Rugsėjo 16 d. V. Putinas įsakė kariuomenei padidinti karių skaičių 180 000 karių.
Tai padidins bendrą Rusijos kariuomenės personalo skaičių iki 2,38 mln. žmonių, iš kurių 1,5 mln. bus aktyvūs kariai.
Gruodžio mėnesį įsigaliosiantis dekretas Rusijai suteiks antros pagal dydį kariuomenės vardą pasaulyje, Rusija nusileis tik Kinijai ir lenks JAV bei Indiją.
Tai ne pirmas kartas, kai V. Putinas bando išplėsti kariuomenę nuo 2022 m. vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Rusijos režimo lyderis nurodė 2022 m. rugpjūtį padidinti kariuomenę 137 000 karių, o 2023 m. gruodį – dar 170 000 karių.
Kaip Putinas aprūpins savo kariuomenę?
Karališkojo jungtinių tarnybų instituto sausumos kariuomenės mokslinis bendradarbis Nickas Reynoldsas sakė, kad šis padidinimas atitinka Rusijos karo planą.
Vasarį N. Reynoldsas buvo vienas iš komentaro, kuriame teigė, kad 2025 m. Rusijai bus lemiami arba lūžio metai, bendraautorių. Rusija tiki, kad gali išlaikyti dabartinius karių ir technikos nuostolius iki 2025 m., manydama, kad „pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, buvo rašoma komentare.
Tai nėra neįtikėtina, jei Ukrainos Vakarų sąjungininkai jos nerems. Tačiau po 2026 m. Rusijai pradės trūkti turimų tankų ir šarvuotų kovos mašinų atsargų ir teks pasikliauti naujų gamyba.
Kyla klausimas, kaip Rusija gali aprūpinti savo dar didesnę kariuomenę ištekliais.
„Iš kur bus imami ištekliai? Kaip bus vykdomas verbavimas?“ – klausia N. Reynoldsas.
„Vis dar kyla rimtų klausimų, kaip jie bus aprūpinti“, – sako jis.
Be to, pasak jo, sunku įsivaizduoti, kaip dabartinė mokymo sistema galėtų padėti plėsti pajėgas.
Pavojingas laikas Rusijai
Kariuomenės didinimas vyksta pavojingu metu Rusijai. Rusija turi suderinti savo karinius tikslus Ukrainoje su karo daroma žala jos ekonomikai.
Rusija „daug geriau nei prognozuota prisitaikė prie kai kurių jai iškilusių sunkumų“, sako N. Reynoldsas. Tačiau, pasak jo, nepaisant to, „infliacija yra labai didelė. Pragyvenimo išlaidos yra milžiniškos“.
Kiti „Business Insider“ kalbinti ekspertai teigė, kad nors V. Putinas vis dar gali padidinti Rusijos kariuomenę, tai gali tik dar labiau apkartinti jau ir taip įtemptas Rusijos darbo jėgos nuotaikas.
Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto ekonomistas Artemas Kočevas sako, kad Rusijos darbo rinka nukentėtų mažiau, jei kariuomenė būtų verbuojama tikslingai.
„Šiuo metu naujokus galima suskirstyti į dvi grupes: įsiskolinusius, žemą socialinį ir ekonominį statusą turinčius asmenis ir nuteistuosius kalėjimuose“, – sako A. Kočevas.
„Jie arba dalyvauja mažiau produktyviose ekonomikos šakose, arba apskritai nedalyvauja darbo rinkoje“, – teigia jis.
Rusija įdarbino tiek daug nuteistųjų, kad pradėjo uždarinėti kai kuriuos savo kalėjimus, o vienas vietos pareigūnas kovo mėnesį įstatymų leidėjams sakė, kad kai kuriuos kalėjimus teko uždaryti dėl „vienkartinio didelio nuteistųjų skaičiaus sumažėjimo“, rašo Rusijos laikraštis „Kommersant“.
„Kol įdarbinimas vyks šiose dviejose grupėse, poveikis darbo rinkai bus nedidelis“, – sako A. Kočevas, tačiau pažymi, kad net ir tokiu atveju naujų darbuotojų įdarbinimas vis tiek bus didelė fiskalinė našta.
Didelė našta ekonomikai
Liepos mėnesį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskvoje nauji naujokai gaus 1,9 mln. rublių, arba apie 22 000 JAV dolerių, premiją, jei pasirašys sutartį su Rusijos gynybos ministerija.
Šis paketas prilygsta JAV kariuomenės naujokams siūlomoms premijoms, kurios svyruoja nuo 20 000 iki 50 000 JAV dolerių.
Ir net jei pinigų problema nekiltų, Rusijai vis tiek būtų sunku pasiekti savo verbavimo tikslus nesužlugdžius savo ekonomikos.
„Dar 180 000 žmonių išbraukimas iš darbo jėgos turėtų rimtą poveikį ekonomikai“, – sako Kyjivo ekonomikos mokyklos instituto vyresnysis ekonomistas Benjaminas Hilgenstockas.
„Darbo rinka jau dabar yra labai įtempta: birželio mėn. nedarbo lygis sumažėjo iki 2,4 proc., t. y. iš esmės iki visiško užimtumo, o nominalusis darbo užmokestis per metus išaugo daugiau kaip 15 proc.“ – priduria jis.
Dėl karių trūkumo Rusija atsigręžė į netikėtą šaltinį – Afrikos migrantus ir studentus.
Birželį „Bloomberg“ pranešė, kad Rusijos pareigūnai pagrasino nepratęsti Afrikos migruojančių darbininkų ir studentų vizų, jei jie neįstos į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Orhuso universiteto globaliųjų studijų profesorius Jeremy Morrisas sakė, kad Rusijos ekonominės problemos gali užgožti jos karinius iššūkius, jei į jas nebus atsižvelgta.
„Autoritarinės visuomenės, tokios kaip Rusija, atrodo ramios ir kontroliuojamos, tačiau destabilizacija gali įvykti gana staigiai“, – sako jis.
