Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:51 | Zelenskis prašo daugiau vakarietiškų ginklų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo tradiciniame vaizdo kreipimesi paprašė „padidinti Vakarų ginklų tiekimą“, rašo „Sky news“.
Anot jo, Rusija ruošiasi eskaluoti padėtį, todėl Ukrainai gauti daugiau ginkluotės yra itin svarbu.
„Laisvasis pasaulis turi viską, ko reikia Rusijos agresijai sustabdyti ir istoriniam teroristinės valstybės pralaimėjimui“, – pabrėžė jis.
23:14 | Kanada iš JAV pirks NASAMS ir perduos ją Ukrainai
Kanada nupirks iš JAV oro gynybos sistemą NASAMS ir perduos ją Ukrainai, rašo UNIAN.
„Oro gynybos sistemos yra svarbiausias Ukrainos prioritetas. Todėl Kanada iš Jungtinių Valstijų perka pažangią nacionalinę oro erdvės gynybos sistemą (NASAMS), kad ją perduotų Ukrainai“, – cituojama Kanados gynybos ministrė Anita Anand.
Ministrė pažymi, kad tai bus pirmoji oro gynybos sistema, kurią Kanada suteiks Ukrainos kariuomenės reikmėms. Ji paaiškino, kad NASAMS sistemą pasirinko dėl jos didelio našumo.
„Ši oro gynybos sistema padės apsaugoti Ukrainos gyvenvietes ir svarbią infrastruktūrą nuo dronų, raketų ir aviacijos atakų, nes Rusija vykdo žiaurius oro smūgius prieš Ukrainą“, – pabrėžė A. Anand.
22:57 | Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuotos 16 502 civilių žūtys
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Ukrainos Nacionalinė policija užfiksavo 16 502 civilių mirtis, praneša žmogaus teisių organizacija „Zmina“.
Daugiausia civilių žūčių užfiksuota Donecko srityje – 4 746. Mažiausiai užfiksuota Zaporižios regione – 66).
- Charkivo srityje užfiksuotos 3 784 civilių žūtys;
- Mykolajivo srityje – 2 207;
- Kyjivo regione – 2 072;
- Černihivo srityje – 899;
- Luhansko srityje – 815;
- Chersono srityje – 686;
- Sumuose – 341;
- Žytomyre – 283.
Policija neturi duomenų apie žuvusiųjų okupuotose teritorijose skaičių, tad pateikti duomenys nėra galutiniai.
22:32 | Iš Medvedčuko ir dar trijų deputatų atimta Ukrainos pilietybė
Iš Viktoro Medvedčuko, Taraso Kozako, Andrijaus Derkačo ir Renato Kuzmino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Apie tai ukrainiečių naujienų agentūrai UNIAN pranešė informuotas šaltinis, o vėliau patvirtino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Iš visų keturių minėtų veikėjų taip pat planuojama atimti iš jų parlamento nario mandatą.
„Remdamasis SBU (Ukrainos saugumo tarnybos – red. past.) ir Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos parengta medžiaga, vadovaudamasis mūsų valstybės konstitucija, nusprendžiau nutraukti keturių asmenų pilietybės galiojimą: Andrijaus Derkacho, Taraso Kozako, Renato Kuzmino ir Viktoro Medvedčuko.
Jei liaudies deputatai pasirinks tarnauti ne Ukrainos žmonėms, o į Ukrainą atvykusiems žudikams, mūsų veiksmai bus adekvatūs“, – cituojamas V. Zelenskis.
68 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, prorusiškos „Opozicijos platformos – Už gyvybę“ įkūrėjas, laikantis Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.
Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jis pabėgo iš namų arešto, bet balandžio viduryje vėl buvo suimtas.
21:59 | Ukrainos premjeras atskleidė, kiek šiemet bus skiriama Ukrainos atstatymui
Ukrainos atstatymo darbams šiemet bus skiriami milijardai dolerių, o tam yra numatytas finansavimas iš keturių šaltinių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
„Šiuo metu bendra rekonstrukcijai skirta suma iš mums jau žinomų šaltinių yra apie 110 mlrd. grivinų. Iš viso šiais metais tikimasi gauti 17 mlrd. dolerių, arba 680 mlrd. grivinų, prioritetiniam sugadinto ir sunaikinto turto atstatymui“, – UNIAN cituojamas D. Šmyhalis.
