Kaip trečiadienį pranešė ministerija, šią savaitę vyko Lietuvos inicijuotų ir vadovaujamų kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų metinis susitikimas, žymintis 2022 metų rotacijos pradžią.
Viceministro teigimu, išvystytas kibernetinio saugumo projektas yra Europos Sąjungos kibernetinio saugumo bendruomenėje pripažįstamas pajėgumas ir gali būti pasitelktas kaip įrankis remiant Ukrainą.
Poreikį bendradarbiauti yra išreiškusi ne tik projekto stebėtoja Belgija, bet ir Čekija, Ispanija, taip pat JAV bei Sakartvelas.
„Lietuvos vadovaujamas PESCO kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų“, – teigė M. Abukevičius.
„Šių pajėgų įveiklinimas teikiant paramą ES bendroms saugumo ir gynybos politikos misijoms bei operacijoms, taip pat – partnerei Ukrainai, padėtų užtikrinti dar didesnį pasitikėjimą išvystytu pajėgumu“, – sakė jis.
Ministerijos teigimu, šią kibernetinio saugumo komandą sudaro ekspertai iš visų projekte dalyvaujančių šešių valstybių narių: Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Kroatijos ir Estijos, prie kurių šiais metais prisijungs ir septintoji narė – Slovėnija.
Šiais metais pajėgoms vadovaus Rumunija.
Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pasiekti rezultatai ir ateities planai susitikimo metu buvo pristatyti ir plačiam partnerių tinklui iš ES saugumo ir gynybos, kibernetinio saugumo institucijų, partneriams iš JAV, Ukrainos bei kitų ES kibernetinio saugumo erdvėje vystomų kibernetinio saugumo projektų atstovams.
