Praėjusią savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Europos Komisija į JAV vykstančius darbuotojus aprūpina vienkartiniais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais.
Didėjant geopolitinei įtampai, „Euronews“ apžvelgė, kokiomis technologinėmis priemonėmis ir interneto platformomis gali naudotis Europos politikai, o kurios yra įtrauktos į „juodąjį sąrašą“.
ES pareigūnams buvo primygtinai rekomenduojama pašalinti „TikTok“ programėlę
Dar 2023 m. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba uždraudė „TikTok“ naudoti ES pareigūnų tarnybiniuose įrenginiuose.
Šiuo principu pasekė ir įvairios ES agentūros, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, ES diplomatinę tarnybą, ES biudžeto priežiūros instituciją, Europos regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.
Jie atkreipė dėmesį į pavojų institucijų kibernetinio saugumo infrastruktūrai, žinučių privatumui ir duomenų perdavimui, kaltindami Kinijos vyriausybę neskelbtinų ir itin svarbių duomenų rinkimu.
Europos Parlamento nariams ir jų darbuotojams taip pat buvo „primygtinai rekomenduojama“ pašalinti programėlę iš savo asmeninių įrenginių.
„TikTok“ ne kartą neigė šiuos teiginius ir gynė savo nepriklausomumą, nepaisant 2017 m. priimto įstatymo, pagal kurį visos Kinijos bendrovės, įskaitant tarptautines patronuojamąsias įmones, privalo „remti, padėti ir bendradarbiauti“ su nacionaline žvalgyba.
Tariamas Rusijos kišimasis į 2024 m. Rumunijos prezidento rinkimų pirmąjį turą dar labiau sudrumstė vandenį dėl programėlės ateities, o Europos Komisija gruodžio mėn. oficialiai pradėjo programėlės tyrimą dėl galimų Skaitmeninių paslaugų įstatymo (SSA) pažeidimų.
Kritikos sulaukė ir „Telegram“
Šiuo metu ES nedraudžiama naudotis rusiškų žinučių platinimo programėle „Telegram“, tačiau ji sulaukė kritikos dėl to, kad joje neužkertamas kelias tokiems nusikaltimams kaip sukčiavimas, prekyba narkotikais, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmo skatinimas.
Jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Pavelas Durovas praėjusiais metais net buvo suimtas, o po to paleistas į laisvę prižiūrint teismui.
Tuo metu Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, buvęs Nyderlandų gynybos ministerijos kibernetinio saugumo vadovas ir Europos Parlamento Pramonės ir prekybos komitetų narys, teigė, kad programėlės naudojimas kelia abejonių.
„Manau, kad „Telegram“ yra nesaugi programėlė dėl to, kad ją sukūrė žmonės iš Rusijos. „Telegram“ turi saugių pokalbių šifravimo raktus, o tai reiškia, kad Rusijos valstybė gali turėti prieigą prie jų. Tai kelia nerimą“, – sakė jis.
B. Groothuisas pridūrė, kad „valstybės tarnautojams, ministrams ar aukšto rango politikams nebūtų protinga turėti tokias programėles savo asmeniniuose telefonuose“.
Tarp šalių, kurios įvedė apribojimus „Telegram“ naudojimui, yra Šveicarija, kur uždrausta ja naudotis kariuomenei, ir Nyderlandai, kur Amsterdamo miesto administracijos valstybės tarnautojai nebegali ja naudotis dėl dezinformacijos plitimo, kibernetinių grėsmių ir prekybos narkotikais augimo.
Europos Komisijos posėdžiuose uždrausta naudoti dirbtinio intelekto įrankius
Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija paskelbė gaires, kuriomis uždraudė naudoti vadinamuosius dirbtinio intelekto agentus nuotoliniu būdu vykstančiuose posėdžiuose.
„DI agentai“ – tai kompiuterinės programos, kurios, mokydamosi iš duomenų ir sąveikaudamos su kitomis programomis, gali savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti užduotis. Jos gali įrašyti posėdį bei daryti užrašus.
Kelios bendrovės, pavyzdžiui, „Microsoft“, „OpenAI“, „Mistral AI“ arba „Perplexity“, siūlo kurti dirbtinio intelekto agentus, ir nors šiuo metu jiems netaikomas konkretus reglamentavimas, tačiau jų modeliai turi atitikti DI įstatymo reikalavimus.
Europos Komisijai, kuri atsisakė komentuoti šį klausimą, vis dar neaišku, ar (ir kaip) šie dirbtinio intelekto agentai kelia grėsmę saugumui.
