Anot jos, sistemomis būtų geriau apsaugotas Ukrainos dangus ir taip sprendžiamas jau humanitariniu tapęs klausimas.
„Ir, žinoma, kas mus domina, ko mes tikimės daugiau gauti, tai oro gynybos sistemų. Oro gynyba mums yra klausimas numeris vienas, ypač tokių sistemų kaip „Patriot“ teikimas“, – interviu BNS sakė O. Kondratiuk.
Balandį Kyjivas pareiškė, kad jam labai reikia dar septynių „Patriot“ oro gynybos sistemų, kurios padėtų atremti niokojančias Rusijos atakas. Nuo to laiko Vokietija, Rumunija ir Italija pasiūlė tik tris pažangias oro gynybos sistemas.
Pranešama, kad Jungtinės Valstijos (JAV) šiuo metu svarsto galimybę paskelbti apie sprendimą skirti dar vieną „Patriot“ sistemą Kyjivui, o Nyderlandų vadovaujama iniciatyva surinkti lėšų dar vienai gali duoti rezultatų.
O. Kondratiuk taip pat teigė besitikinti, jog susitikime bus svarstoma galimybė Ukrainos dangų dengti iš kaimyninių šalių.
„Tomis pajėgomis, kuriomis disponuoja mūsų kaimynės, kad galėtume dalinai uždengti dangų virš Ukrainos, pavyzdžiui, Lenkija galėtų uždegti vakarų arba šiaurės vakarų Ukrainos dangų“, – kalbėjo Ukrainos parlamento vicepirmininkė.
Kitos interviu temos:
* Ukrainos narystė NATO.
* Vakarų ginkluotės naudojimas Rusijos teritorijoje.
* Vengrijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) ir to įtaka Ukrainos stojimo deryboms.
* Rinkimų JAV reikšmė.
– Atsižvelgiant į tai, jog kol kas NATO nėra bendro sutarimo dėl Ukrainos ateities Aljanse, koks priartinimo prie jo sprendimas tenkintų Ukrainą?
– Na, iš tiesų mes stovime dabar ant labai svarbių įvykių slenksčio, ypač kai kalbame apie NATO susitikimą, kuris vyks Vašingtone. Mes visiškai suvokiame, kad politinio pakvietimo kol kas negausime, nors mes ir esame pasiruošę tam, mes įvykdėme visus reikalavimus, kas liečia įstatymus ir kariuomenės paruošimą pagal NATO standartą.
Mums labai svarbu pasinaudoti šita galimybe apjungti visas demokratines valstybes tam, kad būtų sukurtas karinis Ukrainos palaikymas. Taip pat mes tikimės papildomos finansinės pagalbos (…). Ir, žinoma, kas mus domina, ko mes tikimės daugiau gauti, tai oro gynybos sistemų. Oro gynyba mums yra klausimas numeris vienas, ypač tokių sistemų kaip „Patriot“ teikimas.
Tai yra mums itin svarbu, ypač po tokio įvykio kaip šiandien (pirmadienį – BNS), kai Kyjivą apšaudė apie 40 raketų. Tai buvo pats didžiausias apšaudymas Kyjive šiais metais. Per jį nukentėjo ir (...) pati moderniausia vaikų ligoninė Ukrainoje „Ochmatdyt“. (...) Mes jau kalbame, kad tų oro gynybos sistemų turėjimas yra net ne karinis, tai labiau humanitarinis klausimas.
Mums labai sunku paaiškinti mūsų žmonėms, kad kariuomenė, kuri demonstruoja patį geriausią pasirengimą pagal NATO standartus, kol kas jos kažkodėl negali priimti į NATO. Nes susidaro toks įspūdis, kad jeigu mes nesame NATO narė, tai, vadinasi, mus galima apšaudyti ir apšaudyti kiekvieną dieną. Mes gi negalime skirtis iš kitų valstybių, kurios yra NATO valstybės, vien dėl to, kad mes neįstojome į NATO savo laiku.
Mes norime, kad visi turėtų tą omenyje, kad mums reikia turėti atsakingą ir sąžiningą pokalbį tam, kad mes suprastumėme, kas vyksta ir kad mes turime visi prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta Europoje. Mes dabar gyvename nuo vieno summito iki kito summito. Žinoma, mes labai tikimės, kad sekančiame summite, kuris vyks Hagoje, mes jau gausime politinį pakvietimą.
