš Vakarų, Rusija dešimteriopai padidino pažangių staklių, vadinamųjų kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC), importą iš Kinijos. Tokius įrankius, kurie gali būti naudojami karinėje pramonėje, taip pat pardavė Taivano ir Pietų Korėjos įmonės, nustatė FT.
Sankcijos ir kelioms Turkijos bendrovėms
Rusija vis drąsiau naudojosi tarpininkais, kurie slėpė galutinę paskirties vietą ir galutinį panaudojimą – nuo rutulinių guolių iki navigacinės įrangos. JAV iždo departamentas stengiasi neatsilikti, sako Christine Abely, knygos „The Russia Sanctions: The Economic Response to Russia’s Invasion of Ukraine“ (angl. „Sankcijos Rusijai: Ekonominis atsakas į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą“) autorė.
Praėjusį mėnesį JAV iždo departamentas pritaikė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms, sankcijos taip pat buvo pritaikytos Kinijos ir JAE bendrovėms.
Tai kruopštus procesas, tačiau jis didina Rusijos išlaidas.
„Sankcijos apribojo Rusijos karinės pramonės prieigą prie sudėtingų technologijų ir Rusija buvo priversta mokėti brangiau už pakaitalus iš kitų rinkų“, – teigiama neseniai paskelbtoje Suomijos banko ataskaitoje. Joje apskaičiuota, kad 2021–2023 m. kiniškų prekių, naudingų Rusijos karinėms pastangoms, kaina padidėjo 78 proc.
Rusijos gyventojai sankcijoms stipriai nesipriešina
Sankcijos atskiriems asmenims, įskaitant jų turto įšaldymą ir prabangių jachtų konfiskavimą, nesukėlė didelio elito pasipriešinimo Kremliui ar net karui, nors keletas oligarchų išreiškė savo nepritarimą (būdami palyginti saugiuose užsienio krantuose).
Mažai ženklų, kad vakarų sankcijos smarkiai paveikė paprastus rusus.
Nors rusams daug sunkiau lankytis Europoje, šimtai tūkstančių jų atostogauja Turkijoje, Egipte ir Tailande. Rusijos kelionių pramonė pranešė, kad per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius įvyko 7 mln. rusų kelionių į užsienį, t. y. 50 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2022 metais.
Prabangos prekių parduotuvėse Maskvoje gausu vakarietiškų prekių, kurių daugelis atkeliauja per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną.
Ilgalaikis poveikis Rusijos biudžetui
Kai kurios sankcijos jau daro poveikį vartotojams. Gruodžio mėnesį Rusijos oro linijų bendrovė „S7“ pranešė, kad apie 20 proc. jos lėktuvų buvo nustota eksploatuoti, nes jų JAV pagamintų variklių negalima suremontuoti, todėl sumažėjo skrydžių ir sumažėjo darbuotojų skaičius.
Europos Komisijos teigimu, sankcijos turės ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai. 2023 m. viduryje paskelbtame vertinime Europos Sąjungos vykdomoji institucija teigė, kad poveikis „laikui bėgant dar labiau sustiprės, nes šios priemonės daro struktūrinį ilgalaikį poveikį Rusijos biudžetui, finansų rinkoms, užsienio investicijoms ir jos pramoninei bei technologinei bazei“.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas Geoffrey Pyattas laikraščiui „Financial Times“ sakė: „Tai yra kažkas, ko turėsime laikytis dar daugelį metų, kol V. Putinas atkakliai tęs šį karą“.
Pasak JAV iždo departamento vyriausiosios sankcijų ekonomistės Rachel Lyngaas, Rusijos vadovai „susiduria su vis skausmingesniais kompromisais, dėl kurių bus aukojamos ilgalaikės perspektyvos – nes nepakankamos investicijos, lėtas produktyvumo augimas ir darbo jėgos trūkumas tik gilės“.
Taigi, nors Rusijai kol kas galbūt pavyko sušvelninti sankcijų poveikį, galiausiai jos lems niūrias ilgalaikes prognozes.
Šviečiasi niūri ateitis
Karo Ukrainoje kaina jau dabar daro didelį poveikį. Tikėtina, kad 2024 m. Rusija kariuomenei skirs stulbinančią 40 proc. savo biudžeto dalį – 8 proc. nacionalinių pajamų.
Dėl to nukentės tokie sektoriai kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, nes daugiau išteklių bus skiriama karo veiksmams.
Suomijos bankas teigia, kad V. Putino propaguojamas ekonomikos augimas vyksta „palyginti žemų technologijų šakose, pavyzdžiui, apdirbtų metalų gamyboje, kur Rusija mažiau priklausoma nuo importo ir todėl mažiau nukenčia nuo Vakarų sankcijų“.
„Dabartinis dėmesys karinei gamybai atitraukė išteklius nuo Rusijos civilinės pramonės, todėl sunkiau pasikliauti šakomis, kurios paprastai sudaro išsivysčiusios ekonomikos pagrindą, užtikrinantį ilgalaikį augimą“.