Anot jo, ministrų kabinetas yra nustatęs keturis pagrindinius rekonstrukcijos finansavimo šaltinius. Pirma – konfiskuotos Rusijos lėšos.
„Vyriausybė jau pervedė 17 mlrd. grivinų konfiskuotų lėšų iš Rusijos bankų į biudžetinį Ginkluotos agresijos padarinių likvidavimo fondą. Tęsiamas Rusijos turto Ukrainoje konfiskavimo procesas. Siekiame užtikrinti, kad tai prasidėtų ir sąjungininkų šalyse“, – teigia premjeras.
Antrasis finansavimo šaltinis – tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto. Į minėtą fondą šiemet bus pervesta 35,5 mlrd. grivinų.
Trečiuoju šaltiniu vyriausybė nurodė tarptautinius partnerius.
„Jau žengiami pirmieji žingsniai šia kryptimi. Jungtinės Valstijos nusprendė skirti 1,4 mlrd. dolerių, arba daugiau nei 56 mlrd. grivinų, Ukrainos atstatymui. Šių lėšų tikimės artimiausiu metu“, – teigia D. Šmyhalis.
Ketvirtasis šaltinis – lėšos, gautos iš aukotojų iš viso pasaulio.
21:29 | Tęsiasi kovos dėl Soledaro
Kovos dėl Ukrainos rytuose esančio Soledaro tęsiasi, praneša Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.
„Priešas nekreipia dėmesio į didelius savo karių nuostolius ir toliau aktyviai šturmuoja“, – UNIAN cituoja ją.
Dar pirmadienį H. Maliar pranešė, kad rusai pradėjo galingą Soledaro puolimą.
21:00 | Kuleba: Putinui kare liko tik vienas scenarijus, bet jis bijo pažiūrėti tiesai į akis
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bet kokia kaina nori laimėti karą prieš Ukrainą. Vis dėlto, anot Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, V. Putinui yra likęs tik vienas scenarijus, kurio jis nenori pripažinti – pralaimėjimas.
Apie tai D. Kuleba kalbėjo interviu NPR, rašo „Kanal 24“.
„Žvelgdamas į mūšio lauką ir dabartinę situaciją, manau, kad Putinas neturi daug galimybių. Tiesą sakant, manau, kad jis turi tik vieną galimybę, bet nenori jos priimti. O ši galimybė – tai pralaimėti karą“, – pareiškė D. Kuleba.
Anot jo, situacija yra sudėtinga dėl to, kad V. Putinas bijo pažvelgti tiesai į akis ir ieškoti išeities. Vietoje to jis į kovą meta vis daugiau pajėgumų.
„Bunkerio prezidentas stengiasi laimėti bet kokia kaina. Bet taip neatsitiks. Jis nelaimės“, – pabrėžia ministras.
19:35 | Ukrainos užsienio reikalų ministras: „žmonės žus“, kol Berlynas svarsto apie tankų tiekimą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį, jo kolegai iš Vokietijos Annalenai Baerbock lankantis karo nuniokotame rytiniame Charkivo mieste, paragino Berlyną aprūpinti jo šalies kariuomenę tankais „Leopard“.
„Kuo ilgiau užtruks sprendimo priėmimas, tuo daugiau žmonių mirs. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo“, – sakė D. Kuleba žurnalistams per spaudos konferenciją Charkive kartu su A. Baerbock.
Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažadėjo paremti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, ir tapo aukščiausio rango Vakarų pareigūne nuo karo pradžios, apsilankiusia rytiniame Charkivo mieste.
19:18 | Vakarų pareigūnas įspėja: Ukraina nesusigrąžins visų teritorijų, jei nepadidins savo pajėgumų
Vakarų pareigūnas įspėjo, kad Ukraina nesugebės susigrąžinti didelės dalies teritorijos iš Rusijos, jei nepadidins savo karinių pajėgumų, rašo „Sky news“.
JK vyriausybė šiuo metu svarsto, ar aprūpinti Ukrainą britų kovos tankais „Challenger 2“, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė šią popietę pažadėjo siųsti Kyjivui daugiau ginklų.
Vis dėlto vienas neįvardijamas pareigūnas pareiškė, kad norint susigrąžinti visas rusų užgrobtas teritorijas Ukrainai reikia daugiau pajėgumų.
Anot jo, ukrainiečių prašymas suteikti 300 tankų yra racionalus, kad būtų sukurta tokia jėga, kokios reikia puolimui.
