Savo ruožtu Ukrainoje apsilankė britų premjeras Borisas Johnsonas, kuris pažadėjo jai skirti šimtamilijoninę karinę paramą.
Baltarusijoje jau kyla kariniai miesteliai Rusijos kariams. Kremlius skelbia į Baltarusiją jau pasiuntęs 5000 savo karių ir tai – dar ne pabaiga. Daugiau atvyks artimiausiomis dienomis ir ruošis jungtinėms abiejų šalių karinės pratyboms, kurių pradžia numatyta vasario 10-ąją.
Visgi Amerikos ambasadorė Jungtinėse Tautose skelbia, kad diktatoriaus A. Lukašenkos užgrobtoje šalyje Rusija planuoja dislokuoti tiek savo karių, kiek net nėra visoje Baltarusijos kariuomenėje – 30 tūkstančių.
„Turime duomenų, kad ansktyvą vasarį Rusija prie Baltarusijos – Ukrainos sienos ketina pasiųsti apie 30 tūkstančių karių, kurie bus dislokuoti mažiau nei už dviejų valandų į šiaurę nuo Kijevo“, – teigia JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
Tad įvairiuose Ukrainos regionuose kariai ir toliau intensyviai ruošiasi atremti Rusijos puolimą. Chersono srityje, netoli Rusijos aneksuoto Krymo vyksta salvinių ugnies sistemų „Uragan“ pratybos. Jos į taikinius gali pataikyti 90-ies kilometrų atstumu.
„220-ies milimetų kalibro reaktyvinė salvinė sistema – didelė grėsmė priešui. Vienos raketos svoris – 300 kilogramų, o kiekvienoje kovos mašinoje yra 16 raketų“, – sako būrio vadas Konstantinas.
Savo ruožtu Ukrainos parlamente politikai kelia vėliavas tų šalių, kurios ją remia Rusijos agresijos akivaizdoje. Matyti ir Lietuvos trispalvė.
„Dėkojame jums už supratimą, kad Maskva bando sugrąžinti Sovietų Sąjungą. Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, bet ir demokratijai, žmogaus teisėms ir tarptautiniam saugumui“, – kalba parlamento narė Sofiya Fedyna.
Be to, Ukrainos užsienio reikalų ministras atskirą padėką siunčia britų diplomatijos vadovei, inicijavusiai sugriežtintas sankcijas Rusijos oligarchams.
„Noriu ypatingai padėkoti britų užsienio reikalų ministrei Lizai Truss už norą įvesti skausmingas sankcijas Rusijos asmenims, turintiems finansinių interesų Jungtinėje Karalystėje. Raginame tai padaryti ir kitus partnerius“, – sako užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Beje, Liza Truss kartu su britų premjeru Borisu Johnsonu kaip tik lankėsi Ukrainoje. B. Johnsonas Ukrainai pažadėjo 100 milijonų eurų karinę paramą. Tiesa, kelionės į Ukrainą išvakarėse planuotas B. Johnsono ir V. Putino skambutis – neįvyko, tad britų premjeras turės išekoti kitos progos, kad paragintų V. Putiną susilaikyti, kaip pats sakė, nuo kraujo praliejimo.
Paramą Ukrainai demonstruoja ir Lenkija. Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad jau rengiasi kaimynei siųsti dešimtis tūkstančių artilerijos šovinių, lengvųjų minosvaidžių, nešiojamų oro gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių. O jei Rusija pultų, Lenkija esą būtų pasirengusi evakuoti dalį Ukrainos piliečių ir priimti gydyti ukrainiečių kariškius. Be to, Lenkijos premjeras neleidžia pamiršti ir „NordStream 2“ projekto.
„Raginame Vokietiją nepaleisti šio dujotiekio, nes tai reikštų, kad Berlynas užtaiso Putino ginklą, kurį jis naudos visos Europos šantažui“, – kalba M. Morawieckis.
Savo ruožtu pastarosiomis savaitėmis viešumos vengiantis V. Putinas Kremliuje priėmė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
„Atrodo, kad mūsų susitikimas vyksta dramatišku momentu. Mano vizitas – lyg taikos misija. Noriu užtikrinti, kad nė vienas lyderis Europoje nenori karo“, – teigia V. Orbanas.
„Kaip žinote, išsiuntėme savo pasiūlymus NATO ir JAV dėl rašytinių abipusių įsipareigojimų. Ir aš tave informuosiu, kaip klostosi šis procesas“, – sako V. Putinas.
Beje, V. Orbanas į Maskvą derėtis dėl rusiškų dujų išvyko nepaisant to, kad dalis Bendrijos politikų kaltina Maskvą tyčia sukėlus energetikos krizę ir taip sukėlus dujų ir elektros kainas visoje Europoje.
