Svarbiausi įvykiai:
23:45 | Ukrainiečiai smogė vietai, kur buvo susitelkę rusų kariai
Per dieną Ukrainos pajėgų aviacija smogė į vieną rajoną, kuriame buvo susitelkę rusų kariai, rašo UNIAN.
„Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė į vieną priešo personalo koncentracijos rajoną. Raketinių pajėgų daliniai pataikė į dvi priešo artilerijos priemones“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Generalinis štabas taip pat pabrėžė, kad rusai ir toliau nepaiso karo įstatymų, naudoja teroro taktiką, smūgius, apšaudo tiek karinius, tiek civilinius objektus.
„Iš viso priešas surengė vieną raketinį ir 16 oro smūgių, atliko 43 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes. Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra“, – nurodoma pranešime.
23:02 | Zelenskis: dėl Rusijos agresijos visos pasaulio šalys dabar baiminasi naujų karų
Dėl Rusijos režimo lyderių beprotybės dabar visos pasaulio šalys išgyvena netikrumo ir pavojaus laikotarpį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, pasaulis yra įsibaiminęs, kad ateityje gali kilti daugiau karų.
Apie tai jis kalbėjo penktadienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius.
„Dabar dėl Rusijos vadovų beprotybės visoms pasaulio tautoms dabar yra neapibrėžtumo ir pavojaus laikotarpis. Pasaulis vis dažniau girdi ir yra įsitikinęs, kad ateityje gali kilti daugiau karų.
Tačiau mes turime galią tai sustabdyti. Turime galios apsaugoti normalų gyvenimą. Tą galią turi ir pasaulis. Ir jis turi veikti dabar – turi sustabdyti Rusiją.
Esu dėkingas visiems, kurie padeda. Ačiū visiems, kurie gina Ukrainą, kurie dirba Ukrainai ir prisimena: pagrindinė užduotis – suteikti mūsų valstybei visas galimybes išvaryti okupantus. Mes tai tikrai padarysime“, – sako V. Zelenskis.
22:28 | „Financial Times“: Ukraina perėjo prie aktyvios gynybos, o Rusija gali ruoštis naujam dideliam puolimui
Ukrainos kariuomenė pereina prie aktyvios gynybos ir viena iš galimų priežasčių yra ta, kad Rusija gali rengti naują didelį puolimą 2024 m. vasarą.
Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Straipsnyje nurodoma, kad Ukraina perėjo prie „aktyvios gynybos“ taktikos, apie kurią neseniai kalbėjo Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Jis kiek anksčiau teigė, kad Ukrainos kariuomenės tikslai išlieka išlaikyti pozicijas ir išsekinti priešą.
FT cituoja Ukrainos saugumo pareigūnus, kurie mano kad „Rusija gali planuoti plataus masto puolimą jau vasarą“.
„Jo (puolimo – red. past.) tikslas bus užimti likusias keturias sritis – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – kurios, pasak V. Putino, buvo aneksuotos 2022 m. rugsėjį. Be to, pareigūnai sakė, kad neatmetamas dar vienas bandymas užgrobti Charkivą ar net Kyjivą“, – cituojamas tekstas.
Leidinio duomenimis, V. Putino tikslas užgrobti Ukrainą nesikeičia. Vis dėlto FT pažymi, kas išlieka klausimas, ar Rusija yra pajėgi tai pasiekti.
„Ar rusams tai pavyks, yra kitas klausimas. Budanovas (Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas – red. past.) nėra tikras, kad jo priešai sugebės pagaminti tiek sviedinių ir karių, kiek jų praranda, net ir remiami Šiaurės Korėjos. Be to, ukrainiečiai įrodė, kad žino, kaip ginti savo teritoriją“, – teigiama straipsnyje.
21:59 | Zelenskis: Ukraina ieško tarpininkų, kad išlaisvintų nelaisvėje laikomus „Azovostal“ gynėjus
Ukraina ieško tarpininkų, kad galėtų apsikeisti belaisviais su Rusija. Be kita ko, tai susiję su „Azovstal“ gynėjų išlaisvinimu.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu kreipimusi.
