Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju. Taip, iš patikrintų asmenų, buvo formuojama ateities Rusijos prezidento V. Putino komanda.
Praėjus šiek tiek laiko, apie V. Surkovą kalbės, kad organizuojant mitingus ir provokacijas, jam paklūsta Maskvos milicijos generolai.
Pirmoji užduotis, kurią gavo V. Surkovas iš savo vado – patyrusio kagėbisto – žvalgybininko V. Putino, išsiskyrė savo neįprastumu. Reikėjo per mažiau nei metus suformuoti patikimų ir atsidavusių būsimam prezidentui jaunų žmonių organizaciją. Prioritetas – jaunimas iš didžiųjų Rusijos miestų – Maskva ir Sankt Peterburgas. Skubama buvo dėl artėjančių 2000-ųjų kovą prezidento rinkimų Rusijoje.
V. Surkovas su šia užduotimi susitvarkė. Taip gimė pirmasis jo projektas – regioninė jaunimo organizacija „Einantys kartu“. Norint patikrinti jų potencialą, buvo nuspręsta organizuoti treniruotės pobūdžio masinius susirinkimus sostinės gatvėse.
Šiuo tikslu 2000-ųjų sausį „Einantys kartu“ išbandė pirmąją masinę eiseną. O 2000-ųjų gegužės 7-ąją – V. Putino inauguracijos į Rusijos Federacijos prezidentus dieną – „Einantys kartu“ sudalyvavo pirmajame rimtesniame išbandyme, kuriame dalyvavo jau 10-15 tūkst. narių. Dalyviai buvo aprengti mėlynos, baltos ir raudonos spalvos marškinėliais, su V. Putino atvaizdu ir šūkavo „Vsio Putiom“ (kalbos žaismas, - liet. viskas puiku). Akcijos dalyviams nemokamai dalino pranešimų gaviklius.
2005-ųjų kovą „Einantys kartu“ buvo reorganizuoti į jaunimo judėjimą „Našy“. Naujoji organizacija buvo sukurta su tikslu neleisti jaunimui įsitraukti į „oranžinius“ judėjimus. „Našy“ buvo finansuojami iš valstybės biudžeto, iš „Rusijos jaunimo reikalų federalinės agentūros“ lėšų. Žinoma, kad 2009-ais jiems buvo pervesta 116 mln. rublių, o 2010-ais – 231 mln. rublių. Anot kitų šaltinių , 2007-ais vieno regioninio „Našy“ padalinio finansavimas kainavo nuo 20 iki 30 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Vėliau, „Našy“ „apaugo“ įvairiais projektais. Vienas jų – jaunimo judėjimas „Stal“ (liet. - plienas), kuris buvo sugalvotas kaip labiau radikalus, politizuotas „Našy“ sparnas. Pagrindinis šios bendruomenės išskirtinumas, – griežta valdžios vertikalė, kurioje aiškiai nustatytos veiklos taisyklės, hierarchija, o taip pat nuolatinių jos narių įsipareigojimai. „Stal“ nariai turi savo „Garbės įsakymus“, primenančius „Dešimt nacionalsocializmo įsakymų“, kurių autorius yra ne kas kitas, o fašistas Jozephas Goebbelsas.
„Stal“ elitas – komisarai. Norėdamas tapti komisaru, turi atlikti įšventinimo apeigas ir kelis kartus per metus lankytis bendruomenės sueigose.
Judėjimas pasižymėjo 2012-ais – Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse, kai netoli Maskvos metro stoties „Majakovskaja“ pasirodė „stalistai“ su būgnais. Jie atkreipė praeivių dėmesį šūksniais „Rossija! Putin!“. Būgnininkus saugojo OMON vyrai. Šiandien yra daug informacijos apie tai, kad „Stal“ patriotinis judėjimas vykdo aktyvią veiklą užsienyje, formuojant pozityvų Rusijos įvaizdį.
Kitas „Našy“ projektas – forumas „Seligeris“. Iš pradžių forumas buvo uždara stovykla skirta „Našy“ aktyvistams ir komisarams. Vėliau, nuo 2009-ųjų, forumas pavirto „atviru talentingiems žmonėms“, tačiau jo išskirtinumas visuomet buvo politinis angažuotumas. Dažnas „Seligerio“ svečias buvo ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir jo padėjėjas Vladimiras Surkovas.
