• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Serhijui buvo vos dvi dienos, kai jis mirė. Šaltą lapkričio naktį Rusijos raketa pataikė į gimdymo namus, kuriuose naujagimis kartu su savo motina ilsėjosi po gimdymo. Marija buvo ką tik pamaitinusi savo kūdikį, kai pastato sienos pradėjo griūti. Naujagimio palaikus iš griuvėsių vėliau ištraukė gelbėtojai, rašo „Der Spiegel“.

Serhijui buvo vos dvi dienos, kai jis mirė. Šaltą lapkričio naktį Rusijos raketa pataikė į gimdymo namus, kuriuose naujagimis kartu su savo motina ilsėjosi po gimdymo. Marija buvo ką tik pamaitinusi savo kūdikį, kai pastato sienos pradėjo griūti. Naujagimio palaikus iš griuvėsių vėliau ištraukė gelbėtojai, rašo „Der Spiegel“.

REKLAMA

Vilnianskas priklauso pietų Ukrainos Zaporožės regionui, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo rugsėjį.

Išpuoliai prieš ligonines yra karo nusikaltimas – bent jau tada, kai tai į jas yra taikomasi tikslingai. Serhijų nužudžiusią raketą paleidusiems kariams gali būti pateikti kaltinimai ir jie gali būti nuteisti. Jų vadai taip pat būtų patraukti atsakomybėn, jei būtų įmanoma juos identifikuoti ir įrodyti jų ketinimus. Tačiau ši raketa niekada nebūtų paleista, jei V. Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą.

„Nė vienas iš Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų nebūtų įvykęs be karo“, – sakė Philippe'as Sandsas, britų tarptautinės teisės specialistas ir Londono universiteto koledžo Tarptautinių teismų ir tribunolų centro direktorius. P. Sandsui pati invazija – „visų nusikaltimų motina“ – yra svarbiausias įvykis. Todėl jis reikalauja, kad tyrėjai sutelktų savo dėmesį į V. Putiną ir Rusijos vadovybę – jie sukėlė karą, kuris nusinešė ne vieną dešimtį tūkstančių gyvybių.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vasario 28-ąją – penktąją karo dieną – savo argumentus P. Sandsas pateikė „Financial Times“ publikuotame straipsnyje. „Kodėl nesukūrus specialaus tarptautinio baudžiamojo tribunolo, kuris tirtų V. Putino ir jo kolegų veiksmus?“, – publikacijoje siūlė P. Sandsas. Ukrainos vadovybė Kyjive sutiko su jo argumentais.

REKLAMA

Pasak P. Sandso, neilgai trukus su juo susisiekė buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, kuris supažindino jį su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Po kurio laiko Ukrainos vyriausybė pradėjo raginti savo partnerius vakaruose įsteigti tokį tribunolą. „Mes darome viską, kad toks tribunolas būtų sukurtas“, – lapkričio gale savo pažadą pakartojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

REKLAMA
REKLAMA

Idėja baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, atsakingus už šią neteisėtą invaziją, atrodo labai logiška. Ir tai iš pagrindų pakeistų tarptautinę baudžiamąją teisę. Iki šiol tarptautinio konflikto agresoriai buvo nubausti tik vieną kartą – pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Paskatintas sovietų teisės eksperto Arono Trainino, Tarptautinis Niurnbergo karinis tribunolas į savo statutą įtraukė ir „nusikaltimus taikai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, nuo to laiko įvyko ir daugiau teismų, kuriuose buvo baudžiami karų sukėlėjai, tačiau nė vienas teismas nepriėmė jokio nuosprendžio. Vašingtono, Paryžiaus, Londono ir Maskvos vyriausybės, vieningai siekusios nubausti Vokietiją už Hitlerio ekspansinį karą, nebuvo pasiruošusios suteikti tarptautiniam teismui nuolatinės jurisdikcijos nagrinėti tarptautinius konfliktus. Tai būtų apriboję jų veiksmus tiek kariniu, tiek politiniu požiūriu.

REKLAMA

Būtent dėl šios priežasties prieš 20 metų įsteigto Hagos Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) valstybės narės agresijos nusikaltimus į teismo įstatus įtraukė tik 2010 m. po ilgai trukusių derybų. Tiesa, iš pradžių dauguma teismo narių nesutiko ratifikuoti šio dokumento, todėl jis įsigaliojo tik 2018 m. Skirtingai nei karo nusikaltimų atvejais, kai nagrinėjami nusikaltimai žmogiškumui ir genocidas, agresijos nusikaltimais kaltinama šalis pirmiausia turi sutikti, kad tyrimas iš viso būtų pradėtas.