Valstybės vadovas prisiminė, kad šiandien, sausio 19 d., jis telefonu kalbėjosi su Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu šeichu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu.
Ukrainos prezidentas padėkojo JAE už tarpininkavimą išlaisvinant į nelaisvę paimtus karius.
„Toks mūsų darbas nenutrūksta nė dienai - mes nuolat ieškome būdų, ieškome efektyvaus tarpininkavimo. Mums rūpi visi belaisviai – ir kariai, ir civiliai, ir „Azovostal“ gynėjai, ir visi kiti Ukrainos kariškiai, gynėjai", - sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad procesas labai sudėtingas ir jautrus. Tačiau Ukrainos užduotis nesikeičia: ji turi išlaisvinti visus savo žmones iš Rusijos nelaisvės.
Portalas primena, kad šį mėnesį Ukraina surengė didžiausią apsikeitimą belaisviais su Rusija nuo plataus masto karo pradžios. Iš viso pavyko grąžinti į namus 230 Ukrainos karių.
Tarp jų buvo ir „Azovstal“ gynėjų, kurie invazijos pradžioje gynė Mariupolį nuo okupantų rusų.
Bet tarp visų kariškių, išlaisvintų iš rusų nelaisvės, nebuvo „Azovo“ bataliono karių, kurie taip pat gynė Mariupolį. Jie laikomi nelaisvėje dar nuo 2022 metų gegužės mėnesio.
21:30 | Minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES numatė naujų sankcijų Rusijai
Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų.
Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.
Tačiau Briuselis nori ir toliau daryti spaudimą, kad parodytų Kremliui ir Kyjivui, jog dėmesys karui nesumažėjo.
Pareigūnas sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) „labai nori, kad antrąsias Rusijos agresijos karo metines paminėtume įvedę sankcijų paketą, iš esmės skirtą žmonėms ir subjektams“.
„Dirbame šiuo klausimu ir tikimės, kad galėsime jį įgyvendinti“, – sakė pareigūnas.
ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija, vienos iš griežčiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu, kartoja raginimus taikyti sankcijas Maskvos branduoliniam sektoriui ir suskystintų gamtinių dujų eksportui.
Tačiau kitos ES valstybės iki šiol šiuos reikalavimus atmetė.
Diskusijos dėl naujų sankcijų vyksta tuo metu, kai ES stengiasi įtikinti Vengriją, artimiausią Rusijos sąjungininkę bloke, per vasario 1 dieną vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai.
ES taip pat diskutuoja dėl galimo naujo ginklų tiekimo Kyjivui fondo.
Tačiau kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip pakeisti esamą fondą, iš kurio valstybėms narėms grąžinamos lėšos už Ukrainai atsiųstus ginklus.
20:53 | CNN: karas Ukrainoje gali tęstis dar 2–5 metus
Karas Ukrainoje tęsis dar mažiausiai dvejus metus, net jei JAV po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose visiškai nutrauktų paramą Kyjivui, rašo CNN, remdamiesi JAV žvalgybos duomenimis ir JAV politikų nuomonėmis.
Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus dieną.
Demokratų partijos atstovas Mike'as Quigley'is CNN sakė, kad tai galima suprasti kaip D. Trumpo planus leisti Vladimirui Putinui išlaikyti jau užgrobtą Ukrainos teritoriją. Tačiau mažai kas tiki, kad tokios D. Trumpo idėjos iš tikrųjų sustabdys karą.
„Nepriklausomai nuo to, kas šiais metais nutiks Amerikos politikoje, JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis daug ilgiau“, – rašo CNN.
Vertinimai dėl karo trukmės skiriasi, tačiau „praktiškai visi“ ekspertai mano, kad kovos truks dar mažiausiai dvejus metus. Anonimiškai kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad kovos gali tęstis net dar penkerius metus.
JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad tolesnė Vakarų parama Ukrainai yra labai svarbi, kad kova būtų tęsiama. JAV žvalgybos pareigūnai nemano, kad pagalbos sumažinimas artimiausiu metu turės didelės įtakos Ukrainos mūšio laukui.
