Svarbiausi įvykiai:
23:38 | V. Orbanas laiške ES lyderiams papasakojo apie savo kelionę į Maskvą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė laišką ES lyderiams, kuriame trumpai nupasakojo neskelbtą savo kelionę į Maskvą. Laiške, su kuriuos Briuselyje susipažino agentūra dpa, jis išdėstė Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrį į karą prieš Ukrainą. Be kita ko, čia teigiama, kad Rusija dalyvaus tik tokiose taikos derybose, kuriose dalyvaus ir Ukraina. V. Putinas esą taip pat turi planą, kaip po karo galėtų atrodyti Europos saugumo architektūra. Tačiau šio plano detalių Vengrijos premjeras nenurodė.
Laiške V. Orbanas, be to, pritaria Maskvos požiūriui į karą Ukrainoje. Šiuo metu yra šansas pasiekti paliaubas, tačiau jei nepavyktų užkirsti kelio konflikto paaštrėjimui, per ateinančius du mėnesius tapsime dramatiškesnių nei iki šiol nuostolių liudininkai, rašoma laiške. Laikas esą yra lemiamas veiksnys.
V. Orbanas laiške, datuotame praėjusia savaite, taip pat teigia, jog rusai mano, kad laikas yra ne Ukrainos, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų pusėje.
Be to, laiške, kuris adresuotas ES Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui bei išsiųstas ir ES šalių lyderiams, V. Orbanas pateikia nerealiai aukštus Rusijos vertimus apie žuvusių ir sužeistų ukrainiečių skaičių.
V. Orbanas penktadienį netikėtai atvyko į Maskvą – ir dėl to sulaukė aiškios ES kritikos. Vengrija liepos 1 d. perėmė pirmininkavimą ES.
V. Putinas, įvardydamas savo sąlygas karui nutraukti, ne kartą pabrėžė, kad geriau joms pritarti greitai, kol padėtis Ukrainoje dar labiau nepablogėjo.
Iš tikrųjų gyvenimas Ukrainos miestuose dėl besitęsiančių rusų atakų prieš energetikos sistemą pablogėjo. Tačiau fronte Rusija, patirdama didelių nuostolių, rytuose ir pietuose tik labai lėtai juda į priekį.
22:56 | „Spiegel“: B. Pistorius prašo papildomų milijardų paramai Ukrainai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, leidinio „Spiegel“ informacija, šiems metams prašo papildomai 4 mlrd. eurų tolesniam ginklų tiekimui Ukrainai. 7 mlrd. eurų, kurie šių metų biudžete buvo numatyti paramai Kyjivui, esą arba beveik išnaudoti, arba pagal sutartis įsipareigoti skirti.
Antrajam pusmečiui naujoms ginklų siuntoms likę tik apie 200 000 eurų, rašo „Spiegel“. Dėl to B. Pistorius paprašė finansų ministro Christiano Lindnerio papildomų lėšų – 4 mlrd. eurų. Šiuos pinigus gynybos ministras nori panaudoti tam, kad Ukraina gautų daugiau amunicijos, skubiai reikalingų atsarginių dalių ir galbūt daugiau tankų „Leopard 1A“.
22:25 | L. Kasčiūnas: Vašingtone bus nukeltas Ukrainos kvietimo į NATO klausimas
Ukrainos kvietimo į Aljansą klausimas NATO viršūnių susitikime Vašingtone bus nukeltas, LRT televizijai teigė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kaip praneša LRT, ministras tikino, kad negalima Rusijai siųsti žinios, jog ši turi neformalią veto teisę dėl NATO plėtros, o viršūnių susitikimo Vašingtone dokumentuose turi būti pažymėta, kad pereinama prie naujo gynybos planavimo su atgrasymo principu.
Jo teigimu, šie darbai susiję su pajėgumų plėtra, siekiu užpildyti trūkumus, pavyzdžiui, susijusius su oro gynyba, tolimojo ir vidutinio nuotolio smūgių galimybes.
„Tikimės, kad tai bus atspindėta baigiamajame dokumente. Dabartinėmis žiniomis, tie dalykai jau įkelti ir apginti“, – LRT televizijai sakė ministras.
L. Kasčiūno teigimu, NATO viršūnių susitikimo dokumentuose bus paminėta, kad NATO turi būti pasiruošusi ir tokiems greitos reakcijos scenarijams, kai yra ne tik išankstinis ilgalaikis pajėgų telkimas, bet taip pat gali būti greitų sprendimų.
