Baro savininkas Andrejus, gyvenantis antrame pagal dydį Latvijos mieste – Daugpilyje, gyvena ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis.
„Jie pradėtų ne nuo Rygos, pradėtų nuo to, ką galima legitimuoti. Daugpilis – idealus variantas. Siena arti, praktiškos galimybės, dydis", – sako Jis. Iki sienos su Baltarusija – 30 km, gyventojų – 80 tūkst.
Apie hipotetinį karą su Rusija Latvijos pasienio regionuose stengiamasi nekalbėti, nes ten beveik visi bijo karo. Ne tik dėl to, kad galbūt pirmasis smūgis atitektų jiems, bet ir todėl, kad jie nežino, kiek šioje situacijoje galima pasitikėti savo kaimynais.
„Jeigu mes kalbame apie scenarijų, kad čia bus bandoma atvesti žaliuosius žmogeliukus ir įkurti respubliką, tada, žinoma, viskas bus surežisuota. Klausimas – kur bus pasyvioji dauguma. Žaliųjų žmogeliukų pusėje“, – sako Andrejus.
Ne už Rusiją, bet ir ne už Ukrainą
Visai neseniai Latvijos televizija kartu su „SKDS“ tyrimų centru paskelbė apklausos rezultatus, pagal kuriuos tik 33 proc. Rytų Latvijos (Latgalos) gyventojų palaiko Ukrainą karo veiksmų kontekste. Visoje šalyje šis skaičius dvigubai didesnis – 66 proc. Tai nereiškia, kad Latgaloje žmonės atvirai palaiko Rusijos politiką kitų šalių atžvilgiu. Atviras Rusijos karo veiksmų palaikymas Latvijos gyventojams gali užtraukti atsakomybę. Už karo nusikaltimų pateisinimą gresia atsakomybė, o Latvijos valdžia Rusijos veiksmus Ukrainoje laiko atvira karine agresija.
Latvijos valstybės saugumo departamentas pradėjo septynias bylas dėl viešosios retorikos apie karą Ukrainoje skleidimą. Buvo pradėti procesai pagal straipsnius dėl karo nusikaltimų pateisinimo ir neapykantos kurstymo. Pirmuoju atveju kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, antruoju – iki dešimties. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma sužinoti tikrąjį oficialios Kremliaus politikos gerbėjų skaičių. Apklausos rezultatai yra, bet kiek sąžiningi buvo respondentai, atsižvelgiant į gresiančią atsakomybę, yra didelis klausimas.
„SKDS“ tyrimo centro duomenimis, Rusiją palaiko 11 proc. latgalių, šalies vidurkis siekia 8 proc. Bet Latgaloje balsavusiųjų „nei už Rusiją, nei už Ukrainą“ procentas dvigubai didesnis nei Latvijos vidurkis – atitinkamai 49 ir 22 proc.
Andrejus mano, kad pozicija „už nieką“ iš tikrųjų prilyginama pozicijai „už Putiną“.
„Dabar viskas paaštrėjo, nebegalima būti per vidurį – tu arba vienoje, arba kitoje pusėje. Jei sakai, kad esi prieš karą, tai reiškia, kad esi Putino pusėje. Įsivaizduokime situaciją – Rusija laimės, tada karo nebus. Ir visi, kurie yra prieš karą, sakys: super, karas baigtas“, – sakė jis.
Situaciją apsunkina tai, kad Latgala yra rusiškiausias Latvijos regionas, o tarp rusakalbių, „SKDS“ apklausos duomenimis, Rusijos veiksmų palaikymas yra didesnis nei šalies vidurkis: atitinkamai 21 ir 8 proc.
Daugpilyje rusakalbių skaičius siekia 80 proc. Tai rusiškiausias Latvijos miestas, jame yra rusiška spauda, rusiškos iškabos, restoranuose pirmiausia sakoma „Zdrastvujte!“, o paskui – „Labdien!“. Čia žmonės gyvena visą gyvenimą ir gali nesimokyti latvių kalbos. Tačiau visi, su kuriais BBC korespondentė kalbėjosi šiame regione, sutinka, kad žmonių skirstymas į tuos, kurie palaiko Putiną ir tuos, kurie palaiko Ukrainą, neturi nieko bendro su gimtosios kalbos vartojimu.
„Yra daug latvių, kurie yra dar didesni vatnikai nei rusai“, – tikina Andrejus.