Tačiau ilguoju laikotarpiu JAV pagalbos trūkumas gali leisti Maskvai atgauti puolimo pagreitį didinant savo ginklų gamybą ir pasinaudojant Irano ir Šiaurės Korėjos parama, teigia informuoti šaltiniai.
Tikimasi, kad Ukraina šiuos metus praleis stiprindama savo gynybos pramonės bazę ir atkurdama savo pajėgas, tikėdamasi didesnių kovų 2025 m., sakė vienas JAV pareigūnas – tikėtina, kad Rusija taip pat sutelks dėmesį į šią strategiją.
„Štai kodėl tolesnė Vakarų parama yra tokia svarbi, nes kitais metais bus daromi dalykai, kurie lems, kaip klostysis 2025 m. ir galbūt vėliau“, – cituojamas šaltinis.
Dar vienas JAV kariuomenės pareigūnas mano, kad Ukraina galės pradėti veržtis Melitopolio kryptimi ne anksčiau nei po dvejų metų. Nė viena pusė šiemet negalės padaryti didesnio proveržio, mano CNN kalbinti JAV ir Vakarų pareigūnai.
Anot jų, abi pusės yra „per daug išsekusios karių ir įrangos požiūriu, kad 2024 m. būtų galima tikėtis reikšmingų žingsnių“.
20:27 | Ukrainos pareigūnai: Rusijos specialiosios tarnybos iki 60 proc. žvalgybinių duomenų gauna per socialinius tinklus
Rusijos specialiosios tarnybos per socialinius tinklus gauna ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
„Šiandien ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų priešo specialiosios tarnybos gauna per socialinius tinklus. Neapgalvotai publikuojamos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklą tampa priešui vienu iš pagrindinių žvalgybinės informacijos šaltinių“, – rašoma feisbuke paskelbtame Generalinio štabo pranešime.
Pasak Generalinio štabo atstovų, dėl tokių publikacijų gali žlugti karinė operacija, žūti Ukrainos kariai, taip pat gali būti sunaikinta ginkluotė ir karinė technika. Be to, publikacijų autoriai rizikuoja sulaukti teismo nuosprendžio ir atsidurti už grotų.
Kad būtų išsaugotos žmonių gyvybės ir priartinta Pergalė, Generalinis štabas paragino nefilmuoti ir neplatinti jokios informacijos apie oro gynybos sistemos darbą, personalo, ginklų ir karinės technikos judėjimą ir susitelkimo rajonus, arsenalus, bazes, materialinių ir techninių atsargų, taip pat tarptautinės pagalbos sandėlius, įmones, gaminančias naujų rūšių ginklus ir šaudmenis, remontuojančias techniką ir tenkinančias kitus karinius poreikius.
„Kartu raginame susilaikyti nuo savo „išskirtinės“ informacijos apie karo veiksmų eigą ar kovinių užduočių vykdymą platinimo. Nesidalinkite tokia informacija, kol jos nepatvirtins oficialūs šaltiniai. Atminkite, informacinė tyla neleis priešui išsiaiškinti kariuomenės planų, išgelbės ukrainiečių gyvybes ir priartins mūsų bendrą Pergalę!“, – pabrėžė Generalinio štabo atstovai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgyba sulaikė Rusijos karinės žvalgybos agentą, kuris koregavo priešo smūgius Ukrainos gynybos pajėgoms Donecko srityje.
19:49 | Budanovas apie padėtį Kryme: atsakė, kokį prioritetą turi ukrainiečiai
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas apžvelgė apie dabartinę Rusijos padėtį ir artimiausius Rusijos ir Ukrainos karo prioritetus.
Apie tai jis kalbėjo leidiniui „Financial Times“, rašo UNIAN.
Anot jo, būtina tęsti spaudimą Rusijai, ypač Kryme – pulti iš oro, naudoti jūrų dronus ir vykdyti slaptas specialiąsias operacijas.
„Mūsų padaliniai ne kartą įžengė į Krymą“, – primena K. Budanovas ir priduria, kad tokie veiksmai bus tęsiami ir ateityje.