„Taip pat kinetinis, hibridinis variantas iki 5 straipsnio, koks čia NATO atsakas. Apie tai irgi turime kalbėti – nuo įvairių diversijų NATO šalyse. Rusija turi sumokėti savo kainą“, – teigė ministras.
22:04 | „Politico“: NATO pakvietimo laukianti Ukraina kuria „supaprastintą“ Aljanso versiją
Ukraina negaus kvietimo įstoti į NATO nei per Vašingtono viršūnių susitikimą, nei artimiausiu metu. Tačiau Ukraina kuria savo gynybos sąjungininkų tinklą, kuris, kaip tikisi Kyjivas, suteiks šaliai tam tikro saugumo nuo Rusijos.
Apie tai rašo „Politico“.
Leidinys rašo, kad Ukraina su savo sąjungininkėmis pasirašė 20 dvišalių saugumo susitarimų. Jos apima specialias nuostatas dėl ilgalaikės karinės ir finansinės pagalbos bei mokymų Ukrainos kariams, taip pat ginklų tiekimo, bet ne dėl užsienio karių dislokavimo į frontą Ukrainoje.
21:22 | Per rusų pajėgų puolimą Zaporižios srityje nukentėjo du žmonės
Rusijos pajėgos antradienį atakavo Vilniansko miestelį Ukrainos Zaporižios srityje. Regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas tinkle „Telegram“ pranešė, kad nukentėjo du vyrai. Jų sužalojimai vidutinio sunkumo.
„Pelenai ir griuvėsiai šimtuose kvadratinių metrų. Sunaikintos didžiausios miestelio įmonės. Apgadintos civilių gyvenamosios patalpos“, – rašė I. Fiodorovas. Jis paskelbė ir sugriovimų nuotraukų.
20:59 | Po smūgio Kyjivo vaikų ligoninei Rusija sulaukė JT Saugumo Tarybos pasmerkimo
Po intensyvių Rusijos atakų Ukrainoje, pareikalavusių aukų Kyjivo vaikų ligoninėje, JT Saugumo Tarybos narės griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus.
„Šiandien esame čia, nes Rusija, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, šiuo metu pirmininkaujanti Saugumo Tarybai, atakavo vaikų ligoninę – ir man per nugarą bėga šiurpas, kai tariu šį sakinį“, – skubiai sušauktame Tarybos posėdyje Niujorke sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield. Rusija liepą rotacijos principu pirmininkauja Tarybai.
Britų ambasadorė Barbara Woodward pridūrė, kad Rusijos elgesys yra „gėda Saugumo Tarybai ir ypač – pirmininkaujančiai šaliai“. Prancūzijos atstovas Nicolas de Rivière kalbėjo apie „dar vieną įrašą karo nusikaltimų sąraše“, už kurį Rusija turi būti patraukta atsakomybėn.
Kinijos ambasadoriaus pavaduotojas Geng Shuangas kalbėjo atsargiau ir nekritikavo Pekino partnerės Maskvos, tačiau taip pat pasiuntė signalą Rusijai: mūšiai pastaruoju metu, deja, nenurimo, „o suintensyvėjo“, sakė jis. Vis būta žiaurių atakų, pareikalavusių aukų. Kinija esą dėl to labai sunerimusi.
Užpultos vaikų ligoninės gydytojas Volodymyras Žovniras taip pat kalbėjo posėdyje ir smūgio ir sprogimo klinikoje momentą apibūdino kaip „tikrą pragarą“.
Per ataką pirmadienį ligoninė buvo smarkiai apgadinta. Oficialiais duomenimis, žuvo mažiausiai du suaugusieji, įskaitant gydytoją. 32 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – 8 vaikai.
20:40 | Kremlius raketos smūgį vaikų ligoninei pavadino Kyjivo viešųjų ryšių akcija
Kremlius atmetė Rusijos atsakomybę dėl raketos smūgio vaikų ligoninei Kyjive. „Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.
Per ataką pirmadienį ligoninė buvo smarkiai apgadinta. Oficialiais duomenimis, žuvo mažiausiai du suaugusieji, įskaitant gydytoją. 32 žmonės buvo sužeistu, tarp jų – 8 vaikai.
Rusija reguliariai apšaudo Ukrainos miestus dronais ir raketomis, o tokios atakos pareikalauja ir civilių aukų. Po daug aukų nusinešusių atakų Rusija neretai tvirtina, kad į civilinį objektą pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.
