borisas jelcinas

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Buvo planuojama, kad 19-metė buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino anūkė ištekės už futbolo žvaigždės Fiodoro Smolovo, vos tik jai sukaks 18 metų. Kai prasidėjo kalbos apie judviejų santykius ir galimas vestuves, Marijai Jamaševai buvo vos 17 metų, o futbolininkui – 29-eri. Futbolininkas kartu su Jelcino anūke ir jos tėvais Sent Bartse leido atostogas ir buvo kalbama, kad  futbolininkas su šeima Karibų jūroje gyveno jau antrus metus, rašoma mirror.co.uk.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino anūkė Marija Jumaševa su mylimuoju futbolininku Fiodoru Smolovu išvyko atostogų prie Karibų jūros.  Mergina dalijasi atviromis nuotraukos ir neslepia judviejų meilės.  Pora atostogauja Sent Bartso saloje, kur merginos tėvai turi vilą. Sen Bartsas vadinamas milijonierių sala, jis laikomas vienu elitiškiausių pasaulio kurortų.

Niujorke žmonių pilnoje Taimso aikštėje trečiadienio vidurnaktį nusileidęs tradicinis krištolinis rutulys paskelbė 2020-ųjų pradžią po krizių aptemdytų Naujųjų metų sutiktuvių kitose šalyse. Streikų krečiamas Paryžius prasidedantį naują dešimtmetį sutiko fejerverkais, o iš ilgai restauruoto Vestminsterio rūmų bokšto Londone nuaidėjo Didžioju Benu praminto varpo dūžiai.

Tremtyje gyvenantis rusų disidentas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis sekmadienį pareiškė, kad Rusiją užvaldė „mafija“, pasirodęs per Alexo Gibney dokumentinio filmo „Citizen K“, kurį vienas kritikas pavadino Vladimiro Putino valdomos šalies „karčiu portretu“, seansą Venecijoje.

Džeimsą Bondą žino ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Britų agentas, jo slaptosios technologijos ir charizma yra tapę agentų prekės ženklu. Nepaisant to, kad apie daugumą gerai dirbusių slaptų agentų mes nieko nesužinome, istorijoje yra keli atvejai, kuomet pavyko pažvelgti už slaptumo žymos.

NATO šalių susitikimo metu 1997-aisias, kuomet buvo sprendžiamas ir bendradarbiavimo su Rusija klausimas, vyko Kremliaus ir Baltųjų rūmų derybos. Jų metu nuskambėjo B. Jelcino noras „džentelmeniškai susitarti“, kad buvusios sovietinės respublikos „nebūtų kviečiamos į NATO“. Rusijos prezidentas džiaugėsi tuo, kad pavyko sutarti dėl bendrų principų.

Prieš 25 metus sunkiomis derybomis pasiektas susitarimas su Rusija dėl okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos buvo abiejų šalių laimėjimas ir sėkmė, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Mes pasiekėme visų pergalę. Nes tai nėra, kad vienas laimėjo, o kitas pralaimėjo. Abu laimėjo viltį. Geresnę galimą būtį toje vargšėje iškankintoje Europoje, ir ypač toje dalyje, kuri pavadinta kruvinomis žemėmis.

Paviešinti JAV ir Rusijos prezidentų pokalbiai apie V. Putiną: „jis tikras demokratas ir patikimas žmogus“

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Vasario 1-ąją, prieš 86-ierius metus, gimė pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Tai žmogus, ne tik atvedęs Rusiją į demokratiją, prisidėjęs prie Baltijos šalių nepriklausomybės, bet ir „perdavęs valdžią“ Vladimirui Putinui. Pateikiame kelis faktus, kurie gali būti mažiau žinomi. 1. B. Jelcinas neturėjo dviejų kairės rankos pirštų. Jų jis neteko dar būdamas vaiku, sprogus granatai, kurią jis su draugais pavogė iš karinio sandėlio. Apskritai, B. Jelcinas vaikystėje buvo peštukas.

Rusijos prezidentas per pastaruosius pusantrų metų tampa vis mažiau patrauklus savo rinkėjams, žmonės apie jį vis labiau neturi nuomonės, skelbia „Levada centr“ atliktos apklausos rezultatai. Pagrindiniais jo privalumais rusai laiko armijos ir Rusijos pozicijos pasaulyje sustiprinimą, rašoma „rbc.ru“. 1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą.

JAV autoritetingos analitinės korporacijos „Stratfor“ teigimu „Nacionalinės gvardijos“ įkūrimas Rusijoje gali būti siekis apsisaugoti nuo kitų struktūrų nelojalumo, įskaitant ir šalies kariuomenę, ginkluoto perversmo metu, grėsmės.