Anot jo, vienas iš tokių misijų prioritetų – sunaikinti Rusijos okupacinės kariuomenės logistiką laikinai okupuotame pusiasalyje. Jis taip pat pažymėjo, kad nuo 2023 m. rudens besitęsiantys rusų bandymai žengti į priekį Rytų fronte kol kas nedavė jų rusų norimo rezultato.
„Paskutinis jų bandymas (pulti – red. past.) tęsiasi jau du mėnesius. Tiesą sakant, nesėkmingai“, – sako K. Budanovas.
18:36 | Karinis analitikas: tikėtina, kad 2024 m. Ukrainai bus labai sudėtingi
Karas Ukrainoje virto „strategine aklaviete“ ir 2024-ieji ukrainiečiams „greičiausiai bus labai sunkūs metai“, pareiškė „Sky News“ karinis analitikas Simonas Digginsas.
Anot jo, akivaizdu, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas „nepavyko“.
Tačiau, kaip pastebi analitikas, „neaišku“, ar Rusija ketina pradėti kitą puolimą.
S. Digginsas taip pat sureagavo į aukšto rango NATO pareigūno, olandų admirolo Robo Bauerio, komentarus, kad civiliai gyventojai Vakaruose turėtų ruoštis konfliktui su Rusija.
„Putinas nepasidavė“, – pastebi S. Digginsas.
Anot analitiko, V. Putinas pasaulį mato per Sovietų Sąjungos prizmę.
„Manau, kad NATO pareigūnas yra teisus įspėdamas mus apie Rusijos ir V. Putino ambicijas – jos neišnyko“, – pastebi S. Digginsas.
„Iki šiol vyravęs požiūris, kai daugelis Europos šalių beveik neskyrė pinigų gynybai, turi pasikeisti“, – tęsia jis.
„Manau, kad taip manys labai daug kariuomenės pareigūnų“, – priduria analitikas.
17:46 | Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, vienas iš jų – su raketomis „Kalibr“
Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, vienas iš jų – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki aštuonių raketų.
Tai penktadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinė karinė vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra du priešo laivyno laivai, vienas iš jų – antvandeninis raketnešis su aštuoniomis „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis“, - sakoma pranešime.
Azovo jūroje budi vienas Rusijos laivas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 19 d. 8 val. Juodojoje ir Azovo jūrose budėjo po vieną Rusijos laivą. „Kalibr“ tipo raketų nešėjų nė vienoje jūroje nebuvo.
17:19 | Rusija iškvietė Prancūzijos pasiuntinį dėl „vis intensyvesnio“ vaidmens Ukrainoje
Rusija penktadienį iškvietė Paryžiaus ambasadorių Maskvoje ir įteikė jam oficialų skundą dėl menamo „vis intensyvesnio“ Prancūzijos dalyvavimo Ukrainoje vykstančiame konflikte – vos prieš kelias dienas buvo pranešta, kad rusų kariuomenė Ukrainoje sudavė smūgį Prancūzijos samdiniams.
„Sausio 19 d. Prancūzų ambasadorius P. Levy buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, jam pateikta įrodymų, kad Paryžius vis intensyviau dalyvauja Ukrainoje vykstančiame konflikte“, – nurodoma Rusijos užsienio ministerijos pranešime.
16:37 | ES atstovas perspėja dėl naujų Rusijos atakų: Putinas prieš rinkimus bandys pasirodyti
Prieš pavasarį numatytus Rusijos prezidento rinkimus reikėtų tikėtis Rusijos agresijos prieš Ukrainą eskalacijos, pareiškė ES atstovas Peteris Stano, rašo „Ukrinform“.
„V. Putino sprendimai ir veiksmai aiškiai rodo, kad jis ketina tęsti nusikalstamą agresiją prieš Ukrainą. Kol kas iš Rusijos pusės nėra jokių realių taikos pastangų ženklų. Taigi Putinas nenori taikos.
Per prezidento rinkimų kampaniją šį pavasarį, kurios rezultatus, manau, jau žinome, jis suintensyvins savo agresyvius veiksmus prieš Ukrainą. Tai jis pademonstravo per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, taip pat per dabartinę eskalaciją, naudodamas ginklus, raketas, dronus, smogdamas vis daugiau infrastruktūros ir kitų civilinių objektų“, – sako jis.