Be valstybinio projekto „Našy“, 2005-ais buvo sukurtas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ jaunimo judėjimas pavadinimu „Jaunoji gvardija“. (Iki 2005-ųjų ši organizacija vadinosi „Jaunimo vienybė“). Charakteringa tai, kad patikimos informacijos apie organizacijos finansavimą atviruose šaltiniuose aptikti neįmanoma. Anot steigimo dokumentų, organizacija privalo „kasmet publikuoti ataskaitą apie savo išteklių panaudojimą arba užtikrinti galimybę su ja susipažinti“, tačiau jaunimo organizacijos tinklalapyje tokių ataskaitų nėra. Anot vieno iš viešų šaltinių, „Jaunimo gvardiją“ sudaro iki 150 tūkst. narių visoje Rusijoje.
„Jaunosios gvardijos“, kuruojamos to paties V. Surkovo, veikla:
- 2011-ais – Rusijos miestuose buvo organizuojami priešrinkiminiai renginiai, skirti gruodį vykusiems rinkimams į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą;
- 2012-ais masinė mobilizacija kovo mėnesio Rusijos prezidento rinkimams;
- šiandien „Jaunoji gvardija“ visoje Rusijoje vykdo propagandinį darbą konflikto Ukrainoje klausimais ir organizuoja humanitarinės pagalbos rusų smogikams rinkimą.
Analogiškai funkcionuoja ir partijos „Teisingoji Rusija“ jaunimo atstovai pasivadinę „Jaunieji Rusijos socialistai“. Šis darinys susiformavo 2009-ais ir labiau atrodo panašus į „iš viršaus“ duotą įsakymą visoje Rusijoje aktyvuoti jaunimo judėjimus.
Ganėtinai chaotiškai suformuoti įvairių krypčių judėjimai susiliejo į „bendrą jaunimo (organizacijų -red. past.) skėtį“. Vienu metu visoje Rusijoje jaunimo organizacijų, jų tarpe ir Rusijos gyvenimo, Liaudies, Socialdemokratų, „Tėvynės“, „Sąžiningumo lygos“, „Piliečių bendruomenės“, „Žaliųjų“ ir Socialinio teisingumo partijos, ar visuomeninių organizacijų „Blogai girdinčiųjų pasaulis“, Komunistinio jaunimo sąjungos, Rusijos agrarinio jaunimo sąjungos, atstovai nusprendė kurti „Jaunosios gvardijos“ analogą.
„Jaunųjų Rusijos socialistų“ finansavimą užtikrino „Teisingosios Rusijos“ biudžeto lėšos, jų skaitlingumas „Jaunajai gvardijai“ nusileidžia tris kartus.
Patys „Jaunieji socialistai“ dirba „Teisingosios Rusijos“ informacinio palaikymo fronte – mitingai, minėtinos dienos, ekologinės akcijos. Organizacija naudojama kaip didžiųjų Rusijos miestų didelio masto akcijų resursas.
Dar viena Rusijos Dūmos frakcija – LDPR (Rusijos liberaldemoraktų partija), nuo 2010-ųjų susikūrė savo jaunimo organizaciją – „Visos Rusijos LDPR jaunimo organizaciją“. Sudaro ją beveik 80 tūkst., ir jos dukteriniu projektu „Jaunimo laikas“.
Nuo pat pirmųjų savo egzistavimo dienų, „žirinovskininkai“ stengiasi išlikti lojalūs putiniškai linijai. Praktiškai visi masiniai renginiai, skirti V. Putino palaikymui, neapsieina be geltonai mėlynų LDPRininkų.
Šiandien „Jaunimo laikas“, su savo lozungu „LDPR visada centre“, yra viena iš aktyviausių jaunimo organizacijų. Politinės „Jaunimo laiko“ akcijos tęsia savo „lokomotyvo“ – V. Žirinovskio – liniją: pagalbos „Donbaso savanoriams“ rinkimas, pagalba „priverstinai perkeltiesiems“, o taip pat valdžios programų „prieš Vakarų sankcijas“ palaikymas.
Rusijos komunistų partijos (LKSM) jaunimo organizacija apdovanota skambiu vardu – Rusijos Federacijos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga. 2011-ais jaunieji komunistai atliko reformą pagal bendrą „putinišką“ prekės ženklą, prieš pat Rusijos prezidento rinkimus. Jaunuosius „ziuganovininkus“ sudaro apie 40 tūkst. narių. Jų veikla praktiškai dubliuoja jaunuosius socialdemokratus, o tai tik dar sykį patvirtina „koordinacijos iš aukščiau“, tam tikro polinio centro, galimybę.