D. Peskovas dabar šiame kontekste skundėsi, kad Vakarai nenori girdėti tokių Rusijos teiginių.
Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, jog „labai tikėtina“, kad vaikų ligoninė Kyjive nukentėjo nuo „tiesioginio smūgio“, kai į ją pataikė „Rusijos Federacijos paleista“ raketa.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovės Danielle Bell teigimu, dar būtina atlikti nuodugnesnį šio incidento tyrimą, tačiau filmuotoje medžiagoje „matyti, kaip ginklas pataiko tiesiai į ligoninę“, – Ženevoje kalbėdama su žurnalistais pasakė ji.
20:12 | Švedija prašo NATO skirti daugiau dėmesio Kinijai, kad būtų galima užsitikrinti JAV paramą
Švedija antradienį paragino NATO skirti daugiau dėmesio Kinijai, kad būtų galima užsitikrinti Jungtinių Valstijų paramą.
Toks raginimas nuskambėjo po to, kai kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas garsiai sukritikavo Aljansą.
Atvykęs į Vašingtoną dalyvauti jubiliejiniame 75-ajame NATO viršūnių susitikime, naujausios Aljanso narės aukščiausias diplomatas pareiškė, kad NATO be JAV būtų „neįsivaizduojama“ ir stokotų patikimumo.
„Jei norite, kad jūsų partneris galvotų apie dalykus, kurie, jūsų manymu, yra problema, turite pademonstruoti įsipareigojimą jų problemoms, o Amerikos žmonėms dėl akivaizdžių priežasčių labiau rūpi ne Rusijos, o Kinijos keliama grėsmė“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas.
Pasak jo, Azija „taip pat turėtų būti pripažinta NATO rūpesčių ir galvos skausmų dalimi“.
Eksprezidentas D. Trumpas, kuris siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus, yra ne kartą pavadinęs NATO nesąžininga našta Jungtinėms Valstijoms, o kai kurie jo patarėjai tvirtina, kad Ukraina atitraukia dėmesį nuo didesnių iššūkių, kuriuos kelia Kinija.
Dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas yra paraginęs NATO skirti didesnį dėmesį Azijai ir į Vašingtone rengiamą viršūnių susitikimą pakvietė Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos lyderius.
Anksčiau antradienį Kinija užsipuolė NATO – šios šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas apkaltino Aljansą naudojantis „Kinija kaip dingstimi judėti į Rytus, į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, bei kurstyti įtampą regione“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš viršūnių susitikimą dar kartą apkaltino Kiniją remiant Rusijos karą Ukrainoje.
19:50 | V. Zelenskis paskelbė, kad atvyko į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad atvyko į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime.
Jis sakė, kad susitikimo metu prašys sąjungininkų daugiau oro gynybos sistemų, naikintuvų ir papildomų saugumo garantijų.
„Mes darome ir padarysime viską, kad Rusijos teroristai pralaimėtų“, – pridūrė V. Zelenskis.
19:28 | Per didelio masto Rusijos raketų ataką Ukrainoje žuvo 42 žmonės
Liepos 8 d. per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą žuvo 42 žmonės, įskaitant keturis vaikus. Gelbėjimo operacija tęsiasi.
Tai pranešė Ukrainos nacionalinė policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
Atakų vietose dirba policininkai ir gelbėtojai.
„Vakar vienas iš Rusijos kariuomenės taikinių buvo vaikų gydymo įstaiga „Okhmatdyt“, kurioje buvo gydomi vaikai iš visos Ukrainos. Per Rusijos kariuomenės ataką žuvo du suaugusieji: gydytojas ir gydymo įstaigos lankytojas, dar 30 žmonių buvo sužeista, įskaitant 10 vaikų“, – sakoma išplatintame pranešime.
Sostinės Ševčenkivskio rajone Rusijos teroristai taip pat smogė į daugiabutį, buvo visiškai sunaikintas pastato įėjimas. Nuolaužos pražudė 12 gyventojų, įskaitant keturis 8-14 metų vaikus, o dar 25 žmonės buvo sužeisti. Kyjivo Dniprovskio rajone per raketų ataką prieš medicinos centrą žuvo devyni žmonės, dar aštuoni patyrė sužalojimų.