Sovietinė nomenklatūra niekur nedingo, ji paprasčiausiai šiek tiek pasikeitė ir pavirto rusiška, tikina Maskvos aukštoji ekonomikos mokykla. Rusiją valdo vis tie patys sovietiniai valdininkai. Jų vaikai, draugai ir giminės virto įtakingais verslininkais. Tačiau iš esmės tai yra itin nepastovi konstrukcija, juk elitas kovos už savo valdžia ir resursus, rašoma bg.ru.

Vladimiras Putinas naujame filme „Prezidentas“, kurį sekmadienį parodė Rusijos valstybinė televizija, sakė, jog jam „visiškai nesunku įsivaizduoti“ save, persikeliantį iš Kremliaus į kur kas kuklesnį būstą, be to, jis nemano priklausąs Rusijos elitui. „Beje, tai toks nepraeinamas klausimas, toks, kaip sakoma, lakmuso popierėlis, manau.

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

1999-ųjų rugpjūčio 9 dieną mažai kam žinomas Vladimiras Putinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pareigoms. Tą pačią dieną specialiame kreipimesi į tautą per televiziją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė jį savo įpėdiniu. Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju.

Kai Rusija pralaimės prasidėjusį naująjį šaltąjį karą, Vakarai turės užbaigti tai, ko neužbaigė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, – pasiekti, kad Rusijoje įvyktų esminės permainos, net jei dauguma jos gyventojų manys, kad jiems tų permainų nereikia. Vakarai turėtų primesti pokyčius ir priversti Rusiją juos priimti. Taip portalui LRT.lt tvirtina Ukrainoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis žymus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.

Nemira Pumprickaitė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt  Įvairaus pobūdžio veikėjai, nepuoselėjantys gerų jausmų Lietuvai ir jos nepriklausomybei, dažniausiai būna susiję su viena valstybe, kuri niekada neslėpė, kad nepritaria mūsų valstybingumui.

Rusijos agresija prieš Ukrainą, be kita ko, pagimdė ne vieną mitą. Vienas iš jų – bene labiausiai rėžiantis ausį ir verčiantis kraipyti galvą iš nuostabos bei gūžčioti pečiais – yra mitas, kad Kremlius išrado niekur ligi tol neregėtą ir netikėtą kariavimo būdą. Tiek Lietuvos, tiek Vakarų viešojoje erdvėje vadinamasis hibridinis karas, kai kariaujama neigiant, kad kariaujama, rodomas kaip supernaujas know how.

Naujojoje Rusijos karinėje doktrinoje nebus paviešintas potencialus priešininkas ir sąlygos, kuriomis vadovaujantis jam bus suduotas branduolinis smūgis, teigia vienas iš 2010-ųjų karinės doktrinos autorių – generolas Jurijus Balujevskis. Tokį sprendimą jis paaiškino tuo, kad toks „oficialiai pripažintas požiūris“, kaip galimas priešininkas ir sąlygos, kurioms susidarius jam bus suduotas smūgis, „nurodytų ir konkretizuotų uždaro pobūdžio planus“, rašoma censor.net.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.

Nuo teisingumo besislapstantis nušalintas Ukrainos prezidentas galbūt mėgaujasi VIP malonumais po Maskvos sparnu – kalbama, kad jis buvo pastebėtas prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje ir Kremliaus užmiesčio sanatorijoje. Tačiau vargu ar jo priėmimas buvo labai draugiškas: Rusijos oficiali televizija vaizdavo Viktorą Janukovyčių kaip bailį, išdavusį tuos, kurie jį palaikė.

„Vizitas į Lietuvą, į nuostabią šalį, pilną įdomių ir draugiškų žmonių, buvo labai malonus“, - savo tinklaraštyje virgin.com rašo verslo pasaulio įžymybė Richardas Bransonas. Jo viešnagės didžiausiame lyderystės forume Rytų Europje „Forum One“, vykusiame Kaune, verslo bendruomenė nekantriai laukė daugiau nei pusę metų. „Vienas geriausių sprendimų, kuriuos padarė Borisas Jelcinas, buvo leisti tokioms šalims kaip Lietuva atgauti nepriklausomybę.

