„JAV vėl bandė paversti esminiu Ukrainos klausimą, tačiau po mūsų paaiškinimų, <...> tikimės kitą savaitę sulaukti atsakymų į mūsų keliamus konkrečius klausimus“, – aiškino S. Lavrovas, ne sykį užsiminęs, kad Rusijai esminis derybų klausimas yra pateiktų reikalavimų sąrašas.
Sausio 21-ąją Ženevoje vyko JAV ir Rusijos derybos dėl konflikto Rytų Europoje. Amerikiečiai akcentavo Rusijos keliamą karinę eskalaciją regione, o Rusijos pusė reikalauja „saugumo garantijų“ užtikrinimo. Kremlius anksčiau pateikė ultimatyvius reikalavimus NATO atitraukti kariuomenę ir ginkluotę iš Rytų Europos šalių, o taip pat pažadėti nebesiplėsti į Rytus.
„Kai rytų europiečiai, tiek patys lenkai, Baltijos šalys, veržėsi į NATO, mes juk perspėjome Vakarus, kad tai bus klaida, kad tai jokiu būdu nesustiprins NATO saugumo“, – aiškino S. Lavrovas.
Rusijos atstovas pareiškė, kad atsakas į Maskvos „saugumo garantijų“ siūlymą bus pateiktas kitą savaitę.
Rusijos URM: atitraukti pajėgas iki 1997-ųjų lygio
Maskva nori, kad NATO užsienio kariai paliktų Rumuniją ir Bulgariją, keldama saugumo reikalavimus JAV vadovaujamam aljansui, penktadienį prieš Rusijos ir JAV derybas Ženevoje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Rusija nori „užsienio pajėgų, techninės įrangos ir ginklų atitraukimo“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nebuvo NATO narės, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, sakoma ministerijos pranešime, paminint dvi buvusio Varšuvos pakto nares, į NATO įstojusias 2004 metais.
Vakarai kaltina Rusiją pastaraisiais mėnesiais prie sienos su Ukraina sutelkus apie 100 tūkst. karių ir planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
Maskva tai neigia ir savo ruožtu tvirtina, kad tai yra atsakas į stiprėjantį NATO vaidmenį jos įtakos zonoje. Mainais į deeskalavimą Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į rytus, tuo metu NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV daugelį šių reikalavimų vadina nediskutuotinais, o Rusija ne kartą prašė Vašingtono raštu į juos atsakyti.
Rumunijoje rotacijos pagrindu yra dislokuota maždaug 1 tūkst. amerikiečių, 140 italų ir kelios dešimtys lenkų karių.
Bulgarija yra sudariusi susitarimą su JAV dėl iki 5 tūkst. karių rotavimo.
