Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.
Pastarosiomis savaitėmis Vakarų pareigūnai įsitraukę į intensyvų tiesioginės diplomatijos maratoną, kurio tikslas – užkirsti kelią galimam įsiveržimui į Ukrainą, Rusijai prie šios provakarietiškos šalies sienų sutelkus apie 100 tūkst. karių.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atvejų jos lauktų „sunkios pasekmės“, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas.
Rusija tvirtina neplanuojanti pulti Ukrainos ir kaltina Vakarus, kad jie neatsižvelgia į jos nuogąstavimus dėl saugumo prie šalies sienų.
Rusijos valdžia pateikė virtinę reikalavimų įtampai sumažinti. Maskva, be kita ko, reikalauja garantijų, kad Ukrainai nebus leista tapti NATO nare, šalia Rusijos sienų nebus dislokuota raketų sistemų, taip pat bus atitrauktos JAV vadovaujamo karinio aljanso pajėgos Rytų Europoje.
Savo pirmuose per pastarąsias savaites svarbiuose komentaruose apie šią krizę V. Putinas antradienį apkaltino Vakarus, esą šie ignoruoja Rusijos reikalavimus, ir sakė, kad Vašingtonas naudoja Ukrainą kaip instrumentą potencialiai įvelti Maskvą į konfliktą.
„Ukraina tėra įrankis pasiekti tikslą“ – sulaikyti Rusiją, sakė V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų Maskvoje su Vengrijos premjeru Viktor Orbanu.
„Tai gali būti padaryta įvairiais būdais. Įtraukiant mus į kažkokį ginkluotą konfliktą. Ir, be kita ko, priverčiant savo sąjungininkes Europoje imtis prieš mus griežtų sankcijų, apie kurias kalba Jungtinės Valstijos“, – sakė Rusijos lyderis.