Tai savo ruožtu paaštrino tokias problemas kaip darbo jėgos trūkumas ir infliacija. Dėl to Rusijos ekonomika perkaista. Oficialiais duomenimis, nedarbas nesiekia 3 proc. – tai rekordiškai mažas procentas posovietinėje Rusijoje.
Daugiau nei dvigubai didėjo palūkanos
Oficialiai infliacija yra apie 7 proc., tačiau Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina gruodžio mėnesį teigė, kad ji vėl didėja, nes ją didina kariams ir jų šeimoms skiriamos išmokos grynaisiais pinigais bei didelė vartojimo kreditų paklausa.
2023 m. rugsėjo mėnesį vartotojų skolinimasis subsidijuojamoms hipotekos paskoloms buvo beveik 50 proc. didesnis nei prieš metus.
Reaguodamas į tai, centrinis bankas vos per šešis mėnesius padidino pagrindinę palūkanų normą nuo 7,5 proc. iki 16 proc. E. Nabiullina sakė, kad Rusijos ekonomika yra tarsi automobilis, bandantis važiuoti per greitai.
„Jis gali važiuoti, gal net per greitai, tačiau neilgai“, – sakė ji.
Trečdalis praėjusį rudenį apklaustų Rusijos įmonių teigė, kad nebegali sau leisti naujų paskolų dėl išaugusių skolinimosi išlaidų. Tuo tarpu vyriausybė didelėms valstybinėms bendrovėms ir vartotojams, norintiems įsigyti nekilnojamojo turto, suteikė milijardų vertės subsidijuojamų paskolų, taip dar labiau padidindama infliaciją.
Šias problemas didina nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kurį sukėlė karo metu patirta žmogiškoji kaina ir dešimčių tūkstančių jaunų specialistų emigracija. Personalo agentūrų duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Rusijos įmonių sunkiai randa ir išlaiko kvalifikuotus darbuotojus. Tai savo ruožtu mažina našumą.
Kiaušinių deficitas
Didelis kiaušinių trūkumas Rusijoje yra viena iš staiga iškreiptos ekonomikos pasekmių. Kiaušinių kaina per metus pakilo 40 proc., todėl socialiniuose tinkluose pasipylė skundai ir vienas memas, kuriame atsiklaupęs vyras vietoj žiedo savo mylimajai siūlo dėžutę kiaušinių. Ji atsisako, sakydama, kad tai per brangu.
Gamintojai nepajėgia finansuoti viščiukų importo, be to, jiems trūksta darbo jėgos, o jų sąnaudos sparčiai auga. Per neseniai metų pabaigoje surengtą spaudos konferenciją V. Putinas buvo paklaustas apie kiaušinių kainas, tačiau pateikė tik miglotus patikinimus, kad ši problema sprendžiama.
Ekonomiką dar labiau iškreipia tai, kad Rusija vis labiau priklauso nuo Kinijos kaip technologijų ir naftos bei dujų pirkėjos. Beveik pusė Rusijos importo šiuo metu yra iš Kinijos. Putinui tai – klestinti partnerystė, o Pekinas gali džiaugtis, kad tai – auganti priklausomybė. Tačiau jei parduodant komponentus Rusijai iškils pavojus patekti į daug didesnes rinkas Vakaruose, Pekinas gali persigalvoti.
Ateityje Rusijos dujų ir naftos eksportas turėtų sumažėti dvigubai
Nepaisant V. Putino pagyrų, Rusijos valstybės pajamos primityviai priklauso nuo žaliavų, ypač naftos. Rusijos vartotojų prekių ženklai nuo Vakarų ir Kinijos atsilieka daugelį metų. Kas, pavyzdžiui, pirktų rusų gamybos nešiojamąjį kompiuterį ar šaldytuvą?
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad per ateinančius septynerius metus Rusijos naftos ir dujų eksportas gali sumažėti 40–50 proc. Todėl Jungtinės Valstijos neseniai paskelbė sankcijas Rusijos suskystintų gamtinių dujų projektui „Arctic LNG-2“, iš esmės įspėdamos visus subjektus, kurie galėtų pirkti ten išgaunamas dujas.
„Sankcijos dėl savo prigimties vargu ar gali pakeisti režimą ar visiškai sutrikdyti Rusijos karinę strategiją“, – CNN sakė C. Abely, tačiau jos gali „pakeisti Rusijos ekonomikos trajektoriją ilgesniu laikotarpiu, apribodamos tiesiogines užsienio investicijas ir darydamos įtaką technologijų plėtrai“.
Sankcijomis siekiama sumažinti Maskvos pajėgumus.
Kol kas Rusija turi pranašumą prieš daug mažesnę Ukrainą – nuo artilerijos sviedinių (o dabar ir bepiločių lėktuvų) gamybos iki darbo jėgos rezervuarų. Geriausia, ką Ukraina gali padaryti (ir tik tol, kol vakarų technologijų vamzdynu tekės dujos), – tai kovoti su Kremliaus karo mašina iki galo, ir tikėtis, kad Rusijos ekonomika sustos greičiau, nei dauguma tikisi.