Nuo Rusijos atakų Dnipro ir Kryvyj Riho miestuose taip pat nukentėjo įmonės, daugiaaukštis gyvenamasis namas ir degalinė – 11 žmonių žuvo, o 69 buvo sužeisti. Dnipre buvo sunaikintas daugiaaukštis pastatas ir autoservisas.
Per pastarąsias 24 val. per Rusijos apšaudymą iš viso buvo sužeista 190 žmonių ir buvo apgadinti 323 objektai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, liepos 8 d. rytą įsibrovėliai rusai į Ukrainą paleido 40 įvairaus tipo raketų.
19:10 | „Kerštas bus amžinas": Ukrainoje rusų raketos pražudė 10-metį su mama ir sese
Ukrainoje per liepos 8 dienos masinę Rusijos raketų ataką žuvo 10-metis berniukas Maksimas su sese Anastasija, bei jų mama Zorijana.
Apie tai skelbia leidinys UNIAN, remdamasis Ukrainos karatė federacija.
Skelbiama, kad berniukas su mama ir sese išpuolio metu buvo namuose, kai juos pražudė Rusijos raketa.
Berniukui buvo vos 10 metų, sesuo – 9-metė, o mama Zorijana – 40-ies.
„Nuoširdi užuojauta tėvui, čempionų klubui, kuriame treniravosi Maksimas, ir jo treneriui Vladimirui Bojevui“, – rašoma federacijos pranešime.
Treneris V. Bojevas emocingai sureagavo apie auklėtinio netektį.
„Rusijos teroristai nužudė mūsų mažąjį čempioną Maksimą. Neužtenka neapykantos. Kerštas bus amžinas", – rašė jis.
18:32 | Rusija per vakarykštes atakas galėjo bandyti naują taktiką
Rusija per pirmadienį Ukrainoje surengtus raketų smūgius, anot pranešimo, galėjo naudoti naują taktiką, kad padidintų tokių atakų serijų žalą.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas po liepos 8 d. atakų sakė, kad rusų sparnuotosios raketos ir raketos skrido „labai žemame“ aukštyje, rašo JAV Karo studijų institutas. Šiais duomenimis, Ukrainos oro gynybinės pajėgos kai kuriais atvejais mėgino numušti sparnuotąsias raketas, skriejusias tik 50 metrų virš žemės.
Ukrainos oro gynybai praeityje pavyko numušti daug tam tikrų tipų sparnuotųjų raketų, ypač senesnio „Kh-101“ tipo. J. Ihnatas teigė manantis, jog tai, kad rusų pajėgos leidžia skrieti raketas tokiame mažame aukštyje, rodo, kad Rusijos kariuomenė galėjo pakeisti savo taktiką. Žala infrastruktūrai esą gali būti padidinta, kai oro gynybai praktiškai nepaliekama laiko reaguoti.
Liepos 8 d. per Rusijos raketų atakas prieš Ukrainą žuvo 42 žmonės.
18:16 | Net trečdalis rusų sutinka, kad prieš Ukrainą būtų panaudotas branduolinis ginklas
Trečdalis rusų apklausoje sutiktų su branduolinio ginklo panaudojimu Ukrainoje, skelbiama naujausioje „Levada Centr“ apklausoje.
Tiesa, tik 10 proc. iš jų „visiškai“ palaikytų tokį Rusijos valdžios sprendimą, o dar 24 proc. tai vadina „labiau tikslinga negu netikslinga“ priemone.
18:03 | O. Scholzas prieš NATO viršūnių susitikimą: remsime Ukrainą tiek, kiek reikės
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vyksta į NATO viršūnių susitikimą su pasiryžimu toliau remti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
Gerai ir teisinga, kad transatlantinis Aljansas padeda Ukrainai jos gynybinėje kovoje su Rusija, sakė jis antradienį Berlyne prieš išskrisdamas į JAV. „Ir gerai, jog paramą pastarosiomis dienomis dar kartą sustiprinome, siųsdami žinią, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – kalbėjo kancleris.
Žurnalistų paklaustas, ar jam nekelia nerimo tai , kad 81-erių JAV prezidentui Joe Bidenui tris dienas truksiantis viršūnių susitikimas gali būti per sunkus, O. Scholzas sakė: „Ne, tokio nerimo nėra“. Iš daugelio savo pokalbių su J. Bidenu jis žinąs, „kad jis kartu su mumis labai gerai ir labai kruopščiai pasiruošė šiam viršūnių susitikimui“.
