Nors Rusija nėra pasirengusi plačiam konfliktui su NATO, tačiau po 6 mėnesių gali būti pasirengusi pulti vieną iš Baltijos šalių.
Neseniai Rusijos pusėje, priešais Estiją, buvo pastatyti du milžiniški ekranai, kuriuose turėjo būti transliuojamas gegužės 9 d. Raudonojoje aikštėje vyksiantis paradas, skirtas Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimui.
Būgnų garsai ir žygiuojančių Rusijos kareivių vaizdai neabejotinai sukels nerimą Estijoje, kurią 1940 m. aneksavo Josifas Stalinas, o nuo 1944 m. iki 1991 m. okupavo Sovietų Sąjunga.
Provokacijos yra įprastas reiškinys. Rusija visame regione trukdo GPS signalams, trikdo oro eismą ir paieškos bei gelbėjimo operacijas.
Praėjusiais metais Rusijos pasienio apsaugos pareigūnai pašalino Narvos upėje esančius plūdurus, žyminčius sieną. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kas matoma palydovinėse nuotraukose. Nors Rusijos bazės prie Estijos ir Suomijos sienų yra beveik tuščios, nes kariai ir įranga buvo išsiųsti į Ukrainą, vyksta nauji statybos darbai.
Rusija turi didelių planų
Ji siekia išplėsti savo ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. aktyvių karių, palyginti su maždaug 1,3 mln. rugsėjo mėn.
2023 m. šalis paskelbė apie naujo dalinio, 44-ojo armijos korpuso, sukūrimą Karelijoje, prie Suomijos sienos. Pirmasis 44-ojo korpuso dalinys praėjusiais metais buvo sumuštas Ukrainoje.
Rusija taip pat plečia keletą brigadų į didesnius divizionus. Visa tai užtruks kelerius metus, tačiau, jei Rusijai pavyks, Lietuvos žvalgybos tarnyba pažymi, kad ji padidins karių, įrangos ir ginklų skaičių vakariniame fronte 30–50 proc.
„2024 m.“, kaip pažymėta neseniai paskelbtoje Danijos žvalgybos ataskaitoje, Rusijos perginklavimas „pasikeitė iš rekonstrukcijos į intensyvų karinį stiprinimą“. Tikslas – sugebėti „kovoti lygiomis sąlygomis su NATO pajėgomis“.
Kai kurie teigia, kad Rusija neišvengiamai puls
„Klausimas tik kada jie pradės kitą karą“, – praėjusiais metais teigė Kaja Kallas, tuometinė Estijos ministrė pirmininkė (dabar ji yra ES užsienio politikos vadovė).
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kovo mėnesį atkreipė dėmesį į Rusijos spartų perginklavimą. „Kiek tikėtina, kad šiandieninė Rusija sustos prie Ukrainos?“ – klausė jis.
Žvalgybos analitikai grėsmes vertina pagal du kintamuosius: ketinimus ir pajėgumus. Šiuo metu nėra konkrečių žvalgybos duomenų, kad Rusija ketina pulti NATO, tačiau ketinimai yra nepastovūs.
Savo viešose kalbose . Putinas savo karą dėl Ukrainos užkariavimo pateisino keliais būdais: būtinybe ginti rusakalbius Donbase, būtinybe „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą bei būtinybe sulaikyti tariamai priešišką NATO.
2022 m. vasario mėn., karo išvakarėse, V. Putinas apkaltino Vladimirą Leniną Rusijos imperijos suardymu, netiesiogiai abejodamas ne tik buvusių sovietinių valstybių, tokių kaip Ukraina, bet ir tų, kurios kadaise buvo imperijos dalis, pvz., Suomijos, suverenumu.
Tačiau V. Putinui karas gali būti ne tiek susijęs su išorės grėsmėmis, kiek su jo valdymo pratęsimu ir bandymu jį įteisinti.
Karo pradžioje nedaug rusų tikėjo Kremliaus teiginiais, kad Rusijai gresia Vakarų grėsmė. Nuo tada šis požiūris tapo plačiau priimtinas, ne tik dėl to, kad V. Putino propagandą sustiprino kai kurių Vakarų šalių retorika, kaltinanti visus rusus dėl karo. Tai atitolino tuos, kurie iš pradžių buvo palankiai nusiteikę Ukrainos ir Vakarų atžvilgiu.
Be to, Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai pablogino Rusijos padėtį NATO šiaurėje.
Rusijos gebėjimas kariauti labai priklauso nuo karo pobūdžio. „Vidutinės trukmės laikotarpiu Rusija greičiausiai nesugebės sukaupti pajėgumų, reikalingų didelio masto konvenciniam karui su NATO“, – pripažįsta Lietuvos gynybos žvalgybos tarnyba.
Ir priduria: „Tačiau Rusija gali išplėtoti karinius pajėgumus, pakankamus ribotai karinei operacijai prieš vieną ar kelias NATO šalis.“
Danijos žvalgyba kalba panašiai: Rusijai prireiktų penkerių metų, kad ji būtų pasirengusi dideliam karui (be Amerikos dalyvavimo).
Tačiau jai prireiktų tik dvejų metų, kad pasirengtų „regioniniam karui“ prieš kelias Baltijos jūros regiono valstybes, ir vos šešių mėnesių, kad galėtų kariauti prieš vieną kaimyninę valstybę.
„Ginkluotas išpuolis“ prieš Baltijos valstybes yra įmanomas
„Rusija ateinančiais metais palaipsniui taps labiau linkusi naudoti karinę jėgą, kad darytų spaudimą NATO kaip visumai arba atskiroms NATO šalims“, teigia Danijos žvalgyba.
Tai galėtų būti palyginti nedideli incidentai, pavyzdžiui, neapgalvotas sprendimas trukdyti JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos žvalgybos lėktuvams.
Tačiau tai galėtų būti ir ambicingesni bandymai destabilizuoti Rusijos laikomas periferines teritorijas, pavyzdžiui, Norvegijos Svalbardo salą, kur NATO sąjungininkams gali būti sunkiau laiku susitarti dėl atsako.
Prognozuoti ateities karus visada yra sudėtinga. Šaltojo karo metais Amerika ir Sovietų Sąjunga nuolat klaidingai suprato viena kitos ketinimus ir pajėgumus.
1991 m. CŽA išleistame esė rinkinyje „Watching the Bear“ buvęs CŽA analitikas Raymondas Garthoffas apmąstė 1950-ųjų, 1960-ųjų, o vėliau ir 1970-ųjų bei 1980-ųjų tendenciją „priskirti puolamuosius ketinimus didėjančioms Sovietų strateginėms puolimo pajėgoms“.
Tuo tarpu Švedijos žvalgybos tarnyba teigia, kad didelio karo prie Švedijos tikimybė išlieka maža. Tačiau ji įspėja, kad „ginkluotas išpuolis“ prieš Baltijos valstybes ar NATO laivus yra visiškai įmanomas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Diversinės grupės užiminės strateginius obkjektus, pranešinės mūsų karių koordinates.