„Ukrainiečiai nesugebės atkovoti didelių teritorijų kiekių, jei nepakeis savo pajėgų išdėstymo nuo praėjusių metų“, – pabrėžia pareigūnas.
„Kažkas turi nutraukti šią aklavietę, ypač jei jie (ukrainiečiai) nori susigrąžinti teritoriją ir pereiti į puolimą. Pagrindiniai koviniai tankai ir APC (šarvuoti transporteriai) yra šio derinio dalis“, – teigia jis.
18:55 | Rusija Ukrainoje stipriai sumažino ugnį: arba pritrūko amunicijos, arba pergalvoja taktiką
Rusija ugnį kai kuriose Ukrainos vietose sumažino net 75 proc., CNN sako JAV ir Ukrainos pareigūnai.
Jie kol kas neturi vieningo paaiškinimo, kodėl rusų artilerijos griausmas Ukrainoje sumažėjo.
Viena iš galimų priežasčių gali būti senkančios rusų atsargos. Dar viena galima priežastis – dėl sėkmingų ukrainiečių žingsnių fronte rusai galimai persvarsto savo taktiką.
Bet kokiu atveju stulbinantis artilerijos ugnies sumažėjimas yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos pozicijos mūšio lauke vis labiau silpnėja, CNN sakė JAV ir Ukrainos pareigūnai.
Be to, tai vyksta būtent tuo metu, kai Ukraina sulaukia vis didesnės karinės paramos iš savo sąjungininkių. Praėjusią savaitę JAV ir Vokietija paskelbė, kad pirmą kartą suteiks Ukrainos pajėgoms šarvuotų kovos mašinų, Vokietija pažadėjo dar vieną „Patriot“ bateriją.
Tuo tarpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, JAV žvalgybos pareigūnų nuomone, akivaizdžiai stengiasi sustiprinti vidaus politinę paramą karui.
18:07 | Vokietijos diplomatijos vadovė apsilankė Ukrainos Charkivo mieste
Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį pažadėjo paremti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, ir tapo aukščiausio rango Vakarų pareigūne nuo karo pradžios, apsilankiusia rytiniame Charkivo mieste.
„Visose Ukrainos dalyse, nuo Charkivo iki Chersono ir Kyjivo, žmonės turi žinoti, kad gali tikėtis mūsų solidarumo ir paramos“, – sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock per iš anksto neskelbtą vizitą.
17:42 | NATO vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant kliūčių, į Aljansą įstos abi Šiaurės šalys
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso.
Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO. Visos 30 šalių narių turi sutikti, kad abi Skandinavijos kaimynės būtų priimtos į didžiausią pasaulyje saugumo organizaciją.
Tačiau Ankara šį procesą stabdo. Turkijos vyriausybė nori, kad Suomija ir Švedija susidorotų su grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis, ir išduotų jai asmenis, įtariamus su terorizmu susijusiais nusikaltimais. Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Švedija neatsižvelgė į jo šaliai susirūpinimą keliančius klausimus.
„Esu įsitikinęs, kad stojimo procesas bus užbaigtas ir kad visos NATO sąjungininkės ratifikuos stojimo protokolus savo parlamentuose. Tai pasakytina ir apie Turkiją“, – Aljanso būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas sakė, kad narystės procesas paprastai užtrunka ne vienerius metus, tačiau liepos mėnesį visos 30 narių pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti ir pasirašė jų stojimo protokolus. Nuo to laiko 28 šalys patvirtino šį žingsnį pagal savo nacionalines procedūras. To dar nepadarė tik Turkija ir Vengrija.
„Kol kas tai yra greičiausias stojimo procesas šiuolaikinėje NATO istorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat sumenkino bet kokią riziką, kad Suomija ir Švedija gali būti užpultos ar patirti spaudimą dėl mėginimo prisijungti prie karinio aljanso, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos ir kiti sąjungininkai abiem šalims pasiūlė dvišales „saugumo garantijas“, kol jos taps visateisėmis narėmis.
„Neįsivaizduojama, kad Suomija ir Švedija susidurtų su kokia nors karine grėsme, o NATO į tai nereaguotų“, – sakė J. Stoltenbergas.
Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Švedija „net neįpusėjo“ vykdyti savo įsipareigojimų Ankarai. Jo pastabos nuskambėjo po to, kai Švedijos teismas nusprendė neišduoti Turkijos valdžios institucijų ieškomo žurnalisto dėl įtariamų sąsajų su 2016 metais nepavykusiu perversmu šioje šalyje.
Tačiau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad jo šalis įvykdė savo įsipareigojimus ir kad dabar sprendimą „priima Turkija“. Turkija kol kas viešai nereagavo į jo pastabas.
17:30 | Ukrainiečiai jau kitą savaitę pradės mokytis naudotis „Patriot“
Jau kitą savaitę JAV ukrainiečiai pradės mokytis naudotis „Patriot“ raketų sistema, CNN informuoja du su tuo susipažinę JAV pareigūnai.
Teigiama, kad mokymo programa vyks Fort Sill miestelyje Oklahomoje.
Tikimasi, kad ukrainiečių mokymai truks „kelis mėnesius“, nurodė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Laura Cooper.
„Negalėsiu nurodyti konkretaus mokymo užbaigimo termino“, – teigė ji.
Apie tai, kad siunčia Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, JAV paskelbė gruodžio pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vašingtone ir susitiko su prezidentu Joe Bidenu.
Neseniai Vokietija paskelbė, kad Ukrainai taip pat siunčia „Patriot“ raketų sistemą.
17:02 | Įnirtingos kovos Ukrainos rytuose
Kovos Ukrainos rytuose išlieka sudėtingos, „Kanal 24“ sako Ukrainos rytų ginkluotųjų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatijus. Anot jo, Soledaras tebėra viena pagrindinių rusų puolimo krypčių, tačiau jie čia patiria didžiulių nuostolių.
S. Čerevatijus informuoja, kad vien per pastarąją parą čia buvo surengtos 257 atakos iš įvairių patrankų, raketinės artilerijos, tankų. Rusai taip pat surengė penkis oro antskrydžius.
„Soledaras yra karščiausia Bachmuto fronto vieta. Vyksta įnirtingos kovos, priešas sutelkė geriausius organizuotos nusikalstamos grupuotės „Wagner“ padalinius, kuriuos remia Rusijos reguliariosios ginkluotosios pajėgos“, – kalbėjo jis.
Anot Ukrainos pajėgų atstovo, intensyvių kovų metu rusai bet kokia kaina bando užimti Soledarą, tačiau kontrolė išlieka ukrainiečių rankose.
„Darome viską, kad priimtume geriausią sprendimą dėl tolesnės Ukrainos gynybos ir padarytume priešui kuo daugiau nuostolių“, – tikina jis.
S. Čerevatijaus teigimu, „Wagner“ grupė Bachmuto kryptimi yra sutelkusi geriausius savo specialistus, tačiau patiria didžiulių nuostolių, „aplinka nusėta priešų lavonais“.
Ukraina dar pirmadienį pranešė, kad rusai Soledare pradėjo galingą puolimą.
16:43 | JK galutinio sprendimo dėl „Challenger 2“ dar neturi
Galutinio sprendimo dėl „Challenger 2“ tankų siuntimo į Ukrainą dar nėra, pareiškė JK vyriausybės atstovas spaudai, rašo UNIAN.
Pirmadienį „Sky news“ pranešė, kad JK svarsto Ukrainai siųsti apie dešimt kovos tankų „Challenger 2“.
„Šiuo metu dar nepriėmėme jokių galutinių sprendimų dėl tiekimo... Kol šie sprendimai nepriimti, mes nekomentuojame spekuliacijų apie tai, kokia papildoma ginkluotė gali būti siunčiama, o kokia – ne“, – cituojamas jis.
Anot vyriausybės atstovo, šiuo metu su Ukrainos ir sąjungininkų kolegomis vyksta diskusijos dėl geriausios pagalbos Ukrainos formos.
„Challenger 2“ yra britų mūšio tankas.
16:10 | ES svarsto sankcijas Baltarusijai
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES ketina įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, rašo „The Guardian“.
„Mes darysime spaudimą Kremliui tiek ilgai, kiek reikės, taikydami griežtą sankcijų režimą, ir išplėsime šių sankcijų taikymą toms šalims, kurios kariniu požiūriu remia Rusijos karą, pavyzdžiui, Baltarusijai ar Iranui.
Ir mes pasiūlysime naujas sankcijas Baltarusijai, atsakydami į jos vaidmenį šiame Rusijos kare Ukrainoje“, – antradienį kalbėdama spaudos konferencijoje su NATO ir EVT vadovais sakė U. von der Leyen.