Kancleris pridūrė, kad „šiuo požiūriu, tai bus labai sėkmingas viršūnių susitikimas“.
Iki ketvirtadienio truksiančiame 32 šalių lyderių susitikime bus paminėtos 75-osios NATO gyvavimo metines. Tačiau pagrindinė tema bus tolesnė parama Ukrainai.
O. Scholzas kaltino Rusiją, kad ši „visiškai klasikine imperialistine maniera“ mėgina aneksuoti dalį savo kaimynės ar net visą šalį. Tam NATO esą turi pasipriešinti. Tam svarbi ir finansinė parama Ukrainai, sakė O. Scholzas, paminėdamas G7 šalių sprendimą. „Kalbame apie 50 mlrd. dolerių, kurie bus paimti iš nenumatyto pelno ir skirti Ukrainai“, – kalbėjo O. Scholzas, turėdamas omenyje pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, kurios bus perduotos Ukrainai.
Tai yra „aiškus solidarumo ženklas, o taip pat žinia Rusijos prezidentui, jog jis neturėtų tikėtis, kad parama Ukrainai sumažės“, – pabrėžė kancleris. Jis patvirtino, kad Vokietija laikysis NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
O. Scholzas taip pat akcentavo, kad Ukrainai dabar ypač reikia oro gynybos priemonių. Jis paragino kitas NATO šalis pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir skirti daugiau sistemų. Federalinė vyriausybė neseniai perdavė Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“.
17:47 | JT pareigūnė: taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas
Viena Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė antradienį pareiškė, kad taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas.
Taip ji kalbėjo skubos tvarka sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje, inicijuotame po kruvinų Rusijos smūgių Ukrainoje.
„Tyčinis išpuolių nukreipimas prieš saugomą ligoninę yra karo nusikaltimas, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo Joyce Msuya, laikinai einanti humanitarinių reikalų sekretoriaus pavaduotojos pareigas.
„Šie incidentai yra dalis didelį susirūpinimą keliančio sisteminių išpuolių, kuriais daroma žala sveikatos priežiūros ir kitai civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje, modelio“, – sakė ji.
JT Saugumo Tarybos posėdis surengtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu.
V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį Maskva paleido beveik 40 raketų į įvairius šalies miestus. Iš viso žuvo 42 žmonės, įskaitant keturis vaikus, ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Antradienį Kyjivo pareigūnai paskelbė gedulo dieną, o gelbėtojai baigė paskutinius atakos padarinių likvidavimo darbus didžiausios Ukrainos vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ teritorijoje.
Anksčiau antradienį JT pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog į vaikų ligoninę tiesiogiai pataikė Rusijos raketa.
JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell teigė, kad reikia išsamesnio tyrimo. Tačiau žurnalistams Ženevoje ji pareiškė, kad viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip raketa pataiko į ligoninę.
17:22 | Jaudinantis Elenos pasakojimas – su sūneliu tik per plauką liko gyvi
Liepos 8 dieną Rusija raketomis atakavo įvairius Ukrainos miestus, tarp okupantų taikinių buvo ir vaikų ligoninė Kyjive. Viso per ataką žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar apie 200 – sužeisti. Ataką prieš vaikų ligoninę išgyvenusi Elena sako, kad ji ir jos 3-metis sūnus tik per plauką liko gyvi.
Elena leidiniui „Bild“, kurį cituoja UNIAN, teigė, kad ji su savo sūnumi per išpuolį buvo penktame aukšte, todėl pabėgti į kiemą nebuvo galimybių. Išgirdusi sprogimus ji suprato, kad reikia slėptis patalpoje, kurią dengia kuo daugiau sienų.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „Jaudinantis Elenos pasakojimas – su sūneliu tik per plauką liko gyvi per rusų išpuolį: „Stengiuosi atleisti, nors atleisti neįmanoma““
16:28 | JT Saugumo Taryba surengs skubų posėdį dėl rusų išpuolio prieš vaikų ligoninę Kyjive
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį surengs skubų posėdį dėl Ukrainos po Rusijos smūgio vaikų ligoninei Kyjive, pranešė organizacijos atstovas spaudai.
JT generalinio sekretoriaus atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) sakė, kad sesija prasidės 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku. Ji rengiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu.