Nacionalinis skandalas
Kadangi susirėmimai, pagrįsti parama vienai iš dviejų kariaujančiųjų šalių viešojoje erdvėje beveik neįmanomi dėl gresiančios atsakomybės, žmonės ginčijasi dėl simbolikos ir Ukrainos pabėgėlių. Didelės batalijos Daugpilyje užvirė dėl prie muzikos mokyklos pakabintos Ukrainos vėliavos. Jei ne atstumas iki sienos, šis incidentas tikriausiai būtų buvęs nepastebėtas. Tačiau tai virto nacionaliniu skandalu, kuriame dalyvavo dvi ministerijos ir nacionalinė žiniasklaida.
Viskas prasidėjo nuo to, kad vietos muzikos mokyklos direktorius Aivaras Broks prie mokyklos iškabino Ukrainos vėliavą. Atsižvelgiant į tai, kad yra tik trys vėliavų stiebai, miesto vėliava buvo nuimta (liko Latvijos ir ES vėliavos). Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga savo ruožtu kreipėsi su raginimu iškelti Ukrainos vėliavą, siekdama parodyti latvių solidarizavimąsi su Ukraina. Savivaldų sąjunga taip pat paragino miestų savivaldybes prie savo pastatų iškelti Ukrainos vėliavas, tačiau Daugpilio miesto taryba vėliavos neturi, o muzikos mokykla turi. Daugpilyje yra tik kelios Ukrainos vėliavos, kai Rygoje jos yra visur.
„Manau, kad visi blaiviai mąstantys žmonės žino, kad Rusija užpuolė Ukrainą, o ne atvirkščiai, būtent todėl mes palaikome Ukrainą", – BBC sakė mokyklos direktorius Aivaras Broks.
Tai sukėlė reakciją socialiniuose tinkluose – kai kuriems miestelėnams pasirodė tiek brangi nuimta Daugpilio vėliava, kad jie susirinko į mitingą, norėdami savavališkai nuimti Ukrainos vėliavą ir grąžinti Daugpilio miesto vėliavą. Į mitingą atėjo apie 50 žmonių ir tai yra daug, kaip miestui, kuriame gyvena 82,6 tūkst. Liudininko užfiksuotame vaizdo įraše girdėti, kad renginyje buvo kalbama ne tik apie geopolitiką, bet ir asmeniškai apie mokyklos direktorių.
Įraše girdėta: „Tai banditų perversmas!"; „Tai užsienio valstybės vėliava. Valstybės, kurioje vyksta karas! Karas vyksta ir Jemene, kodėl aš nematau Jemeno vėliavos? Kodėl nėra Irako vėliavos?", „Kuo tu buvai mokykloje? Stukačiu?"; „Apvyniokite save šiomis vėliavomis ir vaikščiokite su jomis namuose!"
Aivaras Broks mano, kad ekstremistinių nuotaikų mieste kol kas nėra, nes žmonės laukia. Tačiau pareiškimus, kad Rusija yra teisi, jis girdėjo asmeniškai, todėl dabar yra tikras: jei Daugpilyje prasidėtų karas, atsiras ir tie, kurie palaikytų agresorių.
„Manau, miestas yra padalintas į dvi stovyklas – vieni už Putiną, kiti už Ukrainą. Daugelis jų yra Rusijos informaciniame lauke. 20-30 metų žmonės žiūri rusiškus kanalus, pasitiki Putinu. (...) Daugelį žeidžia tai, kad dabar nėra SSRS. Turėjome viltį, kad jų vaikai eis į mokyklą, išmoks latvių kalbą... Bet žiūrime – ir šie vaikai auga tose pačiose šeimose, įsisavina tuos pačius dalykus...“, – sako jis.
Galbūt kalta propaganda?
A. Broks dabar sako, kad bijo dėl savo šeimos. Ukrainos vėliavos nuimti nesiruošia, kadangi šį klausimą sprendžia Kultūros ministerija. Regioninės plėtros ministerija veda pokalbius su Daugpilio savivaldybe, ragindama suvienyti visuomenę Ukrainos palaikymui. Daugpilio meras Andrejus Elksninas socialiniuose tinkluose teigė, kad „laikys ezaminus miesto gyventojams, o ne valdžios atstovams“. Prie savivaldybės vėliava nebuvo pakabinta.
