„Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.
Paklaustas, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai aprūpintų Ukrainą nusodrinto urano sviediniais, po to, kai Jungtinė Karalystė pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas atsakė, kad Rusija turi didelį kiekį šios ginkluotės.
„Rusija, be abejo, turi, ką atsakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.
Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų likvidavimą (ICAN) ne kartą įspėjo, kad grasinimai branduoliniais ginklais sukuria labai pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo.
ICAN praėjusį mėnesį, minint pirmąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, perspėjo, kad kuo ilgiau tęsis Maskvos karas Ukrainoje, tuo labiau didės branduolinio smūgio rizika.
Vasarį V. Putinas pareiškė, kad Rusija stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas apkaltino Maskvą suspendavus branduolinių ginklų apribojimo sutartį su JAV ir pareiškė, kad tai rodo Europos ginklų kontrolės architektūros po Šaltojo karo pabaigą.
Maskva apie tai pranešė po to, kai praėjusių metų rugpjūtį pagal Naująjį START susitarimą sustabdė Jungtinių Valstijų vykdomus patikrinimus savo kariniuose objektuose.