ES pareigūnams uždrausta naudotis „Huawei“ telefonais, skirtais darbo reikalams
Dėl neseniai kilusio „Huawei“ bendrovės skandalo, kai su Kinijos telekomunikacijų milžine susijusiame korupcijos tyrime kaltinimai pareikšti penkiems asmenims, kuriuos Belgijos prokurorai įtaria papirkinėjus ES teisės aktų leidėjus, daugiausiai dėmesio skirta jos įrenginių naudojimui.
Dar 2018 m. tuometinis ES už technologijas atsakingas Komisijos narys Andrus Ansipas įspėjo dėl „Huawei“ įdiegtų „galinių durų“ po to, kai vykdant tyrimą dėl įtariamo bankų sukčiavimo buvo suimtas vienas iš bendrovės vadovų.
„Turime nerimauti dėl šios bendrovės“, – sakė A. Ansipas.
Dėl to Komisija parengė 5G saugumo politiką, kurioje valstybės narės raginamos įvairinti 5G tiekėjus ir uždrausti jiems dalyvauti kuriant ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Pati Komisija pareiškė, kad planuoja uždrausti naudoti šią įrangą savo vidaus telekomunikacijose, o ES pareigūnams neleista naudotis „Huawei“ telefonais, skirtais darbo reikalams.
Valstybinėms institucijoms uždrausta naudotis „Facebook“ puslapiais
Draudimas naudotis „Facebook“ puslapiais valstybinėms institucijoms anksčiau iškilo dėl tebesitęsiančių abejonių dėl ES ir JAV duomenų perdavimo saugumo.
2021 m. Vokietijos federalinė privatumo priežiūros tarnyba (BfDI) įspėjo valstybės pareigūnus nenaudoti „Facebook“ puslapių, teigdama, kad technologijų milžinės praktika neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Praėjusiais metais Nyderlandų duomenų apsaugos institucija patarė šalies vyriausybei nesinaudoti „Facebook“ puslapiais, nes valstybinės institucijos turi „sugebėti užtikrinti, kad naudotojų duomenų tvarkymas atitinka įstatymus“.
Europos politikai pasitraukė iš Musko valdomos platformos „X“
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose, buvo pranešta, kad šimtai tūkstančių nepatenkintų vartotojų, įskaitant ir Europos politikus, pasitraukė iš Elono Musko valdomos „X“ platformos.
Jie nepatenkinti nekontroliuojamu dezinformacijos, sąmokslo teorijų ir neapykantos skleidimu, taip pat tuo, kad, jų nuomone, E. Muskas prisidėjo prie D. Trumpo sugrįžimo į valdžią.
Europoje tokios svarbios institucijos kaip Europos centrinis bankas, Europos vaistų agentūra ir vietos administracijos, pavyzdžiui, Paryžiaus miestas, atsisakė „X Bluesky“.
Tačiau dauguma politikų, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, taip pat už technologijas atsakingą Komisijos narę Henną Virkkunen, vis dar naudojasi savo paskyromis.
Programėlė „Strava“ gali atskleisti politikų rezidencijos vietas
Populiari JAV fitneso programėlė „Strava“ praėjusiais metais pateko į dėmesio centrą, kai laikraštis „Le Monde“ atskleidė apie didelį saugumo pažeidimą.
Žurnalistai galėjo stebėti aukšto rango pareigūnų judėjimą analizuodami jų apsaugos darbuotojų bėgimo maršrutus.
Tiesiog paspausdami „pradėti bėgti“ iš tos vietos, kurioje buvo apsistoję „Strava“ vartotojai, agentai netyčia atskleidė slaptą informaciją, pavyzdžiui, jų namų adresą, darbo vietą arba, retesniais atvejais, Prancūzijos prezidento rezidencijos vietą.
Pavyzdžiui, nuo 2023 m. liepos mėn. pirmininkaujančios Respublikos Prezidentūros saugumo grupės nariai buvo pasiųsti saugoti teritoriją aplink viešbutį Vilniuje prieš prezidento vizitą į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Vietovę, kuri turėjo likti konfidenciali, žurnalistai nesunkiai atskleidė per vieno iš agentų viešą „Strava“ profilį. Žurnalistai nustatė keliolika panašių atvejų.
Tačiau nepaisant įspėjimų, šių metų pradžioje programėlė vėl pateko į laikraščių antraštes, kai karinio jūrų laivyno darbuotojai per šią platformą netyčia atskleidė slaptą informaciją apie povandeninių laivų patruliavimą.
Programėle vis dar oficialiai leidžiama naudotis politikams ir jų saugumo nariams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