P. Stano įsitikinimu, ES ir visa tarptautinė bendruomenė privalo toliau remti Ukrainą.
Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokios taikos iniciatyvos turi atitikti pagrindinius tarptautinės teisės principus, Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Komentuodamas Rusijos pareiškimus apie pasirengimą derėtis, ES atstovas spaudai pažymėjo, kad Rusijos vadovybės žodžiai nėra patikimi, nes jie tiesiogiai prieštarauja Rusijos veiksmams.
„Matėme, kad visų šių deklaracijų nelydi jokie veiksmai. Mūsų sprendimai turėtų būti grindžiami tuo, ką jie (rusai – red. past.) daro. Matome, kad jie tęsia savo agresiją. Jie kenkia JT Chartijai ir tarptautinei teisei. Jie negerbia žmogaus gyvybės ne tik Ukrainoje, bet ir savo piliečių, kuriuos siunčia į šį nusikalstamą karą.
Šio karo padaryta žala Rusijos gyventojams yra milžiniška, jau nekalbant apie Ukrainos nuostolius“, – priduria ES atstovas.
16:14 | Rusai atakavo Chersoną: žuvo moteris, sužeistas paauglys
Rusams apšaudžius Chersoną žuvo 50-ies moteris ir buvo sužeistas 16-metis, rašo „Ukrinform“.
„Rusai atakavo gyvenamuosius namus Chersono Dniprovskio rajone. Dėl apšaudymo savo bute žuvo 50 metų moteris... 16 metų berniukas taip pat buvo sužeistas“, – cituojama Chersono srities karinė administracija.
Paauglys buvo nuvežtas į ligoninę suteikti medicininę pagalbą.
15:34 | „Reuters“ nebevadina karo Ukrainoje „krize“
Baigiantis antriesiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams viena didžiausių pasaulyje naujienų agentūrų „Reuters“ savo tinklalapyje ištaisė antraštę „Ukrainos krizė“ į „Ukrainos ir Rusijos karas“.
Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi agentūros svetaine.
Prieš kelias dienas žiniasklaida išplatino informaciją, kurioje pažymima, jog naujienos apie karą Ukrainoje „Reuters“ tinklalapyje skelbiamos su rubrika „Ukrainos krizė“. O šalia „Ukrainos krizės“ yra antraštė „Hamas ir Izraelio karas“.
Dabar agentūros tinklalapyje naujienoms skirstyti pagal kategorijas vartojama formuluotė „Ukrainos ir Rusijos karas“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pastarąją parą tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės įvyko 127 koviniai susirėmimai.
14:50 | NATO vadovybė: artimiausi 20 metų bus įtempti
NATO karinio komiteto pirmininkas olandų admirolas Robas Baueris žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad artimiausi 20 metų bus įtempti.
„Turime suvokti, kad tai, jog gyvensime taikiai, nėra savaiminė duotybė. Todėl ir ruošiamės konfliktui su Rusija. Tačiau diskusijos yra daug platesnės. Tai ir pramonės bazė, ir žmonės, kurie turi suprasti, kad jiems tenka tam tikras vaidmuo“, – „The Telegraph“ cituoja R. Bauerio žodžius.
„Diskusija yra daug platesnė... Žmonės turi suprasti, kad jie atlieka tam tikrą vaidmenį... Suprasti, kad ne viską galima suplanuoti ir ne viskas bus gerai per ateinančius 20 metų“, – kalbėjo R. Baueris.
Pasak admirolo, jei prasidės karas, reikės mobilizuoti daug civilių gyventojų, todėl vyriausybės turi suskubti sukurti šio proceso valdymo sistemas. O atsižvelgiant į ginklų ir šaudmenų atsargų, susijusių su dvejus metus trunkančiu Rusijos ir Ukrainos kariniu konfliktu, išeikvojimą, turėtų būti pradėta didelio masto ginklų gamyba.