V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį Maskva paleido beveik 40 raketų į įvairius šalies miestus. Iš viso žuvo 42 žmonės, įskaitant keturis vaikus, ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Antradienį Kyjivo pareigūnai paskelbė gedulo dieną, o gelbėtojai vykdė paskutinius atakos padarinių likvidavimo darbus didžiausios Ukrainos vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ teritorijoje.
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas inicijavo skubų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgio civilinei infrastruktūrai.
Antradienį JT pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog į vaikų ligoninę tiesiogiai pataikė Rusijos raketa.
JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell teigė, kad reikia išsamesnio tyrimo. Tačiau žurnalistams Ženevoje ji pareiškė, kad viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip raketa pataiko į ligoninę.
16:00 | Ukrainos dronas pataikė į naftos produktų gamyklą Kurske, kilo gaisras
Ukrainiečių dronas atakavo naftos produktų gamyklos pastotę Sudžoje, kilo gaisras, skelbiama „Astra“. Nė vienas įmonės darbuotojas nenukentėjo, sakė Kursko srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Sujansko rajone dronas atakavo degalinę – tuomet buvo sužeistas lengvojo automobilio vairuotojas, Zaolesenkos kaime dronas apgadino automobilį ir degalinės patalpas, buvo sužeistas vietos gyventojas.
15:13 | Heraščenka: Putinas rodo jėgą, siekia pažeminti Vakarus, sulaužyti sistemą ir sukurti naują su Indija ir Kinija
Po vakarykščio beprasmiško ir itin žiauraus Rusijos išpuolio Kyjive, kuomet buvo atakuotos vaikų ligoninės, situaciją paaiškino Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka. Jo teigimu, V. Putinas siekia pademonstruoti nebaudžiamą jėgą ir nori pradėti tartis su Indija bei Kinija dėl „naujos pasaulio tvarkos“.
14:43 | JAV: NATO gali aptarti leidimą Lenkijai numušinėti rusų raketas Ukrainoje
Jungtinių Valstijų valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris susitikime su žurnalistais pareiškė, kad NATO per viršūnių susitikimą gali aptarti leidimą Lenkijai numušinėti rusų raketas Ukrainoje. Apie tai rašo „RBK-Ukraina“.
Antradienį Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos ministras Donaldas Tuskas pasirašė saugumo susitarimą, kuriame taip pat numatyta galimybė perimti Rusijos raketas ir dronus.
Komentuodamas galimybę perimti Rusijos oro taikinius, D. Tuskas sakė, kad Lenkijai reikia „nedviprasmiško bendradarbiavimo NATO“, nes tam reikia bendros Aljanso atsakomybės.
M. Milleris savo ruožtu sakė, kad per NATO viršūnių susitikimą galima aptarti šį klausimą, jei „jis (D. Tuskas – red. past.) to norės“.
„Nežinau apie jokius JAV ar NATO politikos pokyčius, kurie galėtų būti paskelbti šiandien, tačiau akivaizdu, kad kai NATO narė nori iškelti politinį klausimą, ji turi galimybę tai padaryti ir aptarti jį su kitų valstybių vadovais“, – sakė M. Milleris.
14:18 | Rusija teigia Rytų Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą
Rusijos pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė dar vieną kaimą, antradienį pareiškė gynybos ministerija.
Kaip tvirtinama ministerijos ataskaitoje, Rusijos daliniai „išlaisvino Jasnobrodovkos gyvenvietę“.
Šis kaimas yra išsidėstęs netoli rusų kontroliuojamo Donecko miesto.
Po kelis mėnesius trukusios pato situacijos Maskva šiais metais užėmė dešimtis gyvenviečių Rytų Ukrainoje, kur Kyjivą pradėjo veikti žmogiškųjų išteklių ir amunicijos stygius.
13:36 | Rusų išpuolio prieš vaikų ligoninę liudininkas: gydytojas savo kūnu nuo sprogimo apsaugojo vaiką
Antradienį pasaulio dėmesį prikaustė kruvinas Rusijos pajėgų išpuolis Ukrainoje. Rusai nusitaikė į Kyjive esančią vaikų ligoninę „Ochmatdyt“, taip pat kitus šalies miestus – Dniprą, Kryvyj Rihą. Ligoninėje išpuolio metu dirbęs gydytojas Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ papasakojo, ką išgyveno.
13:09 | CNN: NATO siunčia svarbų signalą Kyjivui ir Maskvai – aiškėja Ukrainos likimas Aljanse
NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikato projekte Ukrainos kelias į Aljansą apibrėžiamas kaip „negrįžtamas“. Apie tai pirmadienį CNN pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai.