Michailas Gorbačiovas antradienį Maskvoje pristatė naują savo knygą, kurioje pasakoja apie didžiausias savo klaidas, meilę savo žmonai Raisai ir negailestingai pliekia savo įpėdinį Borisą Jelciną, rašo „welt.de“. Žmonės grūdosi viename Maskvos knygyne, kad gautų M. Gorbačiovo autografą. „Aš pasirašinėsiu knygas, kol jūs visi pavargsite“, - juokėsi paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas. 81 metų M. Gorbačiovas nevengė papokštauti ir apie savo amžių: „Aš kviečiu draugus į savo 90-ąjį gimtadienį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, rugpjūčio 27 d. 13 val. iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos Federacijos Prezidentą Borisą Jelciną. Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas Prezidento našlei Nainai Jelcinai.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos. – Šiemet sukanka 20 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Apibūdinkite įtakos Rusijos, JAV ir Europoje laipsnį Baltijos šalyse per nepriklausomybės metus.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

Šiemet, rugpjūčio 19-ąją, minimos 20-osios Rusijos pučo metinės. Tris dienas trukęs 1991 metų perversmas prieš tuometinį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą buvo tragedija, turėjusi pražūtingų pasekmių šaliai ir žmonėms. Po perversmo subyrėjo Sovietų Sąjunga ir pasikeitė daugumos jame dalyvavusių Rusijos valdžios lyderių likimai. Taigi, kas atsitiko svarbiausiems rugpjūčio perversmo dalyviams? Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungos prezidentas. 1991m. gruodžio 25 dieną atsistatydino.

Politikai retai kada pripažįsta klydę, tačiau Michailas Sergejevičius Gorbačiovas visada buvo šiek tiek kitoks. Todėl nieko keista, kad dabar, žvelgdamas į šešerius audringus metus, kuomet jam teko būti Sovietų Sąjungos vadovu, vyras atvirai skaičiuoja tąkart padarytas klaidas. Išskiriniame „Guardian“ duotame interviu politikas pastarųjų įvardija bent penkias.

Vasario 1 dieną Jekaterinburge buvo atidengtas paminklas pirmajam Rusijos prezidentui Borisuis Jelcinui. „RIA Novosti“ praneša, kad paminklo atidaryme dalyvavo dabartinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ceremonija vyko per B. Jelcino gimimo dienos metines – vasario 1 dieną politikui būtų sukakę 80 metų. Paminklo atidengimas vyko skambant B. Jelcino valdymo epochos himnui. Paminklo statymo darbai užėmė pusantrų metų. Tai dešimties metrų aukščio obeliskas iš šviesaus marmuro.

Kovo 16 dieną Sankt Peterburge gyvenantis rusų rašytojas Nikolajus Starikovas internete sukūrė peticiją, skirtą premjerui Vladimirui Putinui paremti. Ši peticija yra atsakas į opozicijos paskelbtą dokumentą, kuriuo reikalaujama V. Putino pasitraukimo. N. Starikovas pareiškė, kad V. Putino atsistatydinimo siekia asmenys, kurie idealizuoja Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną – žmones, kurie sunaikino Sovietų Sąjungą.

Kovo 2 dieną žymus Rusijos žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas atšventė savo 80-ąjį jubiliejų. „Laisvosios Europos radijui“ jis teigė, kad vienas laimingiausių jo gyvenimo momentų buvo 1995 metais, kai jis kartu su derybininkų komanda sugebėjo įkalbėti Čečėnijos sukilėlių lyderį Šamilį Basajevą paleisti Budionovsko miesto ligoninėje laikytus įkaitus. Tiesa, ne visi prisiminimai S. Kovaliovui yra tokie pat malonūs.

Ji grįžo. Jauniausia Boriso Jelcino dukra Tatjana Jumaševa (anksčiau Djačenko) kaitina internetinę Rusijos padangę savo internetiniame dienoraštyje piešdama "neužtikrinto ir nervingo" Vladimiro Putino paveikslą. 50-metė pirmojo demokratiškai išrinkto Rusijos prezidento dukra ir patarėja iš širdies kerta per užtikrinto ir tvirto dabartinio Rusijos premjero V.Putino, esą išgelbėjusio tautą nuo galutinio žlugimo, įvaizdį.

Rusijoje, sulaukęs 53 metų, mirė pokomunistinės eros ekonominių reformų autorius Jegoras Gaidaras, pranešė jo atstovas. Skelbiama, kad politikas mirė dėl susidarusio trombo. J. Gaidaras 1992 metais ėjo Rusijos premjero pareigas ir tuomet inicijavo taip vadinamą „šoko terapiją“, kuria buvo mėginama transformuoti po Sovietų Sąjungos žlugimo paveldėtą ekonominę sistemą. Tačiau jo sprendimas panaikinti kainų kontrolę buvo itin nepopuliarus visuomenėje.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas savo knygoje atskleidė, ką jautė paskutiniais gyvenimo metais pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Paskutinius metus prieš mirtį B.Jelcinas buvo sekamas specialiųjų tarnybų ir gyveno "auksiniame narve", kurį sukūrė jo paties paskirtas įpėdinis Vladimiras Putinas. Šio nurodymu klausytasi ir B.Jelcino pokalbių telefonu. Galimybės lankytojams susitikti su nusenusiu lyderiu taip pat buvo ribojamos.

