Kinija oficialiai yra neutrali V. Putino karo atžvilgiu ir, kaip draugiška šalis, gruodžio mėnesį paskelbė apie rekordinę prekybą tarp šalių 2023 m. sausio–lapkričio mėnesiais ji siekė 218 mlrd. dolerių (daugiau nei 200 mlrd. eurų), t. y. daugiau nei per visus praėjusius metus, skelbia portalas „Newsweek“.
Kinija Rusijos nesirinktų
Dalį šalių prekybos plėtros lėmė ESPO (Rytų Sibiro – Ramiojo vandenyno) naftotiekio tarp Rusijos ir Azijos, dujotiekio „Power of Siberia“ ir Jamalo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) projektų atvėrimas didelėms Kinijos investicijoms.
Rusija taip pat yra didelė žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, kviečių, tiekėja. Šalis savo ruožtu padidino Kinijos vartojimo ir pramoninių prekių, pavyzdžiui, automobilių, importą, kuris anksčiau buvo tiekiamas iš Vakarų.
Tačiau Rusijos ekonomistai Aleksandras Knobelis iš Gaidaro instituto ir Aleksandras Firančiukas iš Tarptautinės prekybos studijų centro RANEPA perspėjo, kad jei Kinijai tektų rinktis tarp Vakarų ir Rusijos, ji pastarosios nesirinktų.
Egzistuoja rizika
Gruodžio 30 d. paskelbtame jų pranešime pažymima, kad pagrindiniai Kinijos prekybos partneriai, tokie kaip ES, JAV, Japonija ir Pietų Korėja, yra nedraugiški Maskvai ir parduoda Kinijai daugiau produktų nei Rusija.
Nors Kinija aprūpina beveik trečdalį Rusijos prekybos, Rusijos dalis Kinijos prekybos apyvartoje – 5,1 proc. importo ir 3,3 proc. eksporto – „yra daug mažesnė nei pagrindinių nedraugiškų šalių, o antrinių sankcijų atveju kyla rizika, kad prekyba sumažės“.
„Kinijos priklausomybė nuo pramonės prekių tiekimo iš nedraugiškų šalių gerokai viršija jos priklausomybę nuo Rusijos žaliavų importo, – teigiama ataskaitoje. – Egzistuoja rizika, kad antrinės sankcijos gali paveikti Kinijos ir Rusijos tarpusavio prekybą, ypač jei jos būtų taikomos atskiroms bendrovėms“.
Didesnė nauda Kinijai, o ne Rusijai
Strateginių konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory Ltd“, kuri daugiausia dėmesio skiria Rusijai ir Eurazijos regionui, vykdomasis direktorius Chrisas Weaferis „Newsweek“ sakė, kad po dešimtmečio, kai Rusija pasuko Azijos link, jos prekyba su Kinija yra tokia pat priklausoma, kaip ir 2014 m. su Vakarais.
Padidėjusi apyvarta padėjo gelbėti Rusijos ekonomiką dėl su karu susijusių sankcijų, tačiau daugelis Rusijos pareigūnų ir verslo lyderių nerimauja, kad šis susitarimas daug palankesnis Kinijai nei Rusijai.
„Nors Kinija noriai perka energiją ir medžiagas bei parduoda kinų gamybos prekes Rusijos rinkai, o visa tai Pekinui patinka, į Rusiją ateina labai nedaug investicijų, tikrai ne tiek, kad būtų galima pakeisti prarastas investicijas iš pasitraukiančių Vakarų bendrovių ir investuotojų“, – sakė Chrisas Weaferis.
Maskvos meras susirūpinęs
Maskvos meras Sergejus Sobianinas spalio mėnesį Maskvos ekonomikos forume pasakojo apie savo susirūpinimą dėl posūkio į Rytus po to, kai dėl sankcijų Rusijai buvo nutrauktas priėjimas prie Vakarų prekybos, investicijų ir technologijų.
S. Sobianinas sakė, kad Rytuose „niekas nenori duoti technologijų nei mechanikos inžinerijos, nei lėktuvų gamybos, nei mikroelektronikos srityse“.
Tuo tarpu siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, kai kurie Rusijos atstovai ragina plėsti BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos šalių grupę – iš dalies dėl to, kad tai gali leisti Maskvai diversifikuoti prekybos partnerius.
Xi Jinpingo solidarumo žinutė
„Į Kinijos uostus atgabenama nafta, dujos ir kitos medžiagos gali būti sustabdytos arba blokuojamos kilus dideliam ginčui su G7 šalimis“, – sakė C. Weaferis. – Tačiau dabar Kinija gauna pakankamai svarbių prekių tiesiogiai iš Rusijos, kad bent jau galėtų palaikyti ekonomikos veikimą“.
Demonstruodamas glaudžius ryšius po metų, per kuriuos Rusijos prezidentas susitiko su Kinijos prezidentu ir Maskvoje, ir Pekine, Xi Jinpingas nusiuntė Putinui naujametinę solidarumo žinutę, sakydamas, kad „abipusiai naudingas bendradarbiavimas ir toliau pasiekė naujų rezultatų“.