Vadimas yra vietinio teatro aktorius, jis nufilmavo, kas vyko mitinge ir paskelbė vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose. Jis yra rusas, gimė Daugpilyje, 10 metų gyveno Rusijoje. Vadimas į mitingą atvyko palaikyti mokyklos direktorių Broksą. Jis norėjo pamatyti, ar tikrai egzistuoja žmonės, kurie socialiniuose tinkluose rašo prorusiškus komentarus. Jis sako nesitikėjęs, kad jų bus tiek daug.
„Buvo minimi kvaili argumentai... Apie aštuonerius metus, apie tai, kad Jemene vyksta karas. Kartais jie net nekeičia formuluočių – štai kas girdisi iš Solovjovo ir panašių į jį. Tai yra žmonės iš Rusijos televizijos“, – sako jis.
Vadimas nemano, kad parama Putinui yra etninis klausimas. Jis yra rusas ir tuos pačius rusus mato proukrainietiškuose mitinguose. Tačiau, kodėl situacija paaštrėjo būtent „rusiškame“ Daugpilyje, jis negali paaiškinti: „Gal tai propaganda? Kad čia visi nusiramintų, nereikia nieko daryti, jie lyg ir nekenksmingi, bet iki tol, kol neatsiras kažkokia grėsmė. Šią akimirką man sunku pasakyti“.
Ir vėl „aštuoneri metai“
Mitingą prieš vėliavą organizavo vietos aktyvistas Aleksandras Iljinas. Iljinas sako, kad jis priešinasi karui. Bet yra niuansų. Pasak jo, miesto gyventojai yra labai nepatenkinti parama, kurią Latvija teikia Ukrainai. „Esame aklavietėje, ribojamės ir su Rusijos Federacija, ir su Baltarusija. Visi bijo kažkokių pasekmių. Putinas viešai pareiškė, kad kiekvienas, kuris įsikiš į šį konfliktą, bus užpultas ir bus laikomas agresoriumi", sakė jis BBC.
„Ji (Latvijos valstybė) atvirai skelbia, kad Ukrainoje vyksta karas, kad Putinas yra agresorius (...) O jeigu staiga bus įrodyta dar kažkas kito? Taip, žinome, kad yra aukų, tačiau Donbase jau aštuonerius metus miršta žmonės“, – aiškino jis.
Iljinas taip pat mano, kad karinės agresijos Latgaloje atveju prasidės vidinis susirėmimas: „Kažkas pabėgs, kažkas sustiks juos su ramunėlėmis. (...) Visuomenė susiskaldys, prasidės neramumai valstybėje. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į mūsų valstybės vykdomą užsienio politiką, galime prarasti savo suverenitetą“.
Kovodamas su propaganda per pastaruosius dvejus metus Latvijos televizijos reguliuotojas apribojo 68 kanalų, kurių dauguma yra rusiški, transliavimą. Vien nuo karo pradžios iš Latvijos televizijų, daugiausia dėl nacionalinio saugumo, dingo 28 rusiški kanalai. Latvijoje užblokuota 71 interneto svetainė dėl Kremliaus propagandos skleidimo. Draudžiamą turinį retransliuojančioms įmonėms iškelta 14 administracinių bylų.
Kalbant apie retoriką, Latvijos politikų pasisakymai apie vietinius rusakalbius per pirmąją karo savaitę kardinaliai pasikeitė. Vasario 27 Latvijos parlamento narys Aleksandras Kiršteins socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dabar yra tik priverstinė asimiliacija. Jei nepatinka, išeik“.
O jau kovo 1 dieną Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinš pareiškė, kad rusai nėra kalti dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą: „Padauginkime supratimą, kad Ukrainos suvereniteto puolimą įvykdė ne rusakalbiai, ne paprasti Rusijos gyventojai. Padidinkime savo ir jų supratimą apie laisvės ir demokratijos svarbą“.
Spaudos konferencijoje jis pridūrė, kad politikai yra atsakingi už visuomenės vienybę.
„Šiuo metu mūsų visų, ypač einančių atsakingas pareigas – išrinktų politikų, Seimo narių, savivaldybių atstovų – individuali ir bendra pareiga daryti viską, kad mūsų visuomenė būtų vieninga“, – Latvijos nacionalinis transliuotojas citavo premjerą.