„Turime būti geriau pasirengę visose srityse, – aiškino Baueris. – Norint tęsti konfliktą, jei jau jame dalyvaujate, reikia turėti galimybę pasikliauti pramonine baze, galinčia pakankamai greitai gaminti ginklus ir šaudmenis“.
14:16 | Maisto Rusijoje vis mažiau ir mažiau: stipriai kils arbatos ir kavos kainos
Arbatos ir kavos mažmeninės kainos Rusijoje gali padidėti dėl krizės Raudonojoje jūroje, kuri kilo dėl Jemeno husių raketų atakų prieš prekybinius laivus. Apie tai pokalbyje su TASS pranešė asociacijos „Rosčajkofe“ vadovas Ramazas Čanturija.
13:22 | „Rusija ant technologijų proveržio ribos“: Ukrainoje įvardijo naują pavojų
Rusijos kariuomenė sparčiai tobulina dronų technologijų panaudojimą fronte ir netrukus gali „negatyviai paveikti“ Ukrainos radioelektroninės kovos galimybes, įsitikinusi Ukrainos aerožvalgybos palaikymo centro vadovė Marija Berlinskaja.
Specialistė pažymi, kad Rusija jau pradėjo „automatizuoti“ dronų valdymą, o tai reiškia, kad ateityje dronų operatoriaus reikšmė karinės operacijos metu vis mažės. Tuo pačiu tai reiškia, kad bus sunkiau kovoti su tokiu priešu, kurio dronų valdymas yra automatizuotas.
12:38 | ISW: gruodžio gale Sevastopolyje po Ukrainos smūgio nuskendo rusų korvetė
Palydoviniai vaizdai patvirtina, kad dėl Ukrainos smūgių Rusijos karinio jūrų laivyno objektams laikinai okupuotame Kryme 2023 metų gruodžio pabaigoje nuskendo Rusijos „Tarantul“ tipo korvetė.
Taip teigia analitinis centras Karo studijų institutas (ISW).
„Ukrainos partizanai ir palydovinės nuotraukos patvirtino, kad Ukrainos smūgiai į okupuotą Krymą 2023 metų gruodžio pabaigoje netoli Sevastopolio nuskandino Rusijos „Tarantul“ klasės korvetę“, – rašoma pranešime.
12:27 | Ukrainiečių saugumo šaltinis: Kyjivas įvykdė naują ataką prieš naftos saugyklas Rusijoje
Už atakos, sukėlusios gaisrą naftos saugykloje Rusijos vakarinėje Briansko srityje, stovi Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių saugumo šaltinis.
Jis patvirtino Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad ši drono ataka buvo specialios operacijos dalis.
11:44 | Kyjivas neturėtų pereiti į gynybą, mano ekspertas
Pereiti į gynybą būtų didelė Kyjivo klaida, mano Ukrainos karo ekspertas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykis. Pasak jo, rusai taip pat turi itin didelių problemų dėl žmonių ir ginklų trūkumo, todėl nereikia suteikti jiems laiko atsikvėpti.
J. Dykis įsitikinęs, kad jei karinė pagalba iš Vakarų kovo mėnesį ir toliau bus teikiama tokia pat apimtimi kaip ir 2023 m., tai Ukraina sutaupys dar vienus metus ir jai nereikės kapstytis gynyboje.
„Metų pabaigoje pagaliau pradėjome sąžiningai kalbėti, kad turime daug problemų, kad mums trūksta ir personalo, ir ginklų. Iš to neturėtume daryti klaidingos išvados, kad mūsų priešams šiuo atveju viskas rožėmis klota.
Turime suprasti, kad rusai turi ne mažiau problemų nei mes. Be to, problemos yra tos pačios: ir personalo, ir ginklų. Jų kariuomenė 2023 m. mūšiuose iš tikrųjų yra labai išsekusi“, – interviu NV kalbėjo J. Dykis.
Be to, buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado teigimu, rusų okupantai nėra tikri, kad sugebės atlaikyti dar vienus aktyvaus pasipriešinimo metus, todėl nori pasistiprinti, kad „pauzės“ laikotarpiu galėtų vykdyti mobilizaciją, kaupti ginkluotę ir įrangą, taip pat pagaliau rasti būdą, kaip apeiti Rusijai taikomas sankcijas.