– Ką atsakytumėte tiems kurie mano, kad kalbėti apie Ukrainos stojimą į NATO artimiausiu metu yra rizikinga?
– Tiesiog atvykti į Ukrainą ir pasižiūrėti, kas vyksta Ukrainoje.
– Grįžtant prie oro gynybos sistemų. Minėjote, kad tai yra vienas iš svarbių dalykų, kuriuos Ukraina nori užsitikrinti NATO viršūnių susitikime. Ar tikitės ilgalaikių sprendimų, užtikrinančių tiek karinę, tiek finansinę pagalbą?
– Pirmiausia, aš norėčiau pabrėžti, kad mes esame labai dėkingi už visą pagalbą ir paramą, kurią mes gauname iš Vakarų valstybių, tai – ekonominė, karinė pagalba. Atkreipiame dėmesį į oro gynybos sistemų turėjimą, nes noriu pasakyti, kad 70 proc. visos energetikos sistemos rusai jau dabar sunaikino. Kas liečia oro gynybos sistemų turėjimą, jų palaikymą amunicija, raketomis, aš esu tiesiog tikra, kad mes šiame summite šitą užtvirtinsime.
Vilniuje kalbėjome su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei Lenkijos Senato pirmininke Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska) apie tai, ar būtų įmanoma, kad mes, valstybės kaimynės galėtumėme bent iš dalies uždengti dangų virš Ukrainos. Tomis pajėgomis, kuriomis disponuoja mūsų kaimynės, kad galėtume dalinai uždengti dangų virš Ukrainos, pavyzdžiui, Lenkija galėtų uždegti vakarų arba šiaurės vakarų Ukrainos dangų.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad būtent dangaus uždarymą virš Ukrainos mes nagrinėjame kaip humanitarinį klausimą, nes tai lemia Ukrainos žmonių išgyvenimą. Ir jeigu būtų tas sutikimas, kad mūsų kaimynės galėtų iš dalies uždengti dangų, pavyzdžiui, virš vakarų Ukrainos, tai tada mes tokias sistemas kaip „Patriot“ galėtume iš ten perdislokuoti į Ukrainos pietus. Į tas teritorijas, kurios labiausiai kenčia nuo raketų ar kitų smūgių, kuriuos dabar į mus meta Rusija.
– Kokio atsakymo į šį klausimą sulaukėte iš Seimo pirmininkės bei Lenkijos Senato vadovės? V. Čmilyte-Nielsen išvyko į Vašingtoną, kur susitiks su NATO valstybių parlamentų pirmininkais. Ar ji patikino, jog šį klausimą iškels?
– Mes kreipiamės su tokiu prašymu. (...). Aš labai tikiuosi, kad NATO šalių parlamentų vadovai dar iki summito apsvarstys tą klausimą. Tame summite dalyvaus ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, aš manau, kad tą diskusiją jis pratęs. Mes šia tema viešai kalbamės jau ne pirmą kartą, aš manau, kad ji atsidurs darbotvarkėje.
– Kokį prašymą turėtumėte Lietuvos žmonėms ir politikams? Ar tikitės, kad Lietuva į Ukrainos teritoriją atsiųs instruktorius apmokyti vietos pajėgas?
– Labai sunku dar kažko prašyti iš Lietuvos papildomai, kad ji dar kažką padarytų, nes ji ir taip pakankamai daug daro ir mes Lietuvą visą laiką rodome kaip pavyzdį kitom valstybėms. Kas liečia Lietuvos biudžeto, kuris yra skiriamas gynybai, dalį, (...) Lietuva skyrė daugiau negu 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mes kalbėjome, kad ir kitos valstybes galėtų skirti nuo 2,5 iki 3 proc. BVP amunicijai ir karinei apsaugai. Aš manau, kad tai yra pagrindinis praktinis klausimas visoms Europos NATO valstybėms – padidinti BVP procentą, kuris yra skiriamas gynybai.