REKLAMA

Kaltinimų Putinui pareiškimas

Negana to, tik 123 iš 193 Jungtinių Tautų narių yra Tarptautinio baudžiamojo teismo narės. Tarp jų nėra Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Ukrainos. Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, Kijevas priėmė šio teismo jurisdikciją, tačiau tai padarė neratifikavęs Romos statuto, kuriuo teismas buvo įsteigtas 1998 m. Būtent todėl Hagos tyrėjai dabar gali tirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje, į kurią jie atvyko dar kovo mėnesį. Tyrimus vykdo ir Ukrainos teismai. O pagal visuotinės jurisdikcijos principą, taikomą tokio pobūdžio nusikaltimams, 14 Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Vokietija, taip pat pradėjo savo tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teoriškai yra įmanoma pateikti asmeninius kaltinimus V. Putinui, konkretiems jo kabineto nariams ir aukščiausiems generolams dėl įtariamų karo nusikaltimų, pavyzdžiui, išpuolių prieš ligonines. Serbijos lyderis Slobodanas Miloševičius taip pat stojo prieš specialųjį Jungtinių Tautų tribunolą dėl kaltinimų surengus genocidą. Tačiau toks procesas būtų kur kas sudėtingesnis, teigė tarptautinės teisės ekspertas P. Sandsas, nes jis reikalautų įrodyti vadovaujančių asmenų individualią atsakomybę už nagrinėjamą nusikaltimą. Kur kas lengviau nustatyti, kas davė įsakymą pulti.

REKLAMA

Bet kuriuo atveju, pirmiausia turi būti sprendžiamas įvykdomumo klausimas. Kaip būtų įmanoma fiziškai atgabenti V. Putiną į teismą? Tam tikromis sąlygomis tarptautinė baudžiamoji teisė leidžia nagrinėti bylą, net jeigu kaltinamasis teisme nedalyvauja. Apkaltinamasis nuosprendis smarkiai apribotų V. Putino judėjimo laisvę. Tai taip pat būtų stiprus politinis signalas.

Ukrainos keliami tikslai iš karto susilaukė mažesnių Rytų Europos partnerių, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją ir Čekiją, paramos. Šių metų pavasarį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliucijas, palaikančias tokio tribunolo idėją. Tačiau didesni Ukrainos partneriai Vakaruose ilgai spyriojosi, ir Kijevas manė, kad žino kodėl. „Kai kurios šalys, nors ir šią smerkia invaziją, nenori visiškai uždaryti durų deryboms su Maskva“, – rugpjūčio mėnesį, interviu su „Der Spiegel“ metu, aiškino Andrijus Smyrnovas, V. Zelenskio štabo viršininko pavaduotojas.

REKLAMA

Europos Komisija pirmenybę teikia tribunolui

Tačiau lapkričio pabaigoje tokio tribunolo steigimo klausimas pradėjo judėti į priekį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija turi sumokėti už šį agresijos nusikaltimą. Komisija pasiūlė įsteigti ad hoc tribunolą, panašų į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos anksčiau surengtus tribunolus, skirtus buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai. Tačiau tokiam tribunolui prireiktų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paramos, nes Rusija pasinaudotų veto teise Saugumo Taryboje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Generalinės Asamblėjos rezoliucija nėra pakankama, siekiant priversti Rusiją bendradarbiauti su tribunolu, tačiau tai suteiktų tarptautinį teisėtumą, reikalingą šiam teismui. Sklando gandai, kad tokios rezoliucijos projektas jau yra svarstomas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

Lapkričio 30-ąją, dieną, kai U. von der Leyen pateikė savo pasiūlymą, Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė netikėtą pareiškimą – šalis pirmą kartą palaikytų specialaus tribunolo įsteigimą. Prancūzijos parlamento nariai jau buvo patvirtinę tam reikalingą rezoliuciją. Toks Paryžiaus sprendimas nustebino tarptautinės teisės ekspertus. Dar visai neseniai Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna išreiškė susirūpinimą, kad specialiai Ukrainai įsteigtas tribunolas gali pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo autoritetui Hagoje. Nėra aišku, kas paskatino tokį nuomonės pasikeitimą. Stebėtojai svarsto, ar Paryžius negali tikėti, kad grasinimas pradėti teisminį procesą gali būti pakankama priežastis V. Putinui atsitraukti.

REKLAMA

Nedidelė Kyjivo delegacija neseniai išvyko į Paryžių, Berlyną bei Vašingtoną, kur jie bando įtikinti šių šalių lyderius steigti tokį tribunolą. Šiai komandai vadovauja jaunas teisininkas ir specialusis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Antonas Korynevičius. „Paryžiuje susilaukėme sėkmės“, – kalbėdamas telefonu iš Vašingtono sakė jis. JAV sostinėje delegacija susitiks su Kongreso nariais, prezidento Joe Bideno administracijos atstovais ir ekspertų grupių specialistais. Panašu, kad vizitas Amerikoje jiems taip pat turėtų būti sėkmingas.

REKLAMA

Baltieji rūmai vis dar aiškiai neišreiškė palaikymo specialaus tribunolo kūrimui, tačiau Valstybės departamento vyriausioji ambasadorė pasaulinės baudžiamosios justicijos klausimais Beth van Schaack neseniai leido suprasti, kad tokia idėja yra vertinama teigiamai.

