Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas. „Mūsų ekspertai kalba apie 5–8 metų laikotarpį, per kurį tai galėtų būti įmanoma“, – teigė jis. Anot B. Pistorijaus, savo perspėjimu ar reikalavimu, kad Bundesveras būtų „pasirengęs karui“, jis, be kita ko, norįs „pažadinti mūsų visuomenę“.
Ministras pažymėjo, kad būtina imtis priemonių dabar. B. Pistorius jau yra iškėlęs idėją dėl modifikuotos privalomos karinės tarnybos. Dabar jis iš savo ministerijos laukia pasiūlymų iki balandžio. Jis neatmestų ir galimybės, kad Bundesvere tarnautų vokiško paso neturintys kariai. „Mes nebūtume pirmosios ginkluotosios pajėgos Europoje, kurios tai darytų“, – sakė ministras. Esą yra žmonių, kurie yra antros ar trečios kartos gyventojai Vokietijoje, tačiau dar neturi Vokietijos pilietybės. Našesne, anot B. Pistorijaus, reikėtų padaryti ir ginklų pramonę.
B. Pistorius dėl saugumo priežasčių pasisakė ir už vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės reformą Vokietijoje. Turėdami tokį skolos stabdį, mes neįveiksime šių krizių be nuostolių, teigė jis. Turimų lėšų esą neužtenka, kad būtų užtikrintas šalies saugumas, įveikti pandemijos padariniai ir tuo pat metu investuojama į švietimą ir skaitmeninimą. Turėdamas omenyje Bundesverą, B. Pistorius pažymėjo: „Atsižvelgdami į grėsmės aktualumą, turime greitai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“.
B. Pistorius kartu atmetė raginimus, kad Vokietija teiktų didesnę karinę paramą Ukrainai ir atkreipė dėmesį į tai, kad Bundesvero teikiama parama turi ribas. „Negalime duoti visko, kaip kai kurie reikalauja. Priešingu atveju patys liksime neapsaugoti, – kalbėjo B. Pistorius. – Iki šiol perdavėme viską, kas įmanoma“. Iš visų ES šalių Vokietija esą daro daugiausiai, o dabar kitų Europos partnerių eilė daryti daugiau. „Visiems turi būti aišku: jei V. Putinas laimės šį karą ir užims Ukrainą, žinoma, kad padidės pavojus ir Aljanso teritorijai“, – akcentavo politikas.
Penktadienį sueina vieneri metai, kai B. Pistorius buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru.
