J. Prigožinas baiminasi, kad Rusijos kariuomenės vadovybė, negalinti susitvarkyti su „Rusų savanorių korpuso“ ir „Rusijos laisvės legiono“ kariais Belgorodo srityje, gali panaudoti branduolinį užtaisą savo žemėje ir būtent dėl šios priežasties aktyviai traukiasi.
„Bijau, kad tik pas juos nebūtų niekingos idėjos branduolinę bombikę ant savo teritorijos numesti. Ir ar tik ne todėl mes traukiamės iš Belgorodo srities, leisdami jiems veržtis, nes ant svetimos baisu numesti, o ant savo numesim – parodysim, kokie mes psichiniai ligoniai gražuoliai“, – viename iš savo vaizdo įrašų pasakojo jis.
Jis taip pat suabejojo dėl to, kokiomis sąlygomis yra laikoma Rusijos branduolinė ginkluotė po to, kai pamatė, kaip Rusijos gynybos ministerija laiko likusią turimą ginkluotę.
J. Prigožinas pastaruoju metu daug dėmesio skiria rusų partizanų puolamai Belgorodo sričiai, o birželio 6-ąją pažadėjo atvesti į regioną savo samdinių dalinius, „jeigu Rusijos gynybos ministerija per kelias savaites su tuo patys nesusitvarkys“.
„Mes duodame apie dvi savaites Gynybos ministerijai išlaisvinti mūsų žemę. Tačiau, jeigu jie, b***, neišlaisvins mūsų žemės ir, jeigu mes nebūsime tuo tikri, aš pareikalausiu, kad mus ten įleistų, nes kitaip jie meluoja savo tautai. Jeigu tai neįvyks, ir jeigu situacija blogės, tai mes eisim į Belgorodą. Ir mes ginsime savo žemę“, – aiškino J. Prigožinas.
Kiek vėliau Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad regiono teritorijoje „priešo pajėgų nėra“. Jis taip pat užsiminė apie „asmenis, kurie siekia populiarumo ir komentuoja situaciją“, tikriausiai, turėdamas omenyje būtent J. Prigožiną.
Dar vakar V. Gladkovas viešai tvirtino, kad Rusija nekontroliuoja Novaja Tavolžanka gyvenvietės pasienyje su Ukraina ir negali ten patekti dėl nuolatinių apšaudymų.