Rusijos politinių partijų jaunimo organizacijų sistema vystosi ir šiandien. 2014-ųjų pirmąjį ketvirtį buvo pradėtas naujas judėjimas, pavadinimu „Tinklas“. Projektui dar mažiau nei metai, viešuose šaltiniuose apie šią organizaciją informacijos nėra. Tačiau būtent šis judėjimas buvo „Georgijaus juostelių“ platintojas Kaliningrado srityje, o iš ten ir į aplinkinius regionus.
„Tinklo“ narių darbas yra suformuotas pagal korporacinį modelį, kuris itin vilioja jaunimą. Organizacijos skyriai įkurti jau 11 šalies miestų – Maskvoje, Vladivostoke, Volgograde, Jekaterinburge, Irkutske, Kaliningrade, Novosibirske, Rostove prie Dono, Sankt Peterburge, Jaroslavlyje ir Sevastopolyje. Kiekviename jų – 100-200 narių. Jie save vadina „talentingu jaunimu“ ir nori tapti „kultūriniu šalies elitu“.
Anot turimų duomenų, „Tinklas“ finansuojamas tiesiogiai iš prezidento administracijos lėšų – per skyrių, atsakingą už bendradarbiavimą su viešosiomis organizacijomis.
Prieš paleidžiant naują projektą, tam buvo pasirengta: 2014-ųjų vasarį Sergejus Pospelovas – vienas iš buvusių „Jaunimo gvardijos“ vadovų, buvo paskirtas vadovauti Rusijos mokslo ir švietimo ministerijos Federalinės agentūros vadovu, o paties „Tinklo“ vadovavimas perduotas į patikimas, buvusio „Našy“ vadovo Artūro Omarovo rankas. Tokiu būdu, naujo projekto paleidimui Kremliuje buvo sudarytos pačios palankiausios sąlygos.
Be to, negalima nepažymėti pasikartojančių ypatybių: jaunimo projektas „Tinklas“, įkurtas likus metams iki Rusijos Dūmos rinkimų, yra finansuojamas Rusijos prezidento, o valdomas prezidento administracijos atstovo V. Surkovo ir palaikomas vyriausybėje dirbančio vieno iš aktyvistų. Nuostabūs, į tamprų jūreivišką mazgą surišti, faktai.
V. Surkovo bandymas į savo politines schemas įtraukti jaunimo organizacijas tuo pat metu palietė ir nacionalistines Rusijos organizacijas. Per savo patikėtinį N. Ivanovą (šiuo metu – Ingušetijos senatorius), V. Surkovas užmezgė kontaktus su futbolo sirgaliais, judėjimų „Vietiniai“ ir „Jaunoji Rusija“ nariais. Kitas V. Surkovo padėjėjas L. Simuninas (sutapimas, šiuo metu – „Luhansko liaudies respublikos“ energetikos ministras) buvo atsakingas už radikalių judėjimų „Russkij obraz“, BORN, „Šiaurės brolija“, „Raudonasis blitskrigas“ ir kitų, priežiūrą.
Tačiau Rusijos „naciams“ nepatiko rėmai, į kuriuos juos norėjo įsprausti V. Surkovas: dalyvavimas politinėse akcijose ir „rusų teroro“ prieš oligarchus ir „ne slavus“ atsisakymas. Todėl, produktyviais šių santykių pavadinti nepavyks. V. Surkovas projektą užšaldė. Tačiau puikiai pavyko projektas su „Nakties vilkų“ baikeriais. Jų lyderis „Chirurgas“ – Aleksandras Zaldostanovas iš motociklininko tapo politiku.
Beje, vienas iš paskutiniųjų V. Surkovo įkurtų projektų/judėjimų buvo 2015-ųjų vasario 21-osios „Antimaidanas“. Šiame renginyje dalyvavo praktiškai visos Rusijos jaunimo organizacijos.
Tokiu būdu Kremliaus valdžia aktyviai išnaudoja Rusijos jaunimo organizacijas savo tikslų įgyvendinimui.
Įgyvendinamos iškart dvi užduotys:
- visų pirma, vyksta jaunimo įtraukimas į politinį šalies gyvenimą ir ideologiškai tinkamos pamainos auginimas;
- antra, sudaroma Kremliaus propagandinių idėjų plėtros per šalies jaunimą vystymo galimybė.
Viačeslavas Husarovas