Sekmadienį pranešta, kad Rusija ir Baltarusija išplėtė bendras karines pratybas Baltarusijoje. Pastaruoju metu auga susirūpinimas dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą.
Penktadienį Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka apsilankė karinėje bazėje, kurioje dislokuoti Rusijos kariai, ten susitiko su kariais ir aptarė bendras karines pratybas. Gruodžio pabaigoje Vladimiras Putinas lankėsi Minske.
Ši kelionė buvo pirmoji V. Putino viešnagė Baltarusijoje nuo 2019 m. ir sukėlė nuogąstavimų, kad jis siekia užsitikrinti daugiau Baltarusijos karinės pagalbos karui Ukrainoje.
15:29 | „Karo ministro“ Šoigu dukra per šventes pasirinko atostogas Dubajuje
14:46 | Rusija kalba apie tolimesnius savo karinius tikslus
Antradieniniame pareiškime Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Maskva „plėtos branduolinę triadą“ ir kariuomenėje aktyviai naudos „dirbtinio intelekto“ technologijas.
„Mes ir toliau plėtosime branduolinę triadą ir išlaikysime jos kovinę parengtį, nes branduolinis skydas buvo ir tebėra pagrindinis mūsų valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantas.
Taip pat padidinsime Aviacijos ir kosmoso pajėgų kovinius pajėgumus – tiek naikintuvų ir bombonešių eksploatavimo šiuolaikinių oro gynybos sistemų veikimo srityje, tiek bepiločių orlaivių tobulinimo prasme“, – tikino S. Šoigu.
Rusijos gynybos ministras sakė, kad artimiausi Rusijos valdžios planai yra išplėsti modernių smogiamųjų ginklų arsenalą.
14:01 | JAV politikams nekyla abejonių: Putinas – kaip Hitleris, jį būtina sustabdyti
13:26 | NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją
NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir sustiprinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą.
„Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.
12:45 | Ukrainiečiai skelbia: ieškodami, ką mobilizuoti, rusai eina per moksleivių sąrašus
Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras skelbia, kad okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rusai sudaro sąrašus moksleivių, kurie gali būti mobilizuoti sulaukę pilnametystės.
„Vaikai, gimę 2005–2006 m. laikinai okupuotose teritorijose, privalo būti „registruojami kariuomenėje“. Vadinamoji registracija vyksta laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko sričių teritorijose.
Pogrindžio žiniomis, okupantai sudaro sąrašus tų, kurie gali būti mobilizuoti iškart baigę mokyklą. Visų pirma, kas 2023 metais sulauks pilnametystės“, – skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, rašo „Ukrainska Pravda“.
11:56 | Didžioji Britanija: rusams kol kas nepavyks užimti Bachmuto
Rusijos kariai padidino spaudimą Rytų Ukrainoje, Donecke, esančiam Bachmutui, tačiau vargu ar jie artimiausiu metu apsups miestą, kuriame vyksta intensyvios kovos, rašo Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje.
Pasak žvalgų, per pastarąsias keturias dienas Rusijos ir „Wagner“ pajėgos įsiveržė į 10 km nuo Bachmuto esantį Soledaro miestą ir greičiausiai jį kontroliuoja. Perimdami Soledarą, rusai bando apsupti Bachmutą iš šiaurės ir sutrikdyti Ukrainos komunikacijos linijas, pabrėžia britų žvalgyba.
„Nepaisant padidėjusio spaudimo Bachmutui, Rusijos pajėgos artimiausiu metu greičiausiai neapsups miesto, nes Ukrainos pajėgos išlaikys stabilias gynybines linijas ir kontroliuos tiekimo maršrutus“, – teigia britų žvalgyba.
Sausio pradžioje Didžiosios Britanijos žvalgyba pareiškė, kad stipriausio Rusijos pajėgų puolimo prie Bachmuto laikotarpis jau praėjo ir tolimesnė Rusijos Federacijos sėkmė šioje srityje, bent jau artimiausiu metu, yra mažai tikėtina.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 10 January 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) January 10, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/aFDNytdSEu
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/5Bg8NCKRNt
11:25 | Rusijoje supleškėjo palapinių miestelis mobilizuotiesiems
10:46 | Armėnija atsisakė rengti Rusijos karines pratybas
10:00 | Oro pavojus
Ukrainos pietuose antradienio rytą aidi oro pavojaus sirenos.