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas per 1995 metų metų vizitą Vašingtone taip padaugino alkoholio, kad slaptosios tarnybos jį rado už kelių šimtų metrų nuo Baltųjų rūmų bandantį pasisamdyti taksi. B. Jelcinas tuomet vilkėjo tik apatinius. Prezidentas paaiškino, kad taksi jam reikia, nes jis norįs važiuoti nusipirkti picos.

„Vanagų“ klubas portalo „Balsas.lt“ studijoje. Šiandien aiškintasi, ar į Lietuvą atvykusio kaimyninės Gudijos (Baltarusijos) prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas ženklina reikšmingas permainas valstybės užsienio politikoje. Istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas mano, kad taip teigti būtų ankstyva ir nurodo, kad A. Lukašenka yra  Gudijos nepriklausomybės garantas.

Rusija savo pačios vardan turi dėti daugiau pastangų, kad pasmerktų Stalino nusikaltimus, rašo „The Economist“. Kiekviena šalis pabrėžia geras savo istorijos atkarpas ir ignoruoja blogas. Rusijos siekis, kad niekas neturėtų pamiršti jos žmonių pasiaukojimo per Antrąjį pasaulinį karą (Rusija padarė daugiau nei bet kuri kita šalis, kad naciai būtų nugalėti) yra suprantamas.

Neseniai pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje sulaikytas Donatas Adomėnas gali būti samdomas žudikas, „Akistata“ pasidomėjo, kiek vertinama žmogaus gyvybė. Eiliniai pašlemėkai Lietuvos kaimuose senukus ne kartą yra nužudę ir už kelis litus, dešros gabalą ar butelį degtinės. Samdomų žudikų užmokesčiai gerokai didesni, bet ne tiek, kiek kartais manome prisižiūrėję detektyvų.

Kazachstanas nelaiko savęs Azijos dalimi. Jame kalbama tik apie Euroaziją, nes valstybė vienodai orientuojasi tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Nors tik 12 proc. šalies teritorijos, prilygstančios visai Vakarų Europai, yra Senajame žemyne, europietiškoji krytis yra prioritetinė. Be to, šioje šalies dalyje yra didžiausi naftos ir dujų telkiniai. Kazachstanas laiko save kryžkele tarp Rytų ir Vakarų, vieta, kur susikerta įvairios kultūros ir tendencijos.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas iškilmingame Vilniuje Seimo rūmuose vykstančiame ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijos atidaryme, išreiškė susirūpinimą dėl padėties Gruzijoje. Jis pripažino, kad per 10 metų nemažai padaryta siekiant suvienyti ESBO erdvę, tačiau pastarųjų metų įvykiai Pietų Kaukaze, anot Lietuvos vadovo, tik pabrėžė egzistuojančias skiriamąsias praeities linijas.

Balandžio 21 d. paminėtos 13-osios pirmojo Ičkerijos (Čečėnijos) Respublikos prezidento Džocharo Dudajevo žūties metinės. Paskui buvo nužudyti dar trys Ičkerijos prezidentai – Zelimchanas Jandarbijevas, Aslanas Maschadovas ir Abdula Sadulajevas. Rusija keletą kartų skelbė, kad sukilėliai ir jų vadai sunaikinti ir antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės siekia į Europos Sąjungos darbotvarkę įrašyti klausimą dėl sovietų režimo nusikaltimų - juos įvertinti, taip pat ir Bendrijos teisinėje sistemoje, prilyginant nacių vykdytiems nusikaltimams. Europos Parlamente šią savaitę komunizmo nusikaltimų tema buvo surengti klausymai, kurių dalyviai trečiadienį priėmė deklaraciją, vienu pagrindinių siekių įvardindami totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimą ES mastu.

Josifas Visarionovičius Stalinas (tikr. Džiugašvilis), kurio 56-osios mirties metinės minimos kovo 5 dieną, gyveno šiek tiek ilgiau kaip 73 metus. Iš tiesų tai buvo audringas gyvenimas, kupinas išmėginimų ginklu ir valdžia, sąmokslais ir nekaltų žmonių krauju. Iš šių dienų žvelgiant, paradoksalu, kad jis buvo gruzinas – laisvę mylinčios tautos atstovas, tačiau toks negailestingas kitoms tautoms, menamiems ir tikriems savo priešams bei oponentams.

Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus.

Nors vyriausybės ne kartą skelbė susidorojusios su šiais sukilėliais, tačiau jų kova nesiliauja iki pat šios dienos. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato sąrašą sukilimų, kurie tęsiasi jau keletą dešimtmečių ir kurie jau pareikalavo gausybės žmonių gyvybių.