Naujienų agentūros šaltinių duomenimis, Lietuvos centrinis bankas šalies finansų bendroves laiške įspėjo dėl „mažai tikėtinų, bet realių“ elektros energijos tiekimo trikdžių ir interneto saugumo problemų.
Rusija perkėlė prie Ukrainos sienos daugiau nei 100 tūkst. karių ir išprovokavo puolimo baimę, skelbiama „Reuters“. Maža to, neseniai kibernetinį išpuolį patyrė Ukrainos bankai ir valstybinės organizacijos. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra prijungtos ir dalijasi ta pačia elektros tiekimo linija iš Rusijos.
„Išaugusi geopolitinė įtampa regione lemia išaugusią kibernetinių išpuolių grėsmę, įskaitant ir kritinės (svarbos) informacijos infrastruktūros puolimą“, – cituojamas Lietuvos banko laiškas.
„Reuters“ pažymima, kad galimi išpuolio organizatoriai laiške nėra įvardijami, o LB į užklausą neatsakė.
Praėjusią savaitę ES institucijos viešai perspėjo žemyne veikiančius bankus pasiruošti galimiems Rusijos kibernetiniams išpuoliams, o kai kurios finansų bendrovės surengė „kibernetines pratybas“, siekiant išsiaiškinti pažeidžiamas vietas ir galimus būdus, kaip išvengti darbų sutrikdymo.
Lietuvoje veikiantys bankai turi turėti nenumatytų atvejų planus, patyrus DDoS atakas ar programišiams įsilaužus į jų sistemas, kaip nutiko pernai JAV žymiosios „SolarWinds“ istorijos metu, skelbiamas Lietuvos banko laiško turinys.
Rusija skelbia, kad jos pajėgos traukiasi nuo pasienio su Ukraina, tačiau NATO perspėja, kad Maskva kol kas neįrodė gerų ketinimų. Atvirkščiai, vasario 17-ąją buvo paskelbta apie link sienos vežamus dar 7 tūkst. rusų karių.
Du Ukrainos bankai antradienį nukentėjo programišių išpuolio metu, kuomet jų sistemos buvo „ddosinamos“ (DDoS – didelio duomenų srauto siuntimas vienu metu). Manoma, kad tai galėjo būti su Rusija susijusių programišių išpuolis.
Ekspertai siūlo ruoštis
Ekspertai sako, kad jei karinė agresija iš Putino vadovaujamos šalies nerims ir peraugs į naują lygį – kibernetinės atakos neišvengiamos, mat tai yra būtina šiuolaikinio karo dalis. Politologas taip pat neabejoja, kad kibernetinės atakos būtų vykdomos ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos Sąjungos ir NATO nares, tam, kad sukeltų papildomą sumaištį ir trukdytų racionaliam sprendimų priėmimui – keltų paniką visuomenėje, kad šį taip pat darytų spaudimą politikams.
„Tikrai ne veltui tiek Europos finansų institucijos – centrinis bankas, tiek amerikiečiai yra išsiuntinėję perspėjimus ir aiškias rekomendacijas, kad būtų papildomai patikrinti kibernetinio atsparumo gebėjimai, visų pirma finansinėms institucijoms, valstybės įstaigoms, ir manau, kad dabar ta parengtis kibernetinė turėtų būti irgi gerokai padidinta, kaip yra ir karinėje srityje“, – sakė politologas Tomas Janeliūnas.
A. Anušauskas taip pat sako, kad ketina didinti ir kibernetinio saugumo specialistų pajėgas, tačiau kol kas tam nėra pinigų. „Žinoma, iš privataus verslo pritraukti specialistus mums yra dėl atlyginimo apribojimų, kuriuos numato krašto apsaugos įstatymas, sudėtinga, tačiau mes numatę po poros mėnesių Seimui pateikti įstatymų pakeitimus, kad tiems specialistams, kurie susiję su šiomis sritimis, galėtume mokėti rinkos sąlygų atlyginimus, nes priešingu atveju neturėsim tų žmonių“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis rodo, kaip vieną kibernetinę ataką aptiko kompiuterio duomenų apsaugos sistema. Apynis sako, kad kenkėjiškoms atakoms struktūros turi būti pasiruošusios būtent su panašių apsaugos sistemų pagalba. Taip pat tiesiog neleisdamos sistemoms turėti spragų, kuriomis priešai gali bandyti pasinaudoti. „Jei laiku nėra atnaujinamos informacinės sistemos, serveriai, per juos galima įsilaužti į sistemas, tai, žinoma, kaip ir minėjau, reikia naujinti sistemas, prižiūrėti, ir būtent šiais laikais, kai vyksta daug kibernetinių atakų, yra informuojami ir valstybės sektoriai, kaip apsisaugoti nuo jų“, – teigė L. Apynis.
Anot Apynio, jei kenkėjiškų atakų atgrasyti visgi nepavyktų – šalyje dingtų elektra, taip pat internetas, su kuriuo susietos visos svarbiausios sistemos – bankinės, logistikos, komunikacijos bei medicinos, tam atkurti gali prireikti ir paros. „Pirmiausia, kritinis mąstymas, išlikti ramiems. Vis tiek infrastruktūros bus atstatomos, nepanikuoti, ir tiesiog išlikti ramiems, visa informacija vis tiek bus paskelbta apie situaciją“, – sakė L. Apynis. O kol kibernetinių atakų grėsmės purto valstybines institucijas, propagandinės atakos iš Rusijos toliau tvindo interneto platumas. Sausį vėl pasiektas rekordas – 583 melagienos, iš kurių daugiau nei pusė nukreiptos į gynybos temą.
„Dominavo dvi temos – NATO ir Rusijos santykiai ir tai kas liečia Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, tai mūsų narystė NATO. Būtent dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos – Rusijos sutelktų pajėgų prie Ukrainos sienos, ir dėl vykstančių derybų Ženevoje, tame kontekste buvo dažnai minimos ir Baltijos šalys, kad jos prarado savo vertę, kad nėra reikšmingos NATO valstybės, ir kad dėl saugumo garantijų NATO juos tiesiog paaukos“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kibernetinių incidentų pernai padaugėjo 25 procentais, o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius – net 49 proc. Be to, pernai fiksuotos septynios hibridinės atakos, o gruodį – viena didžiausių, kai pasinaudojant interneto svetainių turinio valdymo sistemų saugumo spraga, buvo įsilaužta į 24 viešojo sektoriaus interneto svetaines, kur buvo publikuojamos melagienos.