12:41 | Po susitikimo su Putinu – Orbano laiškas ES valstybių vadovams: papasakojo, ką galvoja Maskva
Rusijos tiriamasis projektas „Sistema“, remdamasis šaltiniais tarp Europos pareigūnų, praneša, kad Vengrijos ministras pirmininkas parašė neviešą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui ir Europos Sąjungos valstybių narių vadovams. Jame jis išdėstė savo vizitų Ukrainoje ir Rusijoje rezultatus.
Liepos 5 d. V. Orbanas atsiuntė laišką, kuriame paaiškino, kad vyko į Kyjivą ir Maskvą „išsiaiškinti šalių pozicijų“. Pasak V. Orbano, Maskva mano, kad laikas yra jų pusėje. V. Putinas nekalbėjo apie Rusijos okupacinės kariuomenės nuostolius, tačiau patikino, kad Ukraina kas mėnesį esą praranda apie 40–50 tūkst. karių.
„Rusijos prezidentą nustebino tai, kad Ukrainos prezidentas atmetė laikinas paliaubas. Pasak Rusijos prezidento, jie pasirengę svarstyti bet kokį pasiūlymą dėl paliaubų, kuris netarnautų slaptam Ukrainos pajėgų perdislokavimui ir pergrupavimui“, – rašoma laiške.
Šie V. Orbano žodžiai yra ištikimi Kremliaus propagandinei linijai, pagal kurią Maskva nuolat viešai deklaruoja esanti pasiruošusi deryboms su Kyjivu, tačiau tik pagal savo sąlygas – reikalaudama Ukrainos kapituliavimo. Rusija atsisako derėtis su Ukraina pagal Ukrainos, kurį prašo patraukti rusų karius iš jos teritorijos, sąlygas.
Vengrijos premjeras rašo, kad ir Kyjivas, ir Maskva pasirengę deryboms tik tuo atveju, jei jose dalyvaus abi pusės. V. Orbanas paragino Europą „imtis iniciatyvos“, nes Jungtinėse Valstijose dabar visi užsiėmę pasirengimu prezidento rinkimams.
„Jei nesugebėsime suvaldyti ar sustabdyti šio proceso, per ateinančius du mėnesius fronto linijose tapsime dramatiškų nuostolių ir karinių įvykių liudininkais kaip niekada anksčiau“, – pridūrė jis.
11:59 | Kyjive iš rusų raketos sugriauto pastato griuvėsių ištraukti vaiko palaikai
Iš daugiabučio pastato, kuris buvo sugriautas per rusų raketų ataką, griuvėsių Kyjive buvo ištraukti dingusiu be žinios laikyto berniuko palaikai, antradienį pranešė miesto civilinės gynybos tarnyba.
Per triuškinamus Rusijos antskrydžius Kyjive pirmadienį žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant vaikus, dar 117 asmenų buvo sužeista.
11:32 | Kremlius: „su didžiausiu dėmesiu“ stebėsime NATO viršūnių susitikimą
Antradienį Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebės Vašingtone prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pasaulio lyderiai.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Maskva „su didžiausiu dėmesiu“ stebės “retoriką per derybas ir sprendimus, kurie bus priimti ir išdėstyti popieriuje“.
D. Peskovas sakė, kad NATO „yra aljansas, laikantis Rusiją prieše, priešininke“. NATO „nuolat deklaruoja tikslą pasiekti Rusijos strateginį pralaimėjimą mūšio lauke“ ir „tiesiogiai dalyvauja Ukrainos konflikte Ukrainos pusėje“, pridūrė jis.
11:10 | Rusijos ambasada Prahoje aptaškyta „krauju“
Po išvakarėse rusų surengto masinio Ukrainos apšaudymo raketomis, antradienį Rusijos ambasados Prahoje pastatas buvo aptaškytas kraujo spalvos skysčiu.
Vaizdo įraše matyti du asmenys – vyras ir moteris, – ant pakylos ir stalo priešais įėjimą į Rusijos ambasadą išpilantys du kibirus raudono skysčio. Socialiniame tinkle parašyta, kad kibiruose buvo pomidorų padažas.
