Vakcinavimo kampanija Rumunijoje prasidėjo su trenksmu – 2021 m. pradžioje ten gyventojai skiepijosi kone sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau šie rodikliai netrukus sumenko. Rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad vos 25 proc. Rumunijos gyventojų yra pilnai pasiskiepiję, o skiepijimai pirmosiomis dozėmis beveik sustojo. Ypač didelis atsilikimas fiksuojamas kaimo vietovėse, pranešė politico.eu.
Tai kelia nemažai nerimo. Nors dabartinis naujų atvejų skaičius išlieka žemas, pastarosiomis savaitėmis jis jau pradėjo didėti. Rumunijos sveikatos apsaugos ministerija perspėja, kad dėl ypač lengvai plintančios delta atmainos, reikia ruoštis dar vienam pacientų antplūdžiui ligoninėse.
Baimindamiesi dar vienos mirtinos bangos, priminsiančios praeitą rudenį ir žiemą, politikai su pagalbos prašymu kreipėsi į Rumunijos stačiatikių bažnyčią. Tačiau iki šiol tikėjimo saugotojai skiepus vertino nevienareikšmiškai, o kai kurie aukšto rango bažnyčios tarnautojai netgi atvirai propagavo vakcinų skepticizmą ir sąmokslo teorijas.
Štai, pavyzdžiui, 70-metis Rumunijos stačiatikių bažnyčios lyderis patriarchas Danielis atsisako viešai kalbėti apie skiepus, nepaisant to, kad nuo COVID-19 mirė net keli jo kolegos, jau nekalbant apie jo paties riziką, kurią kelia garbus patriarcho amžius. Jo atstovas spaudai praeitą savaitę sakė, kad aukšto rango dvasininkas pasitarė su savo gydytoju, ir „jeigu nuspręs pasiskiepyti, Rumunijos patriarchatas apie tai praneš viešai.“
Rumunijos dvasininkai prilygsta influenceriams
Ministro pirmininko pavaduotojas Danas Barna pirmadienį susitiko su patriarchu, kad aptartų dvasininkijos vaidmenį visuomenės skiepijimo kampanijoje. Po susitikimo jis sakė, kad bažnyčios vadovas buvo daug atviresnis nei tikėjosi D. Barna.
Tačiau kalbėdamas su „Politico“ D. Barna pripažino, kad susitikimo rezultatas dar nėra aiškus. „Yra tokia visuomenės dalis, kuri bažnyčiai skiria daug dėmesio, todėl tikiuosi, kad bažnyčia aktyviai įsitrauks į šią kampaniją, padėsiančią mums saugoti mūsų sveikatą“, – sakė jis.
D. Barnos teigimu, šio pirmojo susitikimo tikslas buvo suartinti bažnyčią ir vyriausybę, kad būtų vieningai siunčiama žinia apie vakcinacijos naudą. Nors premjero pavaduotojas nebūtinai buvo patenkintas susitikimo rezultatais, jis sakė, kad tai teikia vilties, kad bažnyčia prisidės prie žmonių skatinimo skiepytis.
„Galvodamas apie nepageidaujamą, bet labai tikėtiną ketvirtąją bangą, tikiuosi, kad bažnyčios indėlis bus labiau matomas ir nuoseklesnis“, – pridūrė politikas.
Jo komentarai puikiai parodo gyvenimo Rumunijoje realybę – apklausos rodo, kad gyventojai jau kurį laiką daug labiau pasitiki bažnyčia, nei kitomis institucijomis.
„Bažnyčia galėjo būti labai stiprus partneris, – sakė Răzvanas Cherechesas, „Babes-Bolyai“ universiteto Sveikatos politikos ir visuomenės sveikatos centro vykdomasis direktorius. – Daugelyje kaimo vietovių, vietos kunigas yra svarbiausias asmuo – vietinis influenceris. Jis galėjo įtikinti ištisas bendruomenes.“
D. Barna ir jo kolegos kreipėsi į bažnyčią, norėdami panaudoti šį statusą kilniam tikslui – skiepijimo skatinimui. Bažnyčios pagalba padėtų vyriausybei, kuri šiuo metu diskutuoja apie daug rimtesnių priemonių įteisinimą, pavyzdžiui, reikalavimą turėti vakcinos pasą, norint apsipirkti prekybos centre, arba prievolę pasiskiepyti visiems sveikatos apsaugos darbuotojams. Tokie sprendimai jau buvo priimti kai kuriose Europos šalyse.
Tačiau Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis išreiškė nenorą žengti šiuo keliu. Jis sakė: „Mes neįveiksime pandemijos diskriminacija.“ Tačiau jis taip pat mano, kad medicinos personalo nesiskiepijimas yra „nepriimtinas“.
Prarado lyderės poziciją
Dramatišką Rumunijos kritimą iš ES vakcinacijos lyderių į antrąją vietą nuo galo galima paaiškinti nesėkminga kampanijos pradžia, sakė R. Cherechesas.
Priešingai nei kitose šalyse, kurios prioretizavo, kas gali gauti skiepą, atsižvelgiant į žmogaus amžių ir riziką sveikatai, Rumunija gana greitai pradėjo skiepyti visus gyventojus. Nors tai reiškė, kad skiepą galėjo gauti visi norintys, šis entuziazmas greitai išblėso, nes „didelė skeptikų masė“ po pirminės vakcinacijos bangos liko nepasiskiepijusi, aiškino R. Cherechesas.