Po ministro pirmininko pasisakymo, net latvių nacionalistai perėmė draugišką retoriką. Pavyzdžiui, politikas Janis Dombrava, niekuomet nereiškęs savo simpatijos rusakalbiams, socialiniame tinkle „Twitter“ ragino neatstumti rusakalbių, kurie yra „kartu su Latvija“.
Jei reikės, sako: eisiu ir šaudysiu
Tikriausiai tai yra signalas, kurio rusakalbiai Latvijos gyventojai laukė jau ne pirmus metus. Valerijus gyvena kitame Latgalijos mieste – Rėzeknėje. Jis yra iš mišrios šeimos, pusiau latvis, bet daugiausia kalba rusiškai. Jis mano, kad Latgalos rusų gelbėti nereikėtų – ten yra rusiška žiniasklaida, rusiškas radijas, knygos rusų kalba, tačiau nedraugiška Latvijos politikų retorika, pasak jo, gali kažką išprovokuoti.
„Na, dėl visų tų nacionalistų... Aš manau, kad Putinas čia gali stoti už rusakalbius. Lengvai! Kas galėjo pagalvoti, kad jis įsiverš į Ukrainą. Todėl jie (nacionalistai) taip pat nurimo, iš pradžių norėjo uždaryti rusiškas mokyklas, kad liktų tik latviškos, paskui persigalvojo“, – BBC sakė Valerijus.
Apskritai Latvijos pasienio regionuose rusų kalba yra tokia pat populiari kaip ir latvių kalba. Dauguma vietinių latvių rusiškai kalba beveik be akcento, žiūri rusišką televiziją ir nemato tame jokių problemų. Rėzeknietė Lilija yra latvė, prisipažįsta pasiilgusi programos „Balsas“, labai laukė „Balso: Vaikai“. Bet rusiški kanalai šiuo metu nėra transliuojami.
Tai, kad jai patinka Rusijos televizija, dar nereiškia, kad ji palaiko karą. Priešingai, ji dirba savanore ir padeda rinkti humanitarinę pagalbą, kuri būtų siunčiama į Ukrainą. Ji sako, kad vietos gyventojai viską atsineša patys: elnienos konservų, greitai paruošiamų sriubų, drabužių ir vaistų. Pasak jos, jie visi bijo karo – siena visai arti.
„Nežinau, kam melstis – Dievui ar Vyriausybei. Apima toks nemalonus jausmas. Nenoriu nieko panašaus patirti", – sakė ji.
Kai kurie latgaliai – rusakalbiai – pasirengę ginti savo šalį karinės agresijos atveju. Antonas yra latvis, tiksliau, latgalietis, gyvena septyni kilometrai nuo sienos su Baltarusija, Kraslavos mieste. Rusiškai kalba be akcento, bet nemėgsta Rusijos vėliavėlių ant vietinių automobilių, mano, kad Rusijos pulti niekas nesiruošė. O jei kažkas tai padarytų, eitų ginti.
„Jei jie puls rusus, mes ginsime rusus, jei jie puls latvius... tada... Nežinau, aš pats latvis. Mano žmona baltarusė. Bet man čia nereikia Rusijos. Jeigu kažkas man pasakytų – imk ginklą ir šaudyk į okupantus, aš eičiau ir šaudyčiau. Nors aš gerbiu penktąjį Dievo įsakymą – nežudyk. Bet jei mus puls, mes apsiginsime“, – BBC sako Antonas.
Atskira istorija – Ukrainos pabėgėliai. Apie devynis tūkstančius Ukrainos pabėgėlių kreipėsi į Latvijos civilinės saugos komisiją, apie trys tūkstančius gavo humanitarines vizas. Kai kurie gyvena apgyvendinimo centruose, kiti – pas draugus ir giminaičius. Daugpilio savivalda apgyvendino daugiau nei šimtą žmonių.
Miestiečiai ne visada būna patenkinti. Pavyzdžiui, mitingo prieš Ukrainos vėliavą organizatorius Aleksandras Iljinas mano, kad ukrainiečiai Europoje nedirbs, o gyvens iš pašalpų.
Bet pačios Ukrainietės Daša ir Alena, BBC pasakojo apie gyvenimą rūsiuose, keliavimą perpildytuose autobusuose, nakvynes apgyvendinimo centruose ir Ukrainoje likusias šeimas. Daša nori likti Latvijoje, ji anksčiau čia lankėsi. Alena nori grįžti namo. Jos iš Daugpilio išvyko į Rygą ieškotis darbo.