Donáška kečupu pro teroristy s @TerezaHofova pic.twitter.com/yTnH2DxM31
— Pérák (@prazskyperak) July 8, 2024
10:45 | Griežta JAV reakcija į Rusijos smūgį vaikų ligoninei: pasiuntė ypatingą žinutę Putinui
Baltieji rūmai pasmerkė Rusijos smūgius Kyjivo vaikų ligoninei „Ochmatdyt“ ir pažadėjo šią savaitę pasiųsti labai griežtus signalus ir žinutes Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
10:00 | JAV: Vengrijos premjero vizitas Pekine nenaudingas siekiant taikos Ukrainoje
Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Pekine aptarti karo Ukrainoje ir pridūrė, kad šis susitikimas neatrodo davęs naudos.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad ši kelionė „tikrai neatrodo produktyvi, kalbant apie bandymus padaryti ką nors Ukrainoje“. Pasak atstovo, tai kelia susirūpinimą.
09:34 | NATO lyderiai renkasi į viršūnių susitikimą Vašingtone
NATO vadovai antradienį renkasi į Vašingtone rengiamą viršūnių susitikimą, kurio tikslas – pademonstruoti ryžtą Rusijos agresijos akivaizdoje ir paremti Ukrainą.
08:47 | Masinė ataka prieš Rusiją – ukrainiečiai smogė dešimtimis dronų, Rostove ir Volgograde – dideli gaisrai
Antradienio naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė masinę dronų ataką prieš Rusiją. Rostovo srities Gubernatorius Vasilijus Golubevas „Telegram“ rašė apie dešimtis atmuštų dronų.
„Masinė bepiločių orlaivių ataka Rostovo srityje prasidėjo apie 2 val. nakties. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino ir nuslopino kelias dešimtis taikinių įvairiose regiono vietovėse“, – rašė V. Golubevas.
Jis patikslino, kad dėl oro atakos Rodionovo-Nesvyto rajone užsidegė du elektros pastotės transformatoriai.
„Rostove prie Dono, bepiločio orlaivio nuolaužų kritimo vietoje, užsidegė sausa augmenija, gaisras buvo operatyviai užgesintas“, – tvirtino V. Golubevas.
„Telegram“ kanalas „Astra“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas gaisras Rostovo srities Generalskės kaime esančioje pastotėje.
Naktį dronai atakavo ir Volgogrado sritį. Dėl krintančių bepiločių orlaivių nuolaužų kilo gaisrai elektros stotyje ir naftos bazėje, skelbia gubernatorius Bočarovas. Gaisras jau užgesintas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir Ukrainos valdžios institucijos šios informacijos kol kas nekomentavo.
08:25 | Juodojoje jūroje dislokuotas vienas raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų karo laivas
Antradienį 6.00 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuotas vienas priešų karo laivas, ginkluotas raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintis paleisti iki keturių raketų salvę.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Azovo jūroje dislokuoti trys priešų karo laivai, tačiau raketnešių tarp jų nėra.
Viduržemio jūroje budi du priešų karo laivai, ginkluoti 24 raketomis „Kalibr“.
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo Dmytro Pletenčiuko teigimu, priešų atakų iš Juodosios jūros grėsmė vis dar egzistuoja.
07:52 | Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sunaikino 38 Ukrainos dronus
Naktį Rusijos pajėgos pasienio regionuose sunaikino 38 Ukrainos bepiločius orlaivius, antradienį pranešė Maskvos gynybos ministerija.
„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė tris dronus virš Belgorodo srities, septynis virš Kursko srities, du virš Voronežo srities, 21 virš Rostovo srities ir penkis virš Astrachanės srities“, – sakoma ministerijos pranešime.
07:30 | Po rusų atakų Ukrainoje žūčių skaičius išaugo iki 37
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį, be kitų objektų, buvo smogta vaikų ligoninei Kyjive, žuvo mažiausiai 37 žmonės, apie 200 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
07:00 | Gubernatorius: per Ukrainos smūgius pasienio regione žuvo 4 žmonės
Per ukrainiečių smūgius Rusijos Belgorodo srityje pastarąją parą žuvo mažiausiai keturi žmonės, antradienį paskelbė šio pasienio regiono gubernatorius.
„Belgorodo sričiai tai buvo labai neramios, sunkios 24 valandos. Keturi žmonės žuvo, 20 buvo sužeisti, 17 [jų] lieka medicinos įstaigose, dviejų iš jų būklė sunki“, – platformoje „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.
patinka:nayeon abcd
širdelė:red velvet cosmic
juokutis:gidle klaxon