Jo teigimu, daugumos šalių gyventojų laukimas ir entuziazmas buvo didesni, nes jie turėjo sulaukti savo eilės.
Remiantis gegužės mėnesį atlikta „Eurofound“ apklausa, Rumunijoje skeptikai sudaro maždaug 59 proc. populiacijos. Skiepijimosi tempai yra tokie lėti, kad šalies vyriausybė turėjo parduoti 1,17 mln. vakcinos dozių Danijai ir dar 1 mln. Airijai, tuo pat metu uždarydama kelis vakcinavimo centrus.
Šią nesėkmę tik dar labiau išryškina Rumunijos pavyzdinga istorinė skiepijimosi patirtis. Praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje šalyje buvo įvykdyta visuotinė kovos su poliomielitu kampanija, prisijungiant prie viso pasaulio pastangų išnaikinti šią ligą, pasakojo Claudius Crăciunas, politikos dėstytojas Bukarešto Nacionalinėje politikos mokslų ir administravimo mokykloje.
Tačiau nuo to laiko valstybė pasitraukė iš viešųjų paslaugų, kurias tik iš dalies kompensavo labdaringa bažnyčios veikla, aiškino C. Crăciunas. Jis pridūrė, kad nei viena kita Rumunijos institucija neturi tiek įtakos vietiniame lygmenyje, kiek jos turi bažnyčia.
Tačiau problema yra tai, kad bažnyčia savo kunigams suteikia nemažai laisvių, nes jos vadovybė nenori nustatyti griežtos pozicijos, kurios vakcinavimosi klausimu turi laikytis visi dvasininkai.
„Bažnyčia galėjo labai lengvai pakeisti skiepijimosi tendenciją, tačiau ji pati save įspraudė į kampą, pasirinkusi neprimesti savo valdžios kunigams, – sakė C. Crăciunas. – Jos neutrali pozicija skiepijimo atžvilgiu praktiškai prilygsta priešinimuisi skiepams.“
Dėl šios priežasties, D. Barna sakė su patriarchu aptaręs kai kurių kunigų skleistas melagingas naujienas. Bažnyčios lyderis atsakė, kad jis įspėjo šiuos dvasininkus.
D. Barna teigimu, tai parodo, kad bažnyčia privalo turėti griežtesnį požiūrį į dvasininkų skleidžiamą dezinformaciją. „Šiai pandemijai virtus tikra krize, mes pamatėme, kad dalis gyventojų ir toliau tiki, kad skiepuose yra neaiškios kilmės dalių, mikroschemų ar kitokių nesąmonių“, – pridūrė ministro pirmininko pavaduotojas.
Patriarcho atstovai spaudai neatsakė į prašymą pakomentuoti susitikimą su D. Barna.
Politika, kaip ir įprasta
Kai kurie kritikai, tarp jų ir R. Cherechesas, sako, kad vyriausybės atstovai į bažnyčią kreipėsi tik dėl savo pačių padarytų klaidų, įskaitant ir tai, kad didžiąją savo energijos dalį politikai pastaruoju metu skiria vidinėms partijų lyderystės kampanijoms.
R. Cherechesas kaltina vyriausybę, kad jos reakcija yra per lėta, ir sako, kad ji „niekada nebando užmegzti ryšio su bažnyčia“.
Kitose Europos valstybėse pandemija ir klausimai dėl vakcinų yra užgožiami vietos politikos. Bukarešto centro dešiniųjų koalicinei vyriausybei dabar vadovauja Nacionalinė liberalų partija, kurios lyderis, deputatų rūmų vadovas Ludovicas Orbanas, dėl didesnės partijos kontrolės per vidinius rinkimus varžysis su dabartiniu Rumunijos ministru pirmininku Florinu Cîțu. Tikėtina, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti kitą mėnesį.
F. Cîțu atstovas spaudai atsisakė pakomentuoti šią situaciją.
Tuo tarpu taip pat valdančiojoje koalicijoje esanti D. Barna vedama partija „Sąjunga Rumunijai išsaugoti“ irgi įsipainiojo į vidinį varžymąsi dėl lyderystės su partija „PLUS“, su kuria ji susijungė 2020 m. Jai vadovauja europarlamentaras Dacianas Ciolosas, centristinės Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ vadovas. Tiek D Ciolosas, tiek D. Barna pretenduoja į aukščiausią šių susijungusių partijų lyderio poziciją.
Visi šie ginčai skatina politikus vengti bet kokių pasisakymų apie vakcinas, kurie galėtų susilaukti visuomenės pasipriešinimo, sakė R. Cherechesas. „Jiems svarbiausia nesupykdyti žmonių, – aiškino jis. – Politikų asmeniniai interesai jiems yra daug svarbesni už piliečių saugumą.“
Net ir D. Barna pripažįsta, kad artėjantys rinkimai turėjo įtakos vyriausybės darbui.
„Rugsėjo pabaigoje sulauksime atomazgos ir tikiuosi, kad tada galėsime daugiau dėmesio skirti reformoms, nes dauguma jų buvo sustabdytos tiek mums, tiek Nacionalinei liberalų partijai laukiant rinkimų rezultatų“, – sakė D. Barna.
Tačiau ar tai įvyks pakankamai anksti, kad būtų spėta išvengti kito viruso antplūdžio, lieka neaišku.