Kiek anksčiau portalas tv3.lt jau rašė, kad Davose vyksiančiame susitikime Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iš JAV bus pasiųsta žinia, kad metas pereiti prie gynybos.
10:51 | Trys būdai, kaip ES gali apeiti Vengrijos veto
Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolodas Čensovas prognozuoja, jog Vengrija vasario 1-ąją vyksiančiame ES vadovų susitikime ir vėl bandys blokuoti ekonominę pagalbą Ukrainai. Tačiau ES turi net tris galimybes apeiti V. Orbano veto, pažymi diplomatas.
10:14 | „Telegram“: Sevastopolyje griaudi sprogimai
Rytą Rusijos okupuotame Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje, buvo girdėti sprogimai, „Telegram“ kanale pranešė „Krymsky Vetr“.
„Prenumeratoriai iš Sevastopolio ir Balaklavos pranešė, kad raketos greičiausiai buvo paleistos iš Fiolento kyšulio ar Kaja Bašo aukštumų. Buvo girdėti mažiausiai keturi sprogimai, tarsi būtų paleista raketa“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad paleidimai tęsiasi, tai girdėti net Sevastopolio centre.
09:15 | NATO skelbia pasiruošusi atremti Rusiją
Ketvirtadienį Briuselyje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje NATO kariniai vadai pareiškė, kad Aljansas pasiruošęs atremti Rusijos agresiją.
„Esame gynybinis aljansas, todėl turime būti pasirengę, ir esame pasirengę. Dar daugiau, tobuliname savo pajėgumus, kad būtume dar efektyvesni – turime daugiau personalo ir geresnių įgūdžių tam tikrose srityse“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris.
Jis priminė dvi pagrindines grėsmes Aljanso strategijoje – Rusiją ir teroristines grupuotes. R. Baueris pabrėžė, kad NATO strategijomis ir planais siekiama atremti Rusijos keliamą grėsmę, ir šį teiginį pagrindė nurodydamas Vilniuje parengtus ir patvirtintus planus. Kartu jis pabrėžė, kad Aljansas yra „stipresnis nei bet kada anksčiau“.
Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavolis savo ruožtu dar kartą patvirtino NATO pasirengimą galimiems veiksmams. Jis taip pat paskelbė apie didžiausias per pastaruosius dešimtmečius Aljanso pratybas, kurių scenarijus numato konfliktą su „beveik lygiaverčiu priešininku“. Pratybų scenarijuje numatyta, kad Rusija užpuls sąjungininkų teritoriją ir dėl to bus aktyvuotas NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5 straipsnis.
08:38 | Rusijos Briansko srityje liepsnoja naftos bazė, ukrainiečių šaltiniai skelbia apie spec. operaciją
Rusijos Briansko srityje, Klincių miestelyje, penktadienio rytą liepsnoja naftos bazė.
Ukrainos kanalo „24 Kanal“ šaltinių duomenimis, tai – dar viena Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialioji operacija.
07:54 | Zelenskis: nepaisant karo, Ukrainos ekonomika išaugo 5 proc.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepaisant Rusijos invazijos jo šalies ekonomika pernai išaugo 5 proc. lyginant su 2022 metais.
Tiek pat išaugo ir mokestinės pajamos, ketvirtadienio vakarą per kasdienį vaizdo kreipimąsi sakė šalies vadovas. „Tai aiškus Ukrainos stiprybės ženklas“, – sakė jis Kyjive.
Premjeras Denysas Šmyhalas jam pranešė, kad padėtis finansų sistemoje yra stabili. Pasak V. Zelenskio, visos socialinės išmokos pilnai išmokamos. „Rezultatai yra būtent tai, ko mums reikia“, – sakė V. Zelenskis.
Maždaug 5 proc. Ukrainos ekonomikos augimo tikėjosi ir Europos Sąjunga (ES).
07:07 | Britų ministras: po penkerių metų laukia pasaulinis karas su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja
Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.
Taigi galutinė išvada xaxolam.pyzdiec Rusija susigrąžins visas savo žemes