„To nori Ukraina, ir aš manau, kad tai būtų stiprus spendimas“, – kalbėdama apie šį pasiūlymą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė B. van Schaack. Ji taip pat užsiminė, kad JAV vyriausybė gali pasidalinti žvalgybos informacija, kuri padėtų vykdyti tyrimus. Ekspertai pažymi, kad viena iš priežasčių, kodėl JAV galėtų pritarti specialiojo tribunolo idėjai, yra tai, kad ji nebūtinai sustiprintų tarptautinės jurisdikcijos idėją, kurią Vašingtonas tradiciškai vertina skeptiškai.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas Vakarų dominavimo ženklas?

Vis dėlto vizitas Berlyne, tikėtina, kiek mažiau nudžiugino A. Korynevičiaus vadovaujamą Ukrainos delegaciją. Ukrainos teisės ekspertas mandagiai pažymėjo, kad diskusijos buvo „vaisingos“ ir kad Vokietijos parlamente yra pateiktas specialaus tribunolo rezoliucijos projektas. Tokį pasiūlymą ketina pateikti konservatyvioji Berlyno opozicija. „Būtų katastrofiška, jeigu žemesnio ir vidutinio rango kariai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o aukščiausioji karinė ir politinė vadovybė ne“, – rašoma rezoliucijoje. Verslui draugiška „Laisvoji demokratų“ partija ir žalieji, esantys Vokietijos valdančiojoje koalicijoje, iš esmės palaiko šią idėją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai išlieka skeptiški.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iki šiol taip pat buvo gana santūri, kai kalba pasisukdavo apie specialiojo tribunolo įsteigimą. „Gebėjimas tarptautiniu mastu nuteisti agresijos karų sukėlėjus mums yra svarbus, – „Der Spiegel“ sakė A. Baerbock. – Bet mes turime būti atsargūs, kadangi tarptautinis baudžiamasis persekiojimas už „agresijos nusikaltimą“ vis dar kelia daug teisinių, praktinių ir politinių klausimų. Yra būtina užtikrinti, kad tai nesusilpnintų, o tik sustiprintų Tarptautinį baudžiamąjį teismą“. 

REKLAMA

A. Baerbock abejones paaiškina ne tik susirūpinimas, kad specialusis tribunolas gali pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo darbui. Jos taip pat yra strateginės dilemos rezultatas: ši Žaliųjų partijos politikė nuo pat karo pradžios iš visų jėgų stengėsi, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir Pietų pusrutulio valstybes, kurioms Maskva pastaraisiais metais skyrė daug dėmesio, išliktų kuo vieningesnė prieš Rusiją. A. Baerbock nerimauja, kad kai kurios šalys specialų tribunolą gali laikyti dar vienu Vakarų dominavimo ženklu.

Vokietijos tarptautinės teisės ekspertų nuomonės skiriasi. Daugelis skeptiškai vertina specialaus tribunolo idėją ir vietoj to norėtų stiprinti Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centro Berlyne tarptautinių nusikaltimų ekspertas Andreasas Schülleris mano, kad specialusis tribunolas gali tapti politizuotas arba politiškai pasmerktas. Jis taip pat baiminasi, kad, jei V. Putinas niekada nebus išduotas, viskas galiausiai baigtųsi tik simboliniu arešto orderiu: „Norėčiau, kad Vokietijos vyriausybė verčiau siektų Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto pataisos, kuri leistų agresiją tirti net ir be agresoriaus sutikimo.“

Specialaus tribunolo idėja neįtikina ir Erlangeno-Niurnbergo universiteto tarptautinės teisės profesoriaus Christopho Safferlingo: „Esu kiek abejojantis. Viena vertus, tai būtų proga pasiųsti aiškią žinią, panašią į 1945 m. Niurnbergo skleistą žinutę, kad agresija yra nusikaltimas“. O tai padaryti įmanoma tik su specialiuoju tribunolu.

REKLAMA

Tačiau, kita vertus, Ch. Safferlingo nuomone, jeigu toks tribunolas bus įkurtas, jis turėtų būti atsakingas ne tik už agresijos nusikaltimų tyrimą, bet ir už visus šiame kare padarytus nusikaltimus, įskaitant ir tuos, kuriuos galėjo įvykdyti Ukraina. Jis priduria, kad Ukraina taip pat privalo tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo šalimi.

Žinoma, vertėtų kelti klausimą, kodėl Kyjivas dar nežengė šio žingsnio. Prezidentas V. Zelenskis jau seniai yra sakęs, kad jis yra pasirengęs tai padaryti. Tačiau jis taip pat supranta Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos ribas. V. Zelenskio įsitikinimu, turimos tarptautinės teisės priemonės nėra pakankamos teisingumui užtikrinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų