Jis teigia, kad Rusija neturi įgaliojimų suduoti prevencinio branduolinio smūgio, tačiau pabrėžė, jog Maskvos ginklai užtikrintų, kad Rusija galėtų surengti ryžtingą atsaką, jei būtų užpulta.
Apie tai V. Putinas ketvirtadienį kalbėjo Kirgizijoje.
Spaudos konferencijoje jis taip pat komentavo karą Ukrainoje ir tikino, kad Rusijai nereikia šaukti papildomų karių į karą Ukrainoje.
Dar anksčiau šią savaitę jis tikino, kad į karo frontą buvo išsiųsta 150 tūkst. mobilizuotų rusų. Dar anksčiau rudenį V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje, kurios metu, kaip teigė Kremlius, į tarnybą buvo pašaukta 300 tūkst. rezervistų.
Nors Kremlius jau ne kartą teigė, kad mobilizacija Rusijoje baigta, Maskva vis dar neatšaukė oficialaus dekreto, kuriuo buvo įsakyta šaukti kariškius. Todėl manoma, kad Rusija gali ruoštis dar vienai mobilizacijos bangai.
Griežtas JAV generolo vertinimas: Putinas nesėkmę patyrė visose srityse
Per dešimt mėnesių besitęsiantį karą Ukrainoje, Rusijos režimo lyderis V. Putinas patyrė nesėkmę visuose frontuose, ketvirtadienį pareiškė JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.
Kalbėdamas „Wall Street Journal“ renginyje generolas priminė, kad Ukrainai dar metų pradžioje pavyko atlaikyti sostinės puolimą, o vėliau išlaikyti savo pozicijas mūšiuose Ukrainos rytuose. Galiausiai ukrainiečių kontrataka Charkive atmušė rusus ir išstūmė juos iš Chersono.
Anot M. Milley, Rusija dabartinius išpuolius prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą rengia atsižvelgdama į šias aplinkybes.
Generolo teigimu, tokie smūgiai yra bandymas „palaužti stuburą, palaužti Ukrainos žmonių valią“.
„Ukrainos kariuomenė nėra priklausoma nuo šios energetikos infrastruktūros karinėms operacijoms. <...> Pamatysite, kad tai nelaužo stuburo, bet didina Ukrainos žmonių atsparumą ir pasipriešinimą“, – pabrėžia jis.
M. Milley taip pat pastebi, kad Rusija vis dar yra okupavusi dalį Ukrainos teritorijos ir pažymėjo, kad aktyvūs veiksmai fronte galimi ir žiemos metu.
„Dar laukia daug kovos. Tačiau šiuo metu padėtis tokia, kad linijos stabilizuojasi, o prasidėjus žiemai dėl šalčio darbai šiek tiek sulėtės. Tuomet atsiras galimybė surengti puolimą, abiejų pusių veiksmus žiemos viduryje – dėl oro sąlygų ir vietovės. Taigi pamatysime, kas nutiks“, – kalba jis.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