09:03 | Įtempta padėtis Soledare
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį su savo karo vadais aptarė padėtį Donbase, kur dabar vyksta aršiausi mūšiai.
Jis pažymėjo, kad mūšis dėl Donbaso tęsiasi ir, nors rusų pajėgos dabar didžiausias pastangas sutelkė į Soledarą – miestą Bachmuto regione, Donecko srityje, – šio sunkaus ir ilgo mūšio rezultatas vis tiek bus viso Donbaso išlaisvinimas.
„Be galo sunku – ten praktiškai neliko sveikų sienų... Mūsų karių tvirtumo dėka ten, Soledare, iškovojome Ukrainai papildomo laiko ir papildomų pajėgų.
O ką ten norėjo laimėti Rusija? Viskas visiškai sunaikinta, gyvųjų beveik nebeliko. Ir tūkstančiai jų žmonių yra prarasti: visa žemė prie Soledaro yra nuklota okupantų lavonais ir išvagota smūgių. Taip atrodo beprotybė“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas savo naujausioje naktinėje kalboje.
Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo įnirtingai šturmuoti Soledarą. Anot gynybos viceministrės Hanos Maliar, puolimas prasidėjo sausio 9-ąją, rusai pasitelkė daugybę šturmo grupių, suformuotų iš geriausių „Wagner“ grupės rezervų.
08:20 | Rusija atsisako viešinti Makijivkoje žuvusių karių sąrašą
Rytų Ukrainos mieste Makijivkoje žuvusių mobilizuotų rusų karių sąrašai nebus skelbiami, sako Rusijos Federacijos Samaros srities karinis komisaras Aleksejus Vdovinas.
„Sąrašai neskelbtini. Visa turima informacija kariniuose komisariatuose yra pateikiama asmeniškai karinio personalo šeimų nariams – arba kreipiantis, arba, kalbant apie daugybę karių, karinių komisariatų darbuotojai informuojami asmeniškai.
Sąrašai negali būti paskelbti. Pirma, tai yra asmens duomenys, antra, tai, žinoma, yra užsienio žvalgybos agentūrų darbas, siekiant nustatyti ir vykdyti provokuojančias priemones prieš kariškių artimuosius“, – rašo „The Insider“.
07:42 | „Politico“: JAV svarsto apie papildomą ginkluotę Ukrainai
JAV svarsto galimybę į Ukrainą siųsti šarvuotas kovos mašinas „Stryker“ kaip dalį būsimo pagalbos paketo.
Apie tai rašo „Politico“, remdamasis dviem informuotais šaltiniais. Jie mano, kad šios kovos mašinos turėtų padėti Ukrainai atremti pavasarį laukiamą Rusijos puolimą.
Pentagono atstovas sako, kad administracija gali paskelbti pagalbos paketą Ukrainai su „Stryker“ kovos mašinomis arba be jų vėliau kitą savaitę. Pažymima, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas, todėl administracija gali nuspręsti juos siųsti būsimame pakete.
07:00 | Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos turguje žuvo du žmonės
Per Rusijos smūgį kaimo turguje Charkivo regione Ukrainos rytuose pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
„Per raketos smūgį Ševčenkoje buvo sužeisti šeši žmonės. Dar du žuvo“, – socialiniame tinkle paskelbė gubernatorius Olehas Synehubovas.
Charkivo regionas, kuris ribojasi su Rusija, nuo vasario mėnesio, kai į jį įsiveržė Maskvos kariuomenė, beveik kasdien apšaudomas rusų artilerijos.
Nukentėjo dvi moterys – 50-metė ir 60-metė, teigė O. Synehubovas.
Atskirai per „masinę“ artilerijos ataką Kurachivkos kaime rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du civiliai gyventojai, sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.
Tuo tarpu Chersone vienas žmogus žuvo ir viena moteris buvo sužeista per smūgį pietinio miesto gyvenamajame rajone, kurį neseniai susigrąžino Kyjivo pajėgos, pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijai pirmadienį surengus raketų ataką Ukrainos Charkivo srities Ševčenkovės turguje, žuvo dvi moterys, dar keli buvo sužeisti.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos sekmadienio pareiškimą, kad ji sudavė šimtų aukų pareikalavusį „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius rusų karius.