Minint Lietuvos valstybingumo dienąm į Vilnių buvo atvykęs Estijos prezidentas Alaras Karisas. Jis irgi paminėjo, kad Estija skirs iki 3 proc. nuo BVP saugumui didinti. Tai demonstruoja supratimą, kad Rusija ir toliau liks vienu iš pagrindinių pavojų. Mes Lietuvos irgi prašėme, kad Lietuva ir inicijuotų tokį pokalbį, ir prašytumėme, kad kitos valstybės sektų tokiu pat pavyzdžiu. Ta pozicija turėtų būti bendra visoms valstybėms, kad būtų žiūrima ir nagrinėjama, kaip užbaigti tą karą, kurį pradėjo Rusija.
Žinoma, Lietuva yra aktyvi ir dronų koalicijos, išminavimo koalicijos dalyvė. Tai mes žinome ir prašome instruktažo iš Lietuvos pusės. Aš manau, kad Ukrainos ir Lietuvos gynybos ministrai, kurie bus Vašingtone, turės atskirą susitikimą, kur aptarinės tą klausimą.
– Grįžtant prie NATO viršūnių susitikimo. Kokios svarbos būtų bendras Aljanso sprendimas leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginkluotę Rusijos teritorijoje?
– Žinoma, tai ir mūsų pagrindinė užduotis – įtikinti mūsų partnerius ir sąjungininkus, kad jie bandydami vesti sutaikymo, taikos politiką, netaikytų tokios praktikos (draudimo smūgiuoti taikiniams Rusijoje – BNS). Mes norime pabrėžti, kad Ukraina nori ir tikisi taikos, sąžiningos ir tos tikros taikos, o ne pataikavimo.
Mes ilgą laiką prašėme ginkluotės ir kai tu prašai ginkluotės, tai faktas, kad ji turi būti naudojama pagal paskirtį (...). Nuo pradžių mes prašėme amunicijos, po to mes prašėme naikintuvų F-16, dabar mes ir prašome, kad būtų suteikta tokia galimybė, kuria galėtume užtikrinti tą sąžiningumą. Mes pabrėžėme, kad mes galėtumėm naudoti šitą ginkluotę išskirtinai taikantis į Rusijos karinius objektus.
– Užsiminėte apie vadinamą taikos politiką. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neseniai buvo Ukrainoje, Rusijoje, dabar yra Kinijoje su vadinama „Taikos misija 3.0“. Kokiomis sąlygomis Ukraina būtų pasirengusi pradėti taikos derybas su Rusija? Kitas klausimas, grįžtant prie Europos Sąjungos (ES) stojimo derybų, kiek įtakos, jūsų nuomone, deryboms gali turėti Vengrijos pirmininkavimas?
– (...) Mes matome, kad visi Europos lyderiai paneigia tai, kad jis gali kalbėtis ir kalba visos Europos vardu. Žinoma, tai yra išskirtinai jo asmeninė pozicija. Jis buvo Ukrainoje ir savo vizito metu jis sakė, kad jis daro tą vizitą kaip pirmininkaujantis, kaip valstybė, kuri pirmininkauja dabar ES Tarybai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti, kad Ukraina turi savo labai aiškų taikos planą. Tai tas taikos planas, kuris susidaro iš dešimties punktų. Apie šį taikos planą buvo pareikšta pirmajame taikos summite, kuris vyko Šveicarijoje ir kurį palaikė visos demokratinės valstybės. Mums buvo labai svarbu, kad prie jo prisijungė labai daug šalių iš Globalių Pietų. Pirmasis punktas, nuo kurio prasideda bet kokios taikos derybos, tai yra išvesti visas Rusijos kariuomenės pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
Kitas punktas, su kuriuo, beje, sutinka ir Kinija, tai yra dėl teritorijos suvereniteto, kuris yra užtvirtintas Jungtinių Tautų (JT). Mums būtent tai ir svarbu, kad mes laikytumėmės savo suverenumo ir mūsų teritorijų vientisumo. Dabar užduotis yra pasodinti Rusiją prie derybų stalo ir mes tikimės, kad kai bus surengtas antrasis taikos summitas, kad būtų tai įmanoma padaryti būtent pagal JT nuostatas.
– JAV rudenį vyks rinkimai. Ar manote, kad jei Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taps prezidentu, JAV nustos tiekti karinę paramą Ukrainai?
– Aš manau, kad visas pasaulis stebi situaciją, visoms šalims tai yra irgi labai aktualus klausimas, (...) rinkimai visą laiką yra rinkimai. Aš noriu pabrėžti, kad Ukraina turi palaikymą iš abiejų JAV partijų. Mes dirbame ir su demokratais, ir su respublikonais. (...). Politinės jėgos kaip ir Kongrese, taip ir JAV Senate pasakė, jog nepaisant to, kokie bus rinkimų rezultatai, politinis palaikymas bus išsaugotas. Susitarimas dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, kuris buvo pasirašytas tarp JAV ir Ukrainos, bei apima humanitarinius, karinius, socialinius aspektus, be abejo, liudija apie tai, kad nepaisant koks bus rezultatas, bet tas palaikymas ir toliau bus.
Tuo labiau, kad 70 proc. JAV visuomenės tiesiog reikalauja tolimesnio Ukrainos palaikymo ir to, kad būtų pasiekta taika Ukrainoje, Ukrainos pergalė.
– Pastaruoju metu NATO valstybės susidūrė su tai, ką Aljansas vadina kenkėjiška Rusijos veikla. Kaip tokie veiksmai nurodomi dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis. Kaip Lietuva ir Ukraina gali bendradarbiauti, kad užkirstų kelią tolesnėms Rusijos destabilizacijos pastangoms?
– Visų pirma, Rusija skiria milžiniškas išlaidas dezinformacijai ir feikams. Didelis dėmesys yra skiriamas Europai, nes dabar yra rinkimų laikas, (...) bet Lietuvoje mes matome tą įvairiapusį palaikymą, nesvarbu kaip pasibaigs rinkimai. Kalbant apie dezinformaciją ir Europoje platinamus feikus, jie sako, jog visi sunkumai, taip pat ir finansiniai, su kuriais europiečiai dabar susiduria, yra dėl to, kad Ukrainoje vyksta karas. Tai yra netiesa. Tiesa yra, kad visi tie sunkumai yra būtent dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą.
Mes matėme ir Prancūziją, kur tik ką baigėsi rinkimai, matome, kiek buvo tas precedentas suformuotas, sukurtas, kiek jis galėjo būti pavojingas. Ypač, jeigu mes žiūrime į tai, kas vyksta Europoje. Ir kalbant apie tą pačią Vengriją, žinome, kad mes visą laiką turime laikyti ranką ant pulso, nuolat keistis ta informacija, kad žinotume, kaip mes galėtume reaguoti. Žinoma, Ukrainoje euroatlantinė integracija lieka klausimas numeris vienas. Bet mes turime turėti omenyje, kad mes ir Ukrainoje turime dirbti, kad šalyje nebūtų tokių jėgų, kurios galėtų prieiti prie valdžios. (...).
Jūs minėjote, kad Vengrija dabar pirmininkaus ES pusę metų. Mes turėtumėme tuos puse metų išnaudoti tam, kad mes galėtumėme dar kartą visą savo įstatyminę bazę privesti prie ES, nors mes, kaip Ukrainos parlamentas, iš savo pusės praktiškai viską padarėme, kad galėtume reikiamus teisės aktus priimti. Mes koncentruosimės toliau. Mes turime labai didelių ekonominių klausimų bloką, tai mes koncentruosimės spręsti būtent tuos visus ekonominių santykių klausimus.
Bet po Vengrijos, kaip žinome, pirmininkaus Lenkija. Mes labai daug tikimės būtent iš to pirmininkavimo. Po Lenkijos eina Danijos pirmininkavimas, o svarbiausia, kad 2027 metais pirmininkaus Lietuva. Mes turime labai ambicingą planą, kad kai Lietuva pirmininkaus ES 2027-aisiais, tai mes būtent tada ir gausime pilnavertį pakvietimą į ES. Manau, kad ir Lietuvai, ir mums tai bus visiška pergalė, kalbant ir apie tolesnę ES plėtrą. Tada mes galėtumėme, kaip čia pasakius, pastatyti tokį šauktuką. Tai yra tas šauktukas, kuriuo mes galėtumėme pasakyti, kad mes tikrai įgyvendinome savo užduotį, kurios labiausiai reikalavo Ukrainos tauta.
– Dėkoju už pokalbį.